Įsivaikinamų vaikų statistika kinta lėtai
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje įvaikinamų vaikų skaičius keičiasi labai lėtai – jau daugiau nei dešimt metų vidutiniškai įvaikinama apie šimtas vaikų per metus. 2005 metais buvo įvaikinti 88 vaikai, 2006 – 106 vaikai, po dešimt metų – 2016-aisiais – 90 vaikų. Lietuvoje dažniausiai įvaikinami vaikai iki trejų metų. Kuo vaikų amžius didesnis, tuo mažiau jų įvaikinama, dažniausiai pageidaujama sveikų, negalios neturinčių vaikų.
Anksčiau didelė dalis įvaikintojų buvo užsieniečiai, tačiau paskutinį dešimtmetį statistiniai duomenys rodo, kad užsienio piliečių įvaikinamų lietuvių vaikų skaičius sumažėjo beveik dvigubai: 2007 metais buvo įvaikinti 148, o 2016 metais – 67 vaikai. Tikėtina, kad šį pokytį lemia tai, jog dažniausiai siūloma įvaikinti specialiųjų poreikių turinčius vaikus.
Beveik trečdalis užsieniečių įvaikinamų vaikų iškeliauja į Italiją, truputį mažiau į Jungtines Amerikos Valstijas, dar mažiau – į Prancūziją. Per paskutiniuosius dešimt metų vaikus įsivaikino ir tokių tolimų kraštų piliečiai kaip Naujosios Zelandijos, Australijos, Kanados.
Trūksta ir pinigų, ir paslaugų
Daug metų su vaiko teisėmis dirbanti Seimo narė Dovilė Šakalienė sako, kad svarstantys įsivaikinti žmonės nesijaučia saugūs dėl daugybės priežasčių, todėl reikiama finansinė ir profesionalų pagalba tikrai išjudintų įsivaikinimą.
„Vis dar yra manoma, kad tuo momentu, kai vaikas patenka į šeimą, procesas pasibaigia, nors iš tikrųjų sunkioji proceso dalis tada ir prasideda. Dažnai reikia ir pačiam vaikui, ir tėvams, globėjams pagalbos. Į šeimas vaikai ateina iš smurtinės, trauminės aplinkos, jiems reikia psichologinės, psichoterapinės, socialinės pagalbos, tačiau ji vis dar yra sunkiai prieinama”, – teigia D.Šakalienė.
Paradoksalu, kad mažiausiai pagalbos gauna įvaikintojai, kurie prisiima daugiausiai atsakomybės už vaiko gyvenimą. Finansinę paramą kas mėnesį gauna tik tie, kurie vaiką pasiima globoti, t.y. rūpintis iki pilnametystės su galimybe apsigalvoti, grąžinti atgal į įstaigą. Tuo metu įsivaikinę tėvai negauna nieko, nes vaikas vertinamas kaip jų pačių.
„Vaikui institucijoje skiriama tūkstantis eurų ir daugiau, vaikui, kuris yra šeimynoje, skiriama trys šimtai eurų, vaikui, kuris yra globojamas šeimoje, dar mažiau, įvaikintam vaikui neskiriama jokia parama“, – liūdna situacija dalinasi D.Šakalienė.
„Paprastai įvaikinti vaikai turi labai gilių emocinių, fizinių, psichologinių sielos žaizdų, kurios pasireiškia įvairiomis elgesio ir bendravimo su bendraamžiais problemomis, sunkumais mokytis ir t.t.“, – pasakoja tris vaikus įsivaikinusi Jurgita (vardas pakeistas). Moters teigimu, tokiems vaikams reikia ne tik daugiau suaugusiųjų dėmesio, bet ir profesionalių paslaugų.
Kita pašnekovė – berniuką įsivaikinusi Virginija pasakoja negaunanti ne tik finansinės paramos, bet ir socialinės ar psichologinės pagalbos. Su iškilusiais sunkumais moteris susitvarkė ir be to – didžiausia pagalba jai yra dalinimasis patirtimi, džiaugsmais ir sunkumais su kitais įsivaikinusiais tėvais: „Tarkim nuvedžiau vaiką ten, jam ten gerai, arba nuvedžiau į tokią mokyklą, jam ten gerai arba blogai, man atrodo, kad svarbu, jog žmonės nesijaustų vieniši”, – savo patirtimi dalinasi moteris.
Paskutinį dešimtmetį statistiniai duomenys rodo, kad užsienio piliečių įvaikinamų lietuvių vaikų skaičius sumažėjo beveik dvigubai.
Žada situacijos gerėjimą
„Man labai gaila, kad prireikė tiek labai skaudžių įvykių, nes kaip tik Matuko nužudymas pernai buvo paskutinis lašas, po kurio Seimui pavyko susivokti, kad jau nebegalima atidėlioti“, – sako D.Šakalienė
Seimo narė tikisi, kad šie metai galėtų būti lūžio metais, jog pagaliau šeimos turės į ką atsiremti ir 2019 metais turėsime ryškesnį augimą šeimų, kurios įvaikina ar globoja vaikus.
Nuo 2018 metų sausio vaiką įvaikinę tėvai gavo teisę į apmokamas iki 24 mėnesių trunkančias vaiko priežiūros atostogas, tačiau ilgalaikė finansinė parama nenumatyta. Nuo šių metų liepos pirmosios įsigaliojo naujasis vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame yra numatytas labai rimtos paslaugų ir pagalbos šeimoms paketas. Pirmiausia, tai nukreipta į biologinių šeimų išsaugojimą, kad kuo ankstyviau būtų identifikuojamos problemos, kad šeimai ir vaikui būtų galima padėti. Taip pat dėmesys skiriamas pagalbai globėjams ar įvaikintojams.
„Vienas iš darbų, kurį turi padaryti savivaldybės, yra sukurti reikalingas paslaugas – tai yra psichologinė, psichoterapinė pagalba, nemokami pozityvios tėvystės kursai, konsultacijos, grupės tėvams. Tam jos gavo ženkliai didesnį biudžetą nei įprastai – net 250 mln. eurų papildomai“. – sako politikė D.Šakalienė.
Šis straipsnis yra „Media4Change“ jaunųjų žurnalistų programos 2017/2018 m. dalis, įgyvendinant Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektą „Medijų raštingumas ir kritinis mąstymas darbe su jaunimu“. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą „Erasmus+“.
Projekto straipsnių autoriai su projekto rėmėjais straipsnių temų ir turinio nederina.
