Kiekvienas savanoris, atsiliepęs į kvietimą pakeisti globos namų personalą, kai dalis susirgo Covid-19, o kiti turėjo izoliuotis, – herojus, ypatingos drąsos ir pasiaukojimo pavyzdys“, – portalui 15min sakė Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos Caritas koordinatorė Aurelija Lipskė.
Minėti globos namai buvo vieni pirmųjų, į kuriuos įsisuko koronavirusas. Ir jei ne savanorių pasišventimas perimti personalo darbą, po 12 valandų per parą pamainomis rūpinantis globotiniais, nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę. Į kvietimą savanoriauti atsiliepė vietiniai ir gretimų parapijų žmonės nuo 20 iki 65 metų amžiaus, nes „kas, jei ne mes“.
Į savanorystę įtraukė ir šeimos narius
Pasak Kaišiadorių vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotojos Giedrės Adlytės-Chveduk, pandemijos situacijoje vyresni žmonės įsibauginę, žino, kad geriau niekur neiti. Tačiau tam tikro tipo asmenybės netveria savame kailyje, prašosi ir eina savanoriauti, juolab, savanorystės formų gali būti visokių.
„Senyvo amžiaus žmogui svarbu pamatyti, pakalbėti, pamažu įprasti prie naujo savanorio, todėl per nuotolį įšokti į santykį karantino sąlygomis sunkiau. Kas kita, jei užsimezgęs ryšys. Garbaus amžiaus žmonės Caritas savanoriams telefonu išsako savo poreikius, ir jeigu pagalbininkai – patys rizikos grupės, sudarę sąrašus, ko reikia nupirkti ir kur nuvežti, paprašo savų vaikų ar anūkų. Graži tendencija, kurią matau pastaruoju metu – įtraukti į savanorystę ir kitus šeimos narius“, – sakė Kaišiadorių vyskupijos Caritas atstovė.
Pasiekė 988 vyresnio amžiaus žmones
Kartų solidarumui stiprinti ir savipagalbos kultūrai plėsti skirtame Lietuvos Caritas projekte „Savanoriškos veiklos plėtojimas teikiant pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms“, kurį rėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), pagalbos per 3 projekto įgyvendinimo mėnesius sulaukė 988 vyresnio amžiaus gyventojai. Į savanorystę įsitraukė pusšimtis pensinio amžiaus asmenų.
Padėdami kitiems, vyresnio amžiaus savanoriai drauge su jaunimu mokėsi atsakomybių už įvairias veiklas ir iniciatyvas savo parapijose ar bendruomenėse, esantieji rizikos grupėse išbandė nuotolinės pagalbos galimybes, dalyvavo mokymuose internetu, dalijosi gerąja vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimo į savanorystę patirtimi.
Teigiamas pavyzdys užkrečia
Kaip pastebi G.Adlytė-Chveduk, dalis žmonių iš geros valios kitiems padėdavo ir anksčiau, tik to nevadino savanoryste. Ja paprastai susidomima artimoje aplinkoje pamačius kitus savanorius.
„Į pensiją išėję, o ypač našliai – jaučiasi vieniši: vaikai užauginti, o noras būti naudingu niekur nedingęs. Džiugu, kad miesteliuose, parapijose žmonės atranda erdvės savirealizacijai padedant kitiems ir tai išauga į savanorystę. Užsimezga gražių draugysčių ir tarp pačių savanorių, ir tarp savanorių bei jų lankomų žmonių. Nėra taip, kad eini pas klientą – tiesiog žmogų lankai, artimiau susipažinęs gali geriau juo pasirūpinti“, – sakė Kaišiadorių vyskupijos Caritas atstovė.
65-75 metų savanoriai rūpinosi vyriausiais bendruomenės nariais
Pasak A.Lipskės, vyresnio amžiaus savanoriams patinka veiklos, kurios jiems leidžia pasijusti reikalingiems, savos bendruomenės dalimi. Pvz., Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos Caritas senjorų klube „Iš širdies į širdį“, garbaus amžiaus žmones, kuriems per 80 – 90 metų, pasitinka jaunesni, aktyvesni 65-75 metų savanoriai. Sugalvoja temas pokalbiams, prikepa pyragų, pasiruošia, kad turėtų ką papasakoti per ekskursijas ir pan.
„Per pandemiją, kai dėl saugumo negalima susitikti, vyresni savanoriai pakalbina vyriausiuosius telefonu, o savanoriaujantis jaunimas seneliams nuperka ir nuneša produktų, vaistų, kitų reikalingų dalykų, padeda susimokėti mokesčius, užsakyti šv. Mišias metinėms ar kitoms progoms ir pan.“, – dalijosi klaipėdietė.
Koks įsimintinas vyresnio amžiaus žmogaus įsitraukimo į savanorystę pavyzdys šiais metais? A.Lipskei įstrigo našlė, į Caritas atnešdavusi savo mirusio vyro drabužių. Po vyro ir sūnaus netekčių ji buvo užsisklendusi: „Vis pašnekindavau ją, pakviesdavau ateiti, susipažinti su žmonėmis. Išdrįsusi ji sutiko draugių iš jaunystės laikų, ėmė savanoriauti mūsų klube, prisidėdavo prie veiklų organizavimo senoliams, paskui nuėjo į trečiojo amžiaus universitetą, pradėjo lankyti Klaipėdos sveikatos biuro organizuojamus užsiėmimus senjorams. Atsigavo, pradėjo keliauti po Lietuvą, net ir į mūsų klubą ne visada spėja ateiti. Svarbiausia – žmogus pajuto, kad dar daug gali“.
Neatlygintinai dirbo po 12 valandų
Pora vyresnio amžiaus savanorių buvo vieni pirmųjų, dar prieš karantiną atsiliepusių į globos namų kvietimą pasirūpinti Klaipėdos Caritas globos namų gyventojais, kai įstaigoje nebeliko kam dirbti, vieniems darbuotojams susirgus COVID-19, o kitiems izoliavusis.
„Ieškojome, kas galėtų padėti. Atsiliepė mūsų ir gretimų parapijų žmonės. Dirbo po 12 valandų per parą. Sudėtingoje situacijoje parodė didžiulį pasiaukojimą“, – sakė savanoriams dėkinga A.Lipskė.
Kaimynai išpildė 90-metės svajonę
G.Adlytei-Chveduk šiemet labiausiai įstrigęs gailestingosios meilės (Caritas) pavyzdys – kaip aplinkinių kaimų žmonės ėmėsi atsakomybės už vienkiemyje gyvenančią 90-metę senolę, kurią vaikai įkalbinėjo kraustytis pas juos į miestą.
Apie didžiausią norą likti savo sodyboje moteris pasipasakojo parapijietėms. Susibūrus pagalbos grupei, senolė galėjo likti žiemoti namie. Ir vaikai aprimo – žinojo, kuriai iš parapijiečių skambinti, jeigu ko reikia ar mama neatsiliepia. „Kaip gerai, kad žmogus išsakė savo poreikius, norus. Žmonės aplink sujudo ir pasirūpino“, – pasidžiaugė Kaišiadorių vyskupijos Caritas atstovė.
Skurdo rizika – vienišumas – atskirtis
Eurostato duomenimis, 2019 m. daugiau nei penktadalis (20,3 proc.) ES gyventojų buvo 65 metų ar vyresni. Prognozuojama, kad 2019-2100 metais ES gyventojų dalis, kurią sudaro 80 metų ir vyresni asmenys, padidės du su puse karto, nuo 5,8 iki 14,6 proc.
2020 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,1 tūkst. nuolatinių gyventojų, iš jų 556 tūkst. (19,9 proc. arba kas penktas) buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus žmogus. Palyginti su 2009 m. pradžia, pagyvenusiųjų skaičius Lietuvoje išaugo 8,2 tūkst. (1,5 proc.).
2020 m. liepą skelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didžiausias skurdo rizikos lygis pernai buvo būtent 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Vidutinė senatvės pensija augo daugiau nei skurdo rizikos riba (379 Eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui), tačiau išliko mažesnė už skurdo rizikos ribą. 2020 spalio mėnesį vidutinė senatvės pensija siekė 376,56 Euro.
„Skurdas dažnu atveju sąlygoja atskirtį, vienišumą, bendravimo su kitais trūkumą, užimtumo-savirealizacijos stoką, todėl Caritas Lietuvoje nuo pat atsikūrimo 1989-aisiais ypatingą dėmesį skiria sunkumus patiriantiems vyresnio amžiaus žmonėms tiek teikiant reikalingą pagalbą, tiek pačius vyresnio amžiaus žmones drąsinant ir kviečiant įsitraukti į savanorystę“, – 15min sakė Lietuvos Caritas generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.
Pandemija augino paramos poreikį
Praėjusiais metais Caritas rūpinosi 4974 vienišais, vyresnio ir senyvo amžiaus žmonėmis visoje Lietuvoje. Šiemet emocinės, dvasinės, psichologinės, socialinės, materialinės paramos poreikį keliskart padidino COVID-19 pandemija. Pagalbos prireikė ir patiems Caritas savanoriams – vyresnio amžiaus žmonėms.
„Į iššūkius reagavome perorganizuodami pagalbos teikimą „čia ir dabar“, dar aktyviau kvietėme į savanorystę jaunesnio amžiaus žmones vietovėse, kur pagrindiniai Caritas savanoriai buvo vyresni karitiečiai“, – sakė D. Bukeikaitė
Vien Caritas sutelkė 3 tūkst. savanorių
Kaip pabrėžė Caritas generalinė sekretorė, savanoriai yra žmonės, kurių dėka daugiau nei 30 metų visoje Lietuvoje teikiama pagalba sunkumus patiriantiems žmonėms. Praėjusiais metais organizacijoje savanoriavo beveik 3 tūkst. žmonių, Caritas padaliniuose Lietuvoje buvo 250 darbuotojų.
Norint geriau atliepti pagalbos reikalingų, ypatingai vyresnio amžiaus žmonių poreikius, kiekviename regione užsibrėžta turėti bent po vieną Caritas darbuotoją, kuris koordinuotų savanorišką veiklą konkrečioje teritorijoje, aktyviai ieškotų naujų savanorių, palydėtų jau esančius, organizuotų jiems mokymus, ir t.t.
Kaip pabrėžia D.Bukeikaitė, pagalba yra ne tik kažko nupirkimas, atnešimas, bet ir aplinkos stebėjimas, pamatymas, padrąsinimas ir pakvietimas, įtraukimas į savanorišką veiklą, nes taip vyresnio amžiaus žmonės gali pasijusti reikalingi, galintys ne tik priimti pagalbą, bet ir ją dovanoti kitiems.
„Vienas iš pavyzdžių – Šiaulių mieste kolegės Zitos lankoma vieniša, per 80 metų amžiaus močiutė, kuri savimi nebegali pasirūpinti, guli lovoje. Ir nors fizinės jėgos senka, tačiau dovanojančios širdies jėgų ji dar kupina. Gulėdama močiutė mezga įvairius mezginius ir prašo karitiečių padovanoti juos kitiems. Pati gaudama pagalbą, moteris taip stengiasi prisidėti prie pagalbos kitiems. Apie dalijimosi ir rūpesčio vieni kitais patyrimus būtina kalbėti. Juk geri pavyzdžiai „užkrečia“, – sakė D.Bukeikaitė.
Plačiausią pagalbos tinklą Lietuvoje turinti NVO
Prieš daugiau nei 30 metų Lietuvoje atsikūręs Caritas turi platų pagalbos šeimai ir vaikams tinklą (vaikų dienos centrai) visoje Lietuvoje, teikia pagalbą sergantiems, vienišiems, vyresnio amžiaus žmonėms, aprūpina stokojančius maistu bei drabužiais, įgyvendina įvairias programas, skirtas patiriantiems benamystę, smurtą ir priklausomybes, taip pat vykdo migrantų, pabėgėlių, nuteistųjų, darbo neturinčių asmenų integraciją į visuomenę.
244 Caritas skyrių parapijose ir seniūnijose siekia mažinti skurdą, socialinę atskirtį, ugdo ne tik katalikiškos bendruomenės, bet ir visos visuomenės jautrumą pažeidžiamiausiems.
Pirmoji Caritas organizacija, kurios veikimo pagrindas – Katalikų bažnyčios socialinis mokymas, 1897 metais įsikūrė Vokietijoje, Freiburge, netrukus ėmė plisti kitose šalyse. Šiuo metu Caritas Internacionalis tinklas vienija 162 nacionalines Caritas organizacijas, veikiančias 200 šalių.
Lietuvos Caritas projektas „Savanoriškos veiklos plėtojimas teikiant pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms“ 2020 m. įgyvendintas pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą priemonę „Nevyriausybinių organizacijų projektai, skirti savanoriškai veiklai plėtoti, teikiant pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms“.