Daugelis vadovaujasi klaidingu požiūriu ir galvoja, kad gerai besimokantis, pavyzdingai visas užduotis atliekantis vaikas yra gabus. Iš tikrųjų gabius vaikus būtų galima išskirti į dvi grupes – visapusiškai gabius ir turinčius konkrečių gabumų tam tikroje srityje.
Pirmieji gauna geresnius pažymius ir greičiau įsisavina naują medžiagą, o antrieji pasižymi gabumu tik tam tikroje srityje, tačiau gali būti visiškai negabūs kitoje. Dažniausiai jie laikomi maištininkais, nes įvairiose situacijose išsiskiria iš kitų vaikų savo požiūriu, turi stiprią savo nuomonę ir sunkiai adaptuojasi tarp kitų bendraamžių.
Besimokydami mokykloje su kitais mokiniais gabūs vaikai supranta, kad yra kitokie. Todėl svarbu, kad mokyklos atstovai padėtų vaikui teisingai įvertinti savo gabumus, puoselėtų juos bei padėtų spręsti mokiniui iškylančias problemas:
Sudėtingi tarpusavio santykiai
Pastebėję mokinio gabumus, mokytojai dažnai padaro vieną esminę klaidą – išskiria mokinį iš kitų ir priverčia jį jaustis ypatingu. Nuolatinės mokinio pagyros priverčia kitus vaikus jaustis nevisaverčiais ir verčia pavydėti mokytojo dėmesio. Todėl gabus mokinys tampa nemėgstamas, gauna ,,moksliuko“ ar „mokytojo numylėtinio“ pravardę.
Tokiais atvejais mokiniai arba pasijaučia viršesni už kitus ir tik dar labiau „pakelia nosį aukštyn“, arba atvirkščiai – bando neišsiskirti iš kitų ir „maskuoja“ savo talentą. Mokytojai turėtų puoselėti ir paskatinti gabų mokinį, tačiau kartu ir paaiškinti, jog kitų mokinių gabumai gali atsiskleisti kitose srityse, o jo ypatingi gebėjimai neturėtų tapti priežastimi jaustis geresniu už kitus.
Dažnai gabūs mokiniai turi elgesio problemų, nes nenori elgtis taip, kaip visi.
Elgesio kontrolė
Ypatingų poreikių vaikui visiškai lengva sugalvoti nauja idėją ir ją įgyvendinti, tačiau visą pamoką spręsti matematikos uždavinius – tikra kančia.
Dažnai gabūs mokiniai turi elgesio problemų, nes nenori elgtis taip, kaip visi. Taip gali nutikti dėl dviejų dalykų, pirma – tokie mokiniai dažnai turi daugiau žinių nei bendraamžiai ir tai, ką mokytojai pasakoja per pamokas, jiems jau girdėta ir nebeįdomu, antra – tokie vaikai konkrečiai žino, ko nori, ir kai turi daryti tai, kas jiems nepatinka, arba tai, kas yra monotoniška, – susierzina ir pradeda maištauti.
Siekdami, kad tokie vaikai gerai jaustųsi mokykloje, mokytojai turi subalansuoti mokymosi programą, vesti kūrybiškas ir nenuobodžias pamokas. Nereikia pamiršti ir to, kad nauja vaikų karta, kitaip dar vadinama Z karta, skiriasi tuo, kad gimė ir augo kartu su internetu, todėl ir jų ugdymas vienaip ar kitaip turi būti susijęs su šiuolaikinėmis technologijomis.
Stipri emocijų kaita
Gabūs vaikai dažniausiai yra ir brandesni nei jų bendraamžiai. Todėl yra labiau empatiški, linkę labiau analizuoti net ir mažiausias savo klaidas. Tokie vaikai išgyvena stiprią emocijų kaitą. Ypač emocijos sustiprėja, kuomet jie suvokia savo gabumus ir pradeda jausti spaudimą būti geriausiu. Na, bet juk ir pačiam gabiausiam vaikui gali pasitaikyti nesėkmių.
Tėvai turi palaikyti vaiką ir nesivadovauti savo ambicijomis, kad jų vaikas turi būti geriausias.
Todėl svarbu, kad mokykloje dirbantys psichologai ir mokytojai padėtų suprasti vaikui, kad jo pagrindinis tikslas nėra būti geriausiu visur ir visada, o viena nesėkmė nereiškia to, kad jis yra negabus. Svarbus ir tėvų vaidmuo, jie turi palaikyti vaiką ir nesivadovauti savo ambicijomis, kad jų vaikas turi būti geriausias.
Tad pirmiausia, apie ką reikėtų pagalvoti gabių vaikų tėvams – ar ugdymo programa ir aplinka atitinka jų vaiko gebėjimus? Tėvai kartu su mokyklos administracija turėtų aptarti, kokios galimybės yra sudaromos gabiems vaikams mokykloje. Galbūt mokykla, kurioje mokinys mokosi, jam netinka ir tai visai nėra jo problema?
Bloga vaiko savijauta ir jo gabumų nerealizavimo priežastis gali būti netinkama ugdymo programa ir aplinka. Gabūs mokiniai dažnai nuobodžiauja pamokose, daugelis užduočių jiems yra per lengvos arba jie neturi galimybės pasireikšti srityje, kurioje galėtų atskleisti savo talentą.
