Pritaria ir Egziuperi
„Antuano de Sent Egziuperi mintis „Išlaisvink žmogų ir jis pradės kurti“ puikiai atspindi idėją, kad laisvė ir kūrybiškumas yra neatsiejami. Ją pritaikius mokyklos erdvių kūrime, galime taip „įkvėpti“ aplinką, kad mokiniai jausis motyvuoti kurti bei mokytis. Egziuperi frazė puikiai primena, kad laisvė – tiek fizinė, tiek intelektualinė – yra būtina sąlyga, norint ugdyti ne tik žinias, bet ir kūrybingą, savimi pasitikinčią asmenybę“, – apie interjero sprendimų reikšmę mokyklose įvardina dizainerė Jūratė Miliauskaitė – Laurinaitienė.
Anot jos, naujos ir senos erdvės mokykloje gali būti apibūdinamos pagal jų funkcijas, dizainą, technologijas bei atmosferą. Jos, baldų ir interjero dizainerės nuomone, daro didelę įtaką mokinių ir mokytojų kasdieniam gyvenimui bei ugdymo kokybei.
„Nors kai kurios mokyklos turi istorinį žavesį ir savitumą, dažnai susiduriama su problemomis. Neergonomiškos erdvės: siauros, tamsios ir griežtos. Prastas apšvietimas, kuris sukelia nuovargį ir demotyvaciją. Netinkama spalvų gama, dominuojančios niūrios spalvos, kurios gali slopinti emocinį komfortą“, – pastebi pašnekovė.
Jos teigimu, atnaujinant ir kuriant naujas mokyklas, erdvių planavimas bei spalvų parinkimas tampa itin svarbiu aspektu, siekiant užtikrinti patogią, funkcionalią ir įkvepiančią mokymosi aplinką.
„Nes tai tiesiogiai įtakoja tam tikrą nuotaiką ar atmosferą, daro poveikį mokinių emocinei būsenai, mokymosi motyvacijai ir bendrai atmosferai mokykloje“, – neabejoja J. Miliauskaitė – Laurinaitienė.
Prastas apšvietimas sukelia nuovargį ir demotyvaciją.
Interjero dizainerė pabrėžė, kad ugdymo įstaigoje turėtų būti įrengtos funkcionalios ir lanksčios erdvės, kūrybinės bei žalios zonos, technologijų ir asmeninio laiko erdvės. Visa tai turėtų būti jauku, modernu ir interaktyvu.
„Spalvos ir jų išdėstymas mokyklos erdvėse turi didelę įtaką mokinių emocinei būklei, koncentracijai, motyvacijai bei bendrai aplinkos suvokimui. Tinkamai parinktos jos gali skatinti kūrybiškumą, mažinti stresą ar nuovargį, o netinkamai pritaikytos – kelti nerimą, blaškyti dėmesį ar net slopinti mokymosi motyvaciją“, – pastebi pašnekovė.
Įrodyta mokslu
Šiai nuomonei pritaria centro „Nepatogus vaikas“ psichologė Kristina Verseckienė. Anot jos, jaukios ir saugios erdvės prisideda prie teigiamos mokyklos atmosferos kūrimo, o tai didina mokinių pasitikėjimą savimi ir motyvaciją mokytis.
„Mokyklos, kurios pasižymi stimuliuojančia estetika ir inovatyviu dizainu, gali padėti mokiniams patirti mažiau streso ir jaustis labiau įsitraukusiais. Priešingai, aplaidžiai prižiūrima ar chaotiška fizinė aplinka gali sukelti nerimą, nepasitenkinimą ir netgi mažesnį mokymosi produktyvumą“, – neabejoja specialistė.
2015 metais grupės mokslininkų, vadovaujamų Peter Barrett, tyrimai atskleidė, kad fiziniai klasės aspektai – spalvos, apšvietimas, temperatūra, gali lemti iki 16 proc. mokymosi rezultatų skirtumų.
Gary W. Evans dar 2006 m. pareiškė, kad prasta fizinė aplinka, pvz., triukšmas, perkrovimas, prasta oro kokybė, yra siejama su didesniu mokinių stresu ir mažesne kognityvine veikla. O Curtis Tanner 2009 m. konstatavo, kad klasės dizainas, apimantis patogius baldus ir gerą erdvių išnaudojimą, didina mokinių motyvaciją bei akademinius pasiekimus.
Skelbiama vis daugiau tvirtinimų, jog mokyklų interjeras turėtų būti šviesus, nuotaikingas ir estetiškas, kad ugdytų vaikų skonį ir kūrybinį mąstymą. Taip pat svarbu leisti vaikams patiems kurti ir dekoruoti aplinką.
Vis daugiau tyrėjų kritikos sulaukia statiškos ugdymo įstaigų erdvės, kurios, jų nuomone, turėtų būti transformuojamos į lankstesnes zonas, kur vaikai gali mokytis, bendrauti ar tiesiog atsipalaiduoti patogiai įsitaisę.
Mokyklų interjeras turėtų būti šviesus, nuotaikingas ir estetiškas, kad ugdytų vaikų skonį ir kūrybinį mąstymą.
Puikia perspektyva vaikams tobulėti mokslinėje literatūroje laikoma paties ugdymo proceso kaita. Pavyzdžiui, mokytojas, kuris ilgą laiką buvo vienintelis žinių šaltinis, dabar užleidžia vietą mokiniui – šiuolaikinėje mokykloje akcentuojamas grupinis darbas ir mokinių tarpusavio bendradarbiavimas.
Yra pavyzdžių
Tarptautinį darželį ir mokyklą įkūrusi Asta Jagelo patikina, jog kuriant ugdymo įstaigų aplinką pavyko išvengti mūsų šalyje dar gajų standartų.
Jos vadovaujamos mokyklos ugdymosi erdvės, dar vadinamos studijomis, yra lanksčios ir pritaikytos žaidimui, mokymuisi ir atradimui. Kiekviena studija apima skirtingų amžiaus tarpsnių vaikus, kurie vienas kitą palaiko, bendradarbiauja kasdieniame ugdymosi procese.
„Tokia aplinka skatina pagarbią kultūrą kito asmens teisei ugdytis ir mokytis. Mūsų vaikai siekia ne aukštesnių vertinimų, o asmeninio augimo ir akiračio plėtimo, mokytis patiriant džiaugsmą ir pasitenkinimą savo rezultatais. Pagarba yra kiekvieno ugdomo gebėjimo pagrindas KD tarptautinėje mokykloje. Mes gerbiame savo laiką, savo draugų, ugdymosi aplinką ir priemones. Vaikai bendradarbiauja su pedagogais, kurdami mokyklos ir klasių susitarimus. Mums svarbu, kad kiekvienas vaikas turi teisę į kokybišką, netrikdomą savo ir draugų mokymą(si)“, – sako A. Jagelo.
Kauno Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktoriaus Ričardo Žilaičio teigimu, mūsų šalies mokyklos dėl lėšų stygiaus atsinaujina tik po truputį. Bet, anot pašnekovo, siekiant geresnių rezultatų, neretai padeda ir pasitelktas kūrybiškumas.
Pavyzdžiui, yra įrodyta, kad žmogaus smegenys yra tiesiogiai veikiamos fizinio aktyvumo ir, kad fizinis judėjimas yra tiesiogiai susijęs su edukaciniais procesais, t.y. žmogui yra žymiai lengviau išlaikyti dėmesio koncentraciją, jei jis, visos dienos metu, išlaiko aktyvumą - keičia darbo padėtį. Būtent į tai, R. Žilaičio teigimu, yra atsižvelgiama planuojant į krašto apsaugo orientuotos mokyklos dienotvarkę.
Visi pašnekovai sutarė, kad mokyklos fizinė aplinka yra neatsiejama kokybiško ugdymo dalis. Investicijos į erdvių dizainą, apšvietimą ir kitas sąlygas ne tik skatina mokymosi motyvaciją, bet ir gerina bendrą mokinių savijautą bei emocinę būseną. Todėl, anot jų, svarbu kurti tokias erdves, kurios būtų funkcionalios, estetiškai patrauklios ir pritaikytos mokinių poreikiams.
„Žvelk giliau” siekia ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir iššūkius. Kalbėdami apie psichikos sveikatą ir jos sunkumų patiriančių asmenų bei jų artimųjų realias patirtis keičiame visuomenės požiūrį bei skatiname teigiamas nuostatas ir elgesį tokių asmenų atžvilgiu.
