Ar greitis gali parodyti jauno žmogaus brandą arba kiek jis apskritai žino ir moka? Anot mūsų švietimo strategų ir Nacionalinės švietimo agentūros, greitis yra esmė. Todėl mes lekiame. Jau nuo pradinių klasių vaikai muštruojami skubėti ir viską daryti greičiui. Kontrolinis – dvidešimt minučių, testas – dešimt minučių. Nespėjai – tavo problemos.
Keista, kad visokie žinių patikrinimai ir egzaminai vyksta ne stadionuose. Geriausia būtų sprinto režimu. Taigi, lekiame.
Keista, kad visokie žinių patikrinimai ir egzaminai vyksta ne stadionuose. Geriausia būtų sprinto režimu. Taigi, lekiame.
Ketvirtokai ir aštuntokai kaip akis išdegę skuba atlikinėti Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo testus, dešimtokai – pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo testus, vienuoliktokai – tarpinius patikrinimus, o dvyliktokai – valstybinius brandos egzaminus.
Kadangi dabar vyksta tarpiniai patikrinimai, detaliau panagrinėkime juos. Po matematikos tarpinio patikrinimo daugiausia vienuoliktokų liūdėjo ir verkė todėl, kad nespėjo, nes laiko buvo skirta 45-ios minutės, o uždavinių 15-a. Taigi, uždaviniui – vidutiniškai trys minutės. O sąlygos juk su visokiais užraitymais ir užlankstymais, kad tik būtų neaiškiau, kad tik pavyktų prigauti patikrinamuosius.
Juk mūsų patikrinimų esmė jau seniai – ne nustatyti realius pasiekimus, o sukirsti jaunus žmones ir parodyti, kokie jie nemokšos.
Panašiai viskas vyko ir su fizikos tarpiniu patikrinimu. Ir vėlgi 90 minučių laiko ir 33 uždaviniai. Vadinasi, vienam uždaviniui mažiau nei 3 minutės. Jeigu net Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dėstytojai rašo, kad per numatytą 1,5 val. trukmę atlikti tokių užduočių nepavyksta, nes išsiaiškinti „ko iš manęs nori ir ką man daryti“ kiekvienoje užduotyje tikrai užtrunka. Ir kažkur ties 22 klausimu pradeda slėgti bejėgystės jausmas.
Priminsime, kad tai – fizikos dėstytojų žodžiai. Ir tuo viskas pasakyta. Ką tuomet kalbėti apie gimnazijų mokinius.
Niekada nesuprasiu, kur skubama visų patikrinimų metu. Kam to reikia, ką tai duoda?
Niekada nesuprasiu, kur skubama visų patikrinimų metu. Kam to reikia, ką tai duoda?
Ir, beje, per aptariamą skubėjimą dažniausiai nukenčia ne abejingieji, nemotyvuotieji, ar veltėdžiai, o kaip tik motyvuoti mokiniai, kurie daug žino ir išmano, bet jiems reikia laiko, jie tiesiog nori susikaupti. O turint mažiau nei tris minutes uždaviniui, susikaupimas vargiai įmanomas.
Taigi, mes kenkiame jauniems žmonėms, ypač ramesniems, lėtesniems. Mes griauname jų gyvenimus, jų ateitį. Perfrazuojant filmą „Šioje šalyje nėra vietos senukams“, Lietuvoje tenka daryti išvadą, kad „šioje šalyje nėra vietos negreitiems, mąstantiems, ramiems, išlaikytiems jaunuoliams“. Jie – už brūkšnio.
Kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ar Nacionalinėje švietimo agentūroje pasiteirauji, o kas sugalvojo, kad visuose patikrinimuose ir egzaminuose esmė yra greitis, niekas to negali paaiškinti ir juo labiau įvardinti už tai atsakingo asmens pavardės ir motyvų.
Žinoma, negalima tvirtinti, kad visų blogybių šaltinis yra reikalavimas visas užduotis atlikti ypatingai greitai. Jokiu būdu ne. Svarbi visuma. O ji suvelta ir neįkvepianti.
Švietimo analitikas dr. Pranas Gudynas primena, kad daugelio pastarųjų metų matematikos, fizikos, informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų ar kitų patikrinimų problema – mokinių ir mokytojų įvardijamas laiko trūkumas.
Dr. P.Gudyno vertinimu, arba testus sudarinėja neprofesionalai, arba kažkas suinteresuotas, kad užduotims atlikti trūktų laiko. Dar labiau laiko trūkumo pojūtį sustiprina perdėtas daugelio testų klausimų problemiškumas – vidutinių gebėjimų ir silpnesniam mokiniui tenka gerokai pagalvoti ties dauguma klausimų ir tam reikia papildomo laiko, tačiau šis laikas nenumatytas.
„Štai matematikos Valstybinio brandos egzamino matricoje akcentuojama, kad probleminių taškų neturėtų būti daugiau nei 20–25 procentų. Bet, pradėjus analizuoti užduotį, paaiškėja, kad, pavyzdžiui, 2022 m. užduotyje akivaizdžiai probleminių klausimų buvo apie 30 proc., o dar apie 20–30 proc. sudarė klausimai, kurie patenka į pilkąją zoną, tai yra vadinamieji pusiau probleminiai klausimai, kuriuose gal ne visi, o bent pusė taškų yra priskirtini probleminei sričiai.
Ne visi vaikai net ir standartines užduotis gali atlikti labai greitai (ir tai nereiškia, kad jie nemoka matematikos), bet kai problemines užduotis reikia atlikti labai greitai, tai jau yra didelė neteisybė. Juk kūrybiškumas nebūtinai yra susijęs su greičiu“, – mano dr. P.Gudynas.
Tai didelis mūsų švietimo skaudulys, apie tai mokytojai kalba metų metais, bet niekas jų nesiklauso. Na, ir artimiausiu metu nei patikrinimams ir egzaminams bus suteikta daugiau laiko, nei užduotyse padaugės aiškumo. Kol kas mūsų švietimo sistemoje degantys laužai nėra gesinami, kaip tik kuriami vis nauji.
Šis tekstas su perpublikuojamas su autoriaus leidimu.
