Vis dėlto, remiantis tokiais vyraujančiais stereotipais daug gabių vaikų gali būti nepastebėti, o jų mokymosi potencialas likti neišnaudotas. Remiantis mokslininkų atliktais tyrimais, apie 40 proc. gabių vaikų mokosi vidutiniškai ar prastai ir dėl įvairių priežasčių nerealizuoja savo gebėjimų, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Dažniausia žemų pasiekimų priežastis – netinkama ugdymo programa. Nerealizuojantys savo gabumų vaikai susiduria su įvairiais iššūkiais: jie gali turėti emocinių ir elgesio sunkumų, mokymosi sunkumų ar raidos sutrikimų, kuriuos sudėtinga įžvelgti dėl jų aukšto intelekto, šiuos vaikus gali kankinti nerimas, emociniai konfliktai, jie gali būti praradę bet kokią motyvaciją mokytis.
Dažniausia žemų pasiekimų priežastis – netinkama ugdymo programa.
„Siekdami lengviau atpažinti gabų vaiką, pirmiausia turime suprasti, kad jo elgesio ir emocijų raiška, mokymosi motyvacija ir gaunami įvertinimai nebūtinai yra tokie, kokius visuomenėje yra įprasta priskirti tokiam vaikui, – sako mokyklos „Pažinimo medis“ gabių ir itin motyvuotų vaikų programos psichologė Eglė Jankovičė.
– Tad labai svarbu žinoti 6-is mokslininkų išskirtus gabių vaikų tipus, padedančius geriau suprasti tokio vaiko elgesį.“
Sėkmės lydimas gabus vaikas
Šio tipo vaikai yra panašiausi į įprastai visuomenėje vaizduojamus gabius vaikus. Jie gerai mokosi, puikiai tvarkosi su jiems skirtomis užduotimis ir stengiasi, kad tos užduotys būtų įvykdytos kuo geriau.
Sėkmės lydimi gabūs vaikai labai nemėgsta būti pralaimėtojais, tačiau vengia rizikos, nes bijo klaidų. Šių vaikų motyvacija yra išorinė, jie priklausomi nuo paskatinimų ir pagyrimų.
Sėkmės lydimi gabūs vaikai labai nemėgsta būti pralaimėtojais.
Mokytojai, įpratę, kad šis vaikas susitvarkys su bet kokia užduotimi, ima jo nebepastebėti ir kyla grėsmė, kad vaikui gali tapti nuobodu, jis gali prarasti motyvaciją mokytis.Tam, kad sėkmingo tipo vaikus išties lydėtų sėkmė, reikia jų poreikius atitinkančios ugdymo programos, kuri būtų papildyta įvairiais mokymosi metodais.
Šie vaikai priešaky nuolat turėtų matyti iššūkį, kad nepradėtų nuobodžiauti. Iš esmės jiems reikia ne mokytojo, o mentoriaus, kuris galėtų nukreipti juos tinkama linkme, supažindintų su mokymosi įrankiais, drąsintų rizikuoti ir priimti sprendimus, vis primintų, kad klaidos yra normali proceso dalis ir skatintų savarankišką mokymąsi.
Kadangi šio tipo vaikai itin linkę panirti į intelektinę veiklą, jie dažnai praranda balansą tarp mokymosi ir poilsio. Tėvai turėtų mokyti tokius vaikus rasti pusiausvyrą tarp mokymosi ir laisvalaikio, išmokyti kokybiškai ilsėtis, padėti rasti kitų pomėgių.
Kūrybiškas gabus vaikas
Tai itin kūrybiški vaikai, pasižymintys stipriu perfekcionizmo jausmu – taip bijantys užduotį atlikti netobulai, kad kartais dėl to jos nė nepradedantys.
Tokiu atveju jų gebėjimai ir kūrybiškumas lieka nepastebėti. Bijodami suklysti, jie tikslingai nesirenka plėtoti vienos idėjos, blaškosi nuo vieno darbo prie kito. Kūrybiškų gabių vaikų savivertė yra trapi.
Tai vaikai, dažnai jaučiantys nuobodulį, užduodantys nepatogius klausimus mokytojams, nepasiduodantys taisyklėms, jei šios jiems patiems neatrodo logiškos, maištaujantys. Šio tipo vaikai labai dažnai nerealizuoja savo gebėjimų.
Dėl maištaujančio elgesio kūrybiško tipo vaikai dažnai išgyvena atskirtį, jaučiasi nepriimti, kita vertus, jie nori būti bendruomenės dalimi, susiję su kitais.
Šie vaikai gali sužydėti suteikus jiems reikiamą palaikymą – leidžiant reikšti visus jausmus, tolerantiškai priimant išsišokimus ir jų norą turėti skirtingą nuomonę, pripažįstant jų asmeninius tikslus, drąsinant nebijoti klysti.
Mokykloje tokio tipo vaikui reikia tinkamo, jo poreikius atliepiančio mokytojo.
Mokykloje tokio tipo vaikui reikia tinkamo, jo poreikius atliepiančio mokytojo, kuris būtų pajėgus ne slopinti, o skatinti išskirtinį šio vaiko mąstymą, palaikyti jo norą viskuo abejoti. Tėvai galėtų padėti tokio tipo vaikui pastebėdami jo stipriąsias puses, leisdami klysti ir savo pavyzdžiu mokydami, kad klaidos yra normali proceso dalis.
Savo gabumus slepiantis gabus vaikas
Tai vaikai, kurie supranta savo galimybes, tačiau sąmoningai renkasi jų nedemonstruoti, nes bijo likti nepripažintais ar atstumtais tarp bendraamžių.
Dažniausiai taip elgtis būna linkusios mergaitės. Šį tipą galima atpažinti iš staiga įvykusios transformacijos – visada buvę motyvuoti ir ambicingi akademinėje erdvėje, staiga praranda visą susidomėjimą mokslu. Tokia pozicija šio tipo vaikams atneša daug nerimo, jie jaučiasi nesaugūs ir nesuprasti, patiria tėvų, mokytojų spaudimą, juos kankina vidinis konfliktas.
Šio tipo vaikams padėti galima visų pirma išklausant, kas juos slegia, pripažįstant jų asmeninius pasirinkimus ir normalizuojant jų vidinius išgyvenimus.
Mokykloje šių vaikų poreikius atliepia suformuotos užsiėmimų gabiems vaikams grupės, kur jie gali nesislėpdami atskleisti savo mokymosi potencialą ir tuo pat metu gauti bendraamžių palaikymą.
Tėvai tokio tipo vaikui padės kartu ieškodami informacijos apie sėkmingai išnaudojusius mokymosi potencialą gabius suaugusiuosius, kartu modeliuodami karjeros galimybes ateityje, ieškodami informacijos apie įvairius universitetus.
Iškritęs iš mokyklos sistemos gabus vaikas
Šio tipo vaikai yra pikti ir nusivylę, jaučiasi nesuprasti, nes mokyklos sistema ilgai neatliepė jų poreikių. Mokyklinė veikla jiems dažnai būna nuobodi, nes jie jau būna įsisavinę dalį informacijos. Mokytojai iš šių vaikų paprastai tikisi per mažai arba nuvertina juos dėl netinkamo elgesio.
Dažnai šie vaikai renkasi save realizuoti už mokyklos ribų.
Šių vaikų savivertė yra itin trapi – gabūs moksleiviai, kurių pasiekimai yra žemi, susidaro apie save iškreiptą vaizdą, nepasitiki suaugusiaisiais. Dažnai šie vaikai renkasi save realizuoti už mokyklos ribų, tarkim, kuria grupes arba renkasi nusikalstamas veikas, kuriose realizuoja savo intelektinius gebėjimus.
Šiems vaikams padėti galima visų pirma atkūrus pasitikėjimą suaugusiaisiais. Norint tai padaryti, reikėtų atsisakyti galios pozicijos, vengti bausmių, bendrauti atvirai, būti vaiko advokatu ir leisti jam žinoti, kad vaikas nėra vienas, kad suaugusysis padės jam įveikti iškilusias kliūtis.
Mokykloje vertėtų išlaikyti aukštus reikalavimus ir parodyti, kad jis vertinamas, kad tikima, jog jis gali atskleisti savo potencialą. Sugrąžinti susidomėjimą mokslu labai tinka netradiciniai mokymo metodai, mentoriavimas. Tėvai labiausiai turėtų rūpintis ryšio su vaiku stiprinimu ir pasitikėjimo vienas kitu auginimu. Jei tai padaryti patiems sudėtinga, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.
Vienu metu turintis gabumą ir sutrikimą gabus vaikas
Šio tipo vaikai dažniausiai lieka neidentifikuoti. Dėl aukšto intelekto jie savo sunkumus kompensuoja aukštesniais gebėjimais, tad nebematyti nei gabumo, nei sutrikimo. Tokie vaikai užduotis, kurių negeba įveikti, gali vadinti „kvailomis“, vengti jų ar rinktis kitus būdus, maskuojančius šiems vaikams kylančius sunkumus.
Šie vaikai dažniausiai suvokiami kaip vidutiniai, kaip vaikai, kuriems reikalinga nuolatinė pagalba. Taip dažnai atsitinka, kai mokyklos sistema sutelkia dėmesį į silpnybes ir nesugeba ugdyti talentų.
Svarbiausia yra susitelkti į vaiko stiprybes ir rasti tinkamiausius būdus bei sąlygas, padėsiančius įveikti sunkumus.
Identifikuojant šio tipo vaikus, kaip turinčius didelį mokymosi potencialą, svarbu remtis net keliais atrankos kriterijais. Siekiant padėti šiems dvigubu išskirtinumu pasižymintiems vaikams, svarbiausia yra susitelkti į vaiko stiprybes ir rasti tinkamiausius būdus bei sąlygas, padėsiančius įveikti sunkumus.
Šio vaiko mokytojas turėtų nuolat savęs klausti: „Ką galima būtų dar padaryti, kad šiam vaikui pasisektų?“ ir sudaryti galimybę bendrauti su didelį mokymosi potencialą turinčiais bendraamžiais. Tėvai turėtų drąsinti šiuos vaikus tikėti savimi, suteikti erdvės skleistis jų stiprybėms, sudaryti sąlygas patirti iššūkių.
Savarankiškas gabus vaikas
Savarankiško tipo vaikų nėra daug, jų gebėjimas savarankiškai mokytis išryškėja jau ankstyvoje vaikystėje ir tėvai tai greitai pastebi. Šio tipo vaikai turi vidinę motyvaciją, geba mokytis savarankiškai, jiems nereikalingas išorinis patvirtinimas.
Nesulaukę pagyrimo ar padrąsinimo, toliau mokosi, domisi ir tai daro iš vidinio smalsumo ir pasitenkinimo. Šie vaikai nesistengia pritapti prie sistemos, jie priverčia sistemą veikti jiems. Jie priima save, geba reikšti savo jausmus, geba rizikuoti, nebijo pokyčių savo gyvenime ir jaučiasi galintys patys juos įgyvendinti.
Šio tipo vaikui labai svarbu suteikti laisvę judėti savo keliu ir padėti įveikti emocinius iššūkius siekiant savo tikslų, jei su tokiais susiduriama. Mokymosi aplinkoje reikėtų leisti nepaisyti įvairių mokymosi sistemoje nustatytų apribojimų, kurie slopina kūrybiškumą, reikėtų suteikti kuo platesnę pasirinkimų galimybę įvairiose srityse, tarkim, leisti rinktis tarp įvairių mokymosi metodų ar modulių.
Tėvai šio tipo vaikui galėtų padėti atstovaudami jo interesus mokykloje, suteikdami galimybes domėtis sritimis, kurios vaiką domina, ir stengdamiesi įsiklausyti į vaiko poreikius.
Atliepiant vaikų poreikius – reikalingas visos bendruomenės įsitraukimas
Pernelyg dažnai gabūs vaikai, unikaliai suvokiantys pasaulį ir savaip įsisavinantys informaciją, verčiami prisitaikyti prie bendrosios ugdymo programos.
„Mokykla yra ta vieta, kur vaikas GALI ir turėtų atskleisti savo mokymosi potencialą, – įsitikinusi gabių ir itin motyvuotų vaikų programos koordinatorė, pradinių klasių mokytoja Brigita Gaitanži.
– Sėkmės keliu ateityje žengia tie gabūs mokiniai, kurie supranta savo galimybes, keliasi realistinius tikslus, išlieka optimistiški nesėkmės akivaizdoje ir turi socialinės aplinkos palaikymą. To išmokyti turi mokykla. Sukurti saugią, atliepiančią mokinių poreikius, patrauklią ir švietėjišką mokymosi aplinką turi būti pasirengę mokytojai, mokyklos administracija, vaikų tėvai ir patys vaikai.“
