Per tą laiką atliktas ne vienas reikšmingas darbas, tarp jų ir gyventojų perspėjimo sirenomis sistema. Pasak G. Sakalinsko, šiuo metu ji visame Baltijos šalių regione išvystyta geriausiai.
Kilo iššūkių dėl pandemijos ir karo
Balandžio 18 d. Vilniuje surengta Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ lėšomis finansuojamo projekto „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“ Nr. LT05-5-VRM-TF-001 baigiamoji konferencija.
Kaip 15min pažymėjo šiam projektui vadovavęs G. Sakalinskas, projekto tikslas buvo geriau pasirengti galimai Astravo AE avarijai, užtikrinant efektyvų gyventojų perspėjimą bei atsakingų institucijų bendradarbiavimą.
„Kiekvieną kartą, kai aktyvuojame sirenas arba gyventojams išsiunčiame perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus, neretai sulaukiame ir nepatenkintųjų atsiliepimų: kodėl taip garsiai atėjo pranešimas, kodėl pranešate, nors man tai neaktualu.
Žinoma, žmonės turi teisę reikšti savo nuomonę, bet tai rodo, kad būtina keisti gyventojų požiūrį į saugumą. Mūsų tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių žinotų, ką daryti nutikus nelaimei, kad kuo daugiau jų būtų pasiruošę. Kai esi pasiruošęs, kai žinai, ką daryti, esi saugesnis”, – teigė G. Sakalinskas.
Projektas truko trejus su puse metų. Pasak jo vadovo, per šį laikotarpį įgyvendinta daug svarbių darbų, nors nestigo sunkumų ir reikėjo spręsti nemažai problemų.
„Gyvenimas nestovi vietoje. Paraišką projektui rengėme dar 2018 metais, o per tą laiką Europoje ir pasaulyje įvyko labai daug nenumatytų įvykių. Mes nenumanėme, kad turėsime iššūkį dėl pandemijos, dėl tiekimo grandinių, dėl gamybinių pajėgumų. Po to prasidėjo Rusijos karas Ukrainoje. Tai irgi turėjo didelę įtaką mūsų galimybėms gauti specialią įrangą, kuri geopolitinių įvykių kontekste tapo labai svarbi.
Šiuos iššūkius mums pavyko įveikti, tiekimas buvo užtikrintas. Žinoma, buvo nemažai nerimo, daug darbinės įtampos, ar suspėsime, bet tai, kas numatyta, mums pasisekė įgyvendinti”, – kalbėjo G.Sakalinskas.
Iš dalies modernizuota gyventojų perspėjimo sistema
Kaip svarbiausią rezultatą, pasiektą projekto metu, jo vadovas įvardijo 17 savivaldybių teritorijoje įdiegtą gyventojų perspėjimo sirenomis sistemą. 100 kilometrų nuo Astravo atstumu sumontuotos 197 sirenos, kurios žmonėms praneštų ne tik apie branduolinį, bet ir kitokio pobūdžio pavojų.
„Šiomis sirenomis buvo iš dalies modernizuota Lietuvos gyventojų perspėjimo sistema. Tai padės užtikrinti ir tolesnę jos plėtrą bei integraciją su kitomis sistemomis“, – teigia G. Sakalinskas.
Pasak jo, išplėstas esamas sirenų tinklas padidino ir perspėjamų apie nelaimes gyventojų skaičių, sudarė galimybes centralizuotai valdyti dalį perspėjimo sirenomis sistemos. Visa tai padės atsakingoms institucijoms efektyviau vykdyti gyventojų apsaugą.
Paklaustas, kaip po įdiegtų naujovių vertintų perspėjimo sirenomis tinklą Lietuvoje, PAGD direktoriaus pavaduotojas patikino, jog šiuo metu Baltijos šalyse jis išvystytas bene geriausiai. Vis dėlto, jo teigimu, tobulumui ribų nėra.
„Gyventojų perspėjimo sirenomis sistema tikrai dar tobulintina. Bet jau yra rengiamos paraiškos, dalyvaujame Europos Sąjungos projektuose ir planuojame toliau diegti tobulesnę įrangą“, – sakė pašnekovas.
Pratybose dalyvavo ir turintys negalią
Vis dėlto vien įdiegti sirenų gyventojams perspėti nepakanka. Kad būtų užtikrintas saugumas, reikia, kad visos institucijos, atsakingos už pagalbos teikimą nelaimės atveju, žinotų, ką turėtų daryti ir gebėtų bendradarbiauti tarpusavyje. Todėl šio projekto metu pernai Vilniaus rajone, Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, buvo surengtos vienos didžiausių šalyje valstybinio lygio civilinės saugos funkcinės pratybos.
Kaip 15min teigė pratybų organizavimo grupei vadovavęs Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas Kęstutis Agintas, susidomėjimas, kurio sulaukta, pranoko visus lūkesčius. Iš viso šiose pratybose dalyvavo beveik 700 dalyvių iš 50 įvairių Lietuvos ir užsienio institucijų.
Pratybų metu buvo imituojama Astravo atominėje elektrinėje įvykusi nelaimė: gyventojai iš neva užterštų teritorijų evakuoti, pervežti į saugesnę vietą, jiems atlikta dozimetrinė kontrolė dėl radiacinio užterštumo, imtasi švarinimo priemonių. Po to žmonės perkelti į saugias patalpas, kur organizuotas maitinimas, esant poreikiui, teikta ir psichologinė pagalba. Galiausiai jie evakuoti į saugią savivaldybę ir buvo apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose.
„Tai buvo vienos iš pirmųjų pratybų, į kurias mes pasikvietėme žmonių, turinčių negalią, organizacijas. Evakuojant gyventojus, svarbu pagalvoti apie visus. Anksčiau, kai rengdavome pratybas, tam tikras negalias imituodavome, o dabar jose dalyvavo asmenys, turintys judėjimo ar regėjimo negalias”, – pasakojo K.Agintas.
Anot Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininko, siekiant užtikrinti tiek negalias turinčių, tiek ir visų gyventojų saugumą nelaimės atveju, atsakingos institucijos ir organizacijos savo įgūdžius tobulinti per tokias pratybas turėtų kuo dažniau.
„Kiekviena institucija ruošiasi vienokiems ar kitokiems veiksmams nutikus nelaimei. Tačiau svarbu tai, kad tuos veiksmus galėtume atlikti vieningai, dirbdami kartu”, - pabrėžė jis.
Sukurta speciali mokymų programa
Projekto metu neapsiribota vien gyventojų perspėjimo sirenomis atnaujinimu. Jo dėka buvo sukurta speciali gyventojų mokymo programa. Projekto vadovas G. Sakalinskas pasidžiaugė, kad ši programa yra integruota į Lietuvos švietimo sistemą ir pritaikyta įvairaus amžiaus grupėms: „Aišku, daugiausia dėmesio kreipėme į jaunuosius Lietuvos gyventojus – moksleivius, gimnazistus, bet įvertinome ir tai, kad informaciją galėtų gauti ir trečiojo amžiaus universitetai“.
„Mūsų tikslas buvo, kad šie mokymai per integruotą sistemą pasiektų ne mažiau kaip 100 tūkst. gyventojų. Dabar tie žmonės daugeliui nelaimių yra labiau pasirengę. Kai yra žinojimas, ir panika būna mažesnė”, – tvirtino PAGD direktoriaus pavaduotojas.
Informacijos sklaidą, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms, pasak jo, padeda užtikrinti ir projekto metu atnaujinta Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė LT72.lt. Čia skelbiama informacija, kaip pasirengti gresiančioms nelaimėms ir kaip elgtis jų metu.
„Projektas suteikė galimybę šią interneto svetainę ne tik patobulinti, bet ir padaryti joje esančią informaciją prieinamą žmonėms, turintiems negalią. Ji pateikiama ir lengvai suprantama kalba. Šioje interneto svetainėje galima rasti atsakymus į daugelį klausimų apie įvairias grėsmes ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, tarp jų – ir apie galimą avariją Astravo atominėje elektrinėje”, – teigė G.Sakalinskas.
