Embrionų donorystė – lietuvių dar neatrasta pagalba poroms, trokštančioms vaikų

Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūros vykdomos jau 24 metus ir daugybei porų padėjo susilaukti vaikų net nustačius kažkurios pusės nevaisingumą, tačiau jei abi poros pusės būdavo nevaisingos, pagalbinis apvaisinimas buvo ne išeitis. Dėl to 2016 metais buvo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, sukūręs naujas galimybes nevaisingoms poroms. Įstatymas reglamentavo pagalbinio apvaisinimo tvarką bei pirmą kartą Lietuvoje įteisino embrionų donorystę, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuot.
Asociatyvi nuot. / Nacionalinio transplantacijos biuro nuotr.

„Embrionų donorystė – tai embriono perkėlimas į moters organizmą, kai embrionui sukurti nebuvo panaudotos tos moters lytinės ląstelės. Lietuvoje ši procedūra yra dar sąlyginai nauja, tačiau aukščiausios kvalifikacijos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistai yra pasirengę prisidėti prie naujų gyvybių atsiradimo šiame pasaulyje“, – teigia Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM direktorius Artūras Bagotyrius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Artūras Bagotyrius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Artūras Bagotyrius

Pasak jo, embrionų donorystė yra nauja galimybė patiems susilaukti vaikų. Vaiką pagimdžiusi moteris yra biologinė jo mama, nors genetinio ryšio su juo neturi.

Įprasto pagalbinio apvaisinimo atveju, laboratorijoje embrionų kai kuriais atvejais būna sukuriama kiek daugiau, nei reiktų vienai porai susilaukti kūdikio. Po procedūrų likę embrionai būna užšaldomi ir saugomi neribotą laiką.

Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga – nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai. Jei pora nusprendžia daugiau nebeturėti vaikų, gali leisti embrionus donuoti – perleisti porai, kuri negali sukurti savo embrionų dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių. Statistiškai, apie pusės porų likę embrionai po pagalbinio apvaisinimo yra šaldomi, tad lytinių ląstelių bankuose jų yra sukaupta nemažai.

Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, vien 2019 metais pagalbinis apvaisinimas kaip gydymo priemonė buvo pritaikytas beveik 2200 Lietuvos porų, o daugiau nei 1000 embrionų buvo užšaldyti. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, po dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje kasmet gimsta apie 400 vaikų.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.
123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Taip pat, pagal LR Vyriausybės patvirtintą embrionų donorystės programą, kasmet jai skiriama po 70–80 tūkst. eurų, kurie panaudojami embrionų pervežimui ir saugojimui skirtai įrangai įsigyti bei specialistų mokymams.

Embrionų donorystės programą Lietuvoje koordinuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Įgyvendina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių bankas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centras. Daugiau informacijos: ntb.lrv.lt.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis