Sūnaus talentą anksti pastebėjęs Eljoto tėtis Aurimas Zaremba juokauja, kad dėl berniuko karjeros ryžtųsi paaukoti paskutines šeimos santaupas: „Parduočiau net šaldytuvą, jei reikėtų!“.
Vyras įsitikinęs, jog, kol vaikai maži, tėvų pareiga užtikrinti, kad vaiko talentas turėtų galimybę skleistis ir augti. Kalbėdamas apie sūnų jis neabejoja – kada nors Eljoto laimėjimai garsins Lietuvą.
Pokalbyje su 15min Aurimas papasakojo apie tai, kaip pastebėjo sūnaus polinkį į sportą, problemas, su kuriomis susiduria talentingų vaikų tėvai bei svajones ir tikslus, susijusius su užsieniu.
Su Aurimu kalbėjomės jam ir Eljotui grįžtant iš eilinių sūnaus varžybų užsienyje. Į jas berniuką lydi vienas iš tėvų, dažniausiai – tėtis, kuris tokiose išvykose stengiasi ne tik pasirūpinti vaiko dienotvarke, bet ir mokslais.
„Balandį jam bus 7 metai, tad rudenį eis į mokyklą. Nors dėl sporto keliauja daug, bet darželyje jis vienas iš pirmųjų su mokslais. Taip yra, nes visada kelionėse darom užduotėles, skaičiuojam, skaitom“, – apie rutiną, kurios laikosi išvykę į varžybas, pasakojo Eljoto tėtis.
Treniruotis pradėjo nuo 4-erių
Vaizdingame pamario krašte, Šilutėje, gyvenanti šeima anksti pastebėjo, kad jų pirmagimis itin sportiškas berniukas. „Aš pats esu sportavęs įvairias sporto šakas – ir aikido, ir boksą. Kai Eljotukas buvo mažiukas, veždavausi į varžybas. Jis augo toje aplinkoje, jam patiko sportas. Pradžioje – bėgiojo. Su juo esame „išbėgioję“ visus Lietuvoje vykusius bėgimus (kuriuose galėjo dalyvauti Eljoto amžiaus vaikai – 15min past.). Paskui po truputį jis ėmė domėtis kitais dalykais – pamatėme, kad jis labai gerai imtyniauja“, – pasakojo berniuko tėtis.
Aurimas juokėsi, kad ši sporta šaka greičiausiai Eljotui įgimta: „Jeigu jis prieina prie žmogaus, atrodo, kad prilimpa. Nežinau net kaip paaiškinti, bet jis turi imtynėms būdingą ritmišką judėjimą. Taip po truputį jis pradėjo treniruotis brazilišką džiu-džitsu (angl. Brazilian jiu-jitsu). Tai – kovos menas ir kovinių sporto šakų atmaina, kurios pagrindą sudaro imtynių veiksmai ir ypač – kova ant žemės“, – pasakojo Aurimas, pridūręs, kad ši sporto šaka yra senojo dziudo pakaitalas.
Nors džiu-džitsu – pagrindinė sporto šaka, kuria užsiima šešiametis, papildomai jis treniruojasi ir laisvas imtynes bei dziudo.
Su vaikais dažnai taip būna: susidomėję kažkokiu sportui iš pradžių jie procesu mėgaujasi. Tačiau neretai, kai treniruotės ir varžybos virsta rutina (ypač – jei jų daug), nemaža dalis nebenori sportuoti. Aurimas neslepia, kad tokių situacijų per porą metų, kai aktyviai sportuoja Eljotas, buvo. Tačiau, pasak jo, tėvų darbas toks ir yra – užtikrinti, jog vaikas toliau tęstų tai, kas jam sekasi.
„Jei tokia situacija atsiranda, tėvų reikalas išspręsti. Jeigu vaikas sako: „Aš šiandien pavargęs, tingiu eiti.“ Bet aš visada sakau: jeigu vaikas nėra traumuotas, neserga, tuomet jam reikia tiesiai šviesiai pasakyti – „tu turi eiti“. Man irgi būna: atsikeliu ir nenoriu eiti į darbą. Bet aš turiu eiti, nes tai – mano pareiga. Eljotui ir aiškinu – kad visi mes turime tam tikras pareigas, kurias turime atlikti“, – kalbėjo šešiamečio sportininko tėtis.
Į varžybas – kaip į darbą: jos planuojamos metus į priekį
Nors didelė dalis Eljoto gyvenimo prabėga treniruojantis ir varžybose, pasak jo šeimos, berniukas turi laiko ir įprastiems vaikiškiems dalykams. Kaip ir visi jo bendraamžiai, berniukas mėgsta laiką leisti su telefonu ar kitais išmaniaisiais prietaisais rankose. Vis dėlto, skirtingai nuo kitų vaikų, Eljotas turi galimybę pažinti pasaulį ne tik ekranuose. Varžybos vyksta įvairiausiuose pasaulio kampeliuose – pradedant Europa, baigiant JAV, į kurias su tėčiu vaikas vyksta bent porą kartų per metus.
„Užsienyje jis, galima sakyti, jau sukasi sportininkų „grietinėlėje“. Ir, sakyčiau, kad jam tai patinka“, – šyptelėjo Aurimas.
Sūnaus karjera besirūpinantis vyras pasakojo, kad, norint pasiekti gerų rezultatų, Eljotui būtina dalyvauti tarptautinėse varžybose. Kuo daugiau – tuo geriau, nes nuo laimėtų kovų skaičiaus kyla sportininko „reitingas“.
„Visos varžybos suplanuojamos metams į priekį. Dabar mes jau žinome, kur šiemet važiuosime – taip lengviau planuotis savo darbus, gyvenimą ir, žinoma, finansus. Nes tokios išvykos nėra pigios“, – neslėpė pašnekovas.
Artimiausios varžybos, kurioms ruošiasi Eljotas – pasaulio laisvųjų imtynių čempionatas JAV, kuris vyks balandžio 4 d. Gegužę jo lauks Brazilija, liepą – ir vėl JAV, rugsėjį – Japonija, o sezoną jis pabaigs Airijoje.
„Didieji čempionatai, kurie suteikia sportininkui daugiausia taškų, vyksta JAV. O ten mes galime nuvykti tik tris kartus per metus. Dėl finansų, nes tikrai daug kainuoja. Žinoma, bent jau bilietus stengiamės iš anksto nusipirkti, bet ir tai išlaidos išeina didelės“, – neslėpė Aurimas, pridūręs, kad vis dėlto sūnaus varžybos jam yra prioritetas: „Aš esu sakęs: „Jei reikės, aš paskutinį šaldytuvą parduosiu.“
Sūnaus talentu tiki ne tik tėvai – berniukas yra atlikęs įvairius testus, kurie parodė, jog jo pasiekimai savo amžiaus grupėje išties išskirtiniai.
„Pernai darėme įvertinimą ir vienas treneris taip ir pasakė: „Tokių vaikų, kaip Eljotas, aš nesu matęs jau dešimt metų. Be to, dažniausiai jie atrandami, kai jiems jau kokie 12 metų. O pasaulinė praktika rodo, kad tokio amžiaus pradėjus sportuoti šiam vaikui traukinys jau, galima sakyti, yra išvažiavęs. Lietuvoje, Europoje – gal dar galima kažką pasiekti, bet pasauliniame lygyje – greičiausiai ne“, – kalbėjo šešiamečio imtynininko tėtis. Pasak jo, šiuo metu Eljotas jau yra laimėjęs maždaug 170 kovų. Tai – geras rodiklis ir stiprus pareiškimas ateičiai.
Būtent į ateitį jo tėtis ir žvalgosi. Ir labai realiai svarsto, kad po kelerių metų šeimai kartu su Eljotu gali tekti kelti sparnus iš Lietuvos.
„Labai gaila, bet Lietuvoje neturime trenerių – paprastai 20-30 vaikų treniruoja vienas treneris, kai tuo metu kitur prie vieno vaiko – 3-6 treneriai. Su Eljotu šiuo metu dirba du laisvųjų imtynių treneriai, po vieną – džiu-džitsu, graikų laisvųjų imtynių ir dziudo. Todėl ir lygis jo kitoks“, – kalbėjo Aurimas, pridūręs, kad rimčiausi svarstymai susiję su JAV, kur sūnui atsivertų kur kas didesnės perspektyvos.
Dabar sportininkai turi visas galimybes ir mokytis, ir sportuoti
Nuo rudens prasidėsianti mokykla nei Eljoto, nei Aurimo negąsdina. Pasak vyro, šeimoje jie jau turi planą – esant reikalui sūnus galės mokytis nuotoliniu būdu, taip pat galbūt sumažins varžybų skaičių, pvz., važiuos tik į pačias svarbiausias.
„Pats esu anglų kalbos mokytojas, todėl tikrai „prilaikysiu“ sūnų. Man svarbu, kad jis mokytųsi. Praėjo laikai, kai sportininkui reikėjo rinktis – arba sportas, arba mokslas. Anksčiau sakydavo: „Ai, tie sportininkai – „dundukai“. Dabar, pvz., JAV talentingam vaikui papuolus į koledžą JAV, jeigu jis gerai nesimokys, neišlaikys tam tikro mokymosi lygio, neteks stipendijos. Nesvarbu, kad tu būsi super sportininkas“, – kalbėjo Eljoto tėtis.
Paskui brolį – ir sesė: „Žmonai sakiau, kad ji nebus balerina“
Zarembų šeimoje auga ir dar vienas vaikas – jaunesnė Eljoto sesė. Keturmetė kurį laiką lankė šokius – baletą. Tačiau, kaip juokauja Aurimas, nuo genų nepabėgsi.
„Jai keturi metai, lanko baletą, bet sakė, kad jau pradės važiuoti su mumis treniruotis ir pradės lankyti imtynes. Žmonai aš jau sakiau: „Brangioji, bet žinok, kad Eleonorai baletas išvis netinka. Ji gimusi būti imtynininke. Visa tokia motriška ir turi tvirtą charakterį. “ Juokas juokais, bet aš manau, kad gal ne šiemet, bet kitais metais ir su ja galėsime išvažiuoti į pasaulio vaikų čempionatą, kur ji taip pat, kaip ir brolis, užlips ant nugalėtojų podiumo“, – savo dukra neabejojo Aurimas.
Sportas, kaip jau minėta, neatsiejamas nuo šeimos gyvenimo. „Žmona taip pat buvo sportininkė – lengvaatletė, mano broliai, aš pats irgi daug metų sportavę. Tik tiek, kad anuomet mes neturėjome tiek daug galimybių išvažiuoti į tarptautines varžybas, visokias amerikas. Šiuo metu kita problema – galimybių yra, bet, kaip aš sakau, vaikai nebenori dirbti. Jie viską turi. Bet, kaip jau sakiau: kad vaikas dirbtų, tu turi jam sportą gražiai pateikti – kaip kad maistą gražiai patiekti, kad jis suvalgytų. Su Eljotu mes kartais per dieną susipykstame ir dešimt kartų, bet abu žinome, ką ir kodėl darome. Tai – svarbiausia“, – kalbėjo tarptautinių čempionatų laimėtoją auginantis šilutiškis.
Turite ypatingą istoriją – keliaujate ar kuriate ką nors įdomaus – pasidalinkite! Rašykite mums gyvenimas@15min.lt.