– Gydytoja, ar iš tiesų šiais laikais vis daugiau porų susiduria su nevaisingumo problema? O gal apie tai tėra daug kalbama, todėl taip atrodo?
– Statistika rodo, jog vis daugiau porų visame pasaulyje, vadinasi, ir Lietuvoje, skundžiasi vaisingumo sutrikimu arba yra nevaisingos. Šeimų nevaisingumas paliečia 10–15 proc. šeimų arba maždaug kas septintą šeimą. Lietuvoje šiuo metu yra apie 50 tūkst. nevaisingų porų ir kiekvienais metais jų padaugėja maždaug 2 tūkst.
– Esame linkę manyti, kad nevaisingumas dažniau paliečia vyresnio amžiaus poras nei jaunas? Tai tiesa ar tik mitas?
– Nevaisingumas paliečia įvairaus amžiaus poras, tačiau su amžiumi sėkmingo nėštumo šansai mažėja, o pastojus savaiminių persileidimų bei apsigimimų rizika išauga. Šansai pastoti smarkiai mažėja nuo 37 m., o po 40 m. daugeliui moterų tikimybė pastoti sumažėja dramatiškai. Be to, savaiminio persileidimo rizika, jei moteriai pavyksta pastoti, siekia 50 proc. ir daugiau.
Didelės įtakos turi ir šeimos planavimo vėlinimas, kuomet pora ilgai saugosi nėštumo dėl karjeros ar geresnės materialinės situacijos, o kai apsisprendžia gimdyti, pasirodo, kad vienas iš jų yra nevaisingas.
– Kas nulemia nevaisingumą? Tai įgimta ar vis tik tam įtakos turi gyvenimo būdas? Jei reikšmingas yra ir gyvenimo būdas, tada kokie įpročiai gali sukliudyti porai sulaukti gandrų?
– Žinoma, genetika svarbi, tačiau pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie netinkamą gyvenimo būdą: alkoholis, rūkymas, nutukimas, lytiniu keliu plintančios ligos, nuolat patiriamas stresas, netaisyklinga mityba.
Piktnaudžiavimas alkoholiu blogina spermos kokybę. Tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas mažina moterų vaisingumą ir spermos kokybę. Lietuvoje gausėja nutukusių ir turinčių antsvorį žmonių. Nutukusioms moterims pasireiškia ovuliacijos sutrikimai ir su tuo susijęs nevaisingumas. Jei moterų kūno masės indeksas didesnis kaip 30, joms reikia daugiau laiko, kad pastotų. Net 30–50 proc. vyrų vaisingumą lemia jų mityba, ligos, žalingi įpročiai ar net vaikystėje mūvėtos sauskelnės.
– Kada porai vertėtų susirūpinti, kad jie gali turėti vaisingumo problemų?
– Pora laikoma nevaisinga ir pradedama tirti bei gydyti, jeigu, gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, negali pastoti per vienerius metus. Reikia kreiptis anksčiau, jeigu moteris yra 36 m. amžiaus ar vyresnė ar yra kokia nors aiški nevaisingumą galinti sąlygoti priežastis, pavyzdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimai, praeityje buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas.
– Kokių patarimų duotumėte poroms, kurios planuoja susilaukti kūdikio – į kokius gyvensenos aspektus būsimieji tėveliai turėtų atkreipti dėmesį?
– Pirmiausia, sveikai gyventi ir atsisakyti žalingų įpročių. Antra, neplanuoti lytinių santykių. Susilaikymas nuo lytinių santykių bei pastangos planuoti lytinius santykius tik per „vaisingas mėnesinių ciklo dienas“, t.y., taip, kad jie sutaptų su numatomu ovuliacijos laikotarpiu, gali tik sumažinti pastojimo galimybes, todėl nėra rekomenduojamas. Ir trečia, nepamiršti, kad nevaisingumas yra ne vyro ar moters, o poros problema. Taigi nekaltinti vienas kito, o kiek galima labiau palaikyti.
