„Didžiosios metų šventės būna įvairios, kaip ir jų metu kylančios emocijos. Vieniems globotiniams tai tarsi eilinė diena, kitus aplanko prisiminimai, kaip buvo švenčiama namuose. Dar kiti vaikai nuoširdžiai džiaugiasi esama švente, nes namuose nebuvo švenčiama su jais – tai būdavo suaugusių šventė, kurios metu buvo be saiko girtaujama ir „baliavojama“.
Kur kas retesni atvejai, kai vaikus šventėms pasiima arba bent jau juos aplanko artimieji“, – pasakoja Kauno rajone veikiančio Vaiko gerovės centro „Gynia“ vyr. socialinė darbuotoja Regina Bašinskienė.
Pasak jos, su globotiniais švenčiamos visos šventės – tiek kalendorinės, tiek valstybinės. Labiausiai vaikai globos namuose laukia Velykų, Kalėdų ir Naujųjų metų.
„Stengiamės vaikams parodyti lietuvių liaudies tradicijas ir papročius. Kaip ir visi ruošiamės Kalėdoms, piname Advento vainikus, puošiame aplinką bei eglutę. Kartu su vaikais ruošiame ir 12 patiekalų Kūčių stalui – vieni vaikai gerai žino apie šio vakaro tradicijas, o kiti neslepia, kad pirmą kartą sėda prie tokio šventinio stalo“, – sako R. Bašinskienė.
Daroma viskas, kad be tėvų globos likę vaikai jaustųsi kuo geriau, ne tokie vieniši.
Socialiniai darbuotojai pasirūpina ir dovanomis vaikams, jas slapta palikdami po eglute, kad Kalėdų rytą radę apsidžiaugtų. Daroma viskas, kad be tėvų globos likę vaikai jaustųsi kuo geriau, ne tokie vieniši.
Tikruosius tėvus pakeičia globėjai
Vaikų globos namuose augęs 30-metis Edvinas, paklaustas, ar nebūdavo skaudu minėti didžiąsias metų šventes be tėvų, prisimena – suvokimas, kad kitaip jau nebus, atėjo gana anksti.
„Man buvo 15-a, kai patekau į vaikų globos namus. Supratau, kad kitaip jau nebus, nes turiu tik mamos ir močiutės kapus, o tėvo beveik neprisimenu. Aiškiai žinojau, kad būsiu palydėtas aplankyti kapų ir kad galėsiu lankyti močiutės sesę, savo vyresnio amžiaus tetą – ją lankau ir prižiūriu iki šiol“, – atvirauja vyras.
Pasak jo, apie globos namus likę tik geriausi atsiminimai – su viena socialine darbuotoja, kurią drąsiai galėtų vadinti mama, bendrauja dar ir dabar.
„Tai, kaip vaikai priima faktą, kad jų šeima tampa ne tikrieji tėtis ir mama, o globėjai ar socialiniai darbuotojai, priklauso nuo to, kokio amžiaus jie patenka į globos įstaigas. Mažesni vaikai, iki 10 m., greičiau susitaiko su ta mintimi, kad šalia nėra tėvų, kokie jie ten bebūtų.
Sunkiausia būna paaugliams, jau turintiems karčių patirčių, kai tėvai jais nesidomėjo ir šie galėjo gyventi kaip tinkami“, – sako R. Bašinskienė.
Dėl šios priežasties į vaikų globos namus papuolę paaugliai ima priešintis esamai tvarkai – jie pyksta ant viso pasaulio, o labiausiai išsilieja ant socialinių darbuotojų: „Tu man ne tėvas ir ne motina, neaiškink man!“
„Iš pradžių būna sunku rasti kontaktą su tokiu „dygliuotu“ paaugliu, bet mažais žingsneliais įgauname pasitikėjimo, jis nusiramina, prisitaiko ir supranta, kad nėra taip baisu ir sunku – vis dėlto visi čia nori jam padėti. Tačiau dalis paauglių taip ir nesugeba susitaikyti su mintimi, kad turi gyventi globos įstaigoje, o ne namuose. Pasitaiko atvejų, kad bando pabėgti“, – dalijasi vyr. socialinė darbuotoja.
Vaikai labiau nori bendrauti nei tėvai
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenantys vaikai turi visas galimybes palaikyti ryšį su biologiniais tėvais, deja, neretai pritrūksta noro bei iniciatyvos iš suaugusiųjų pusės.
„Vaikai labai nori bendrauti su savo tėvais, tačiau pasitaiko visko. Vieni tėvai telefonu prižada, kad atvažiuos, ir neatvažiuoja. Kiti atvažiuoja ir po kelių minučių jau atsisveikina, pažadėję aplankyti kitą kartą. Dar kiti aplankę savo vaikus nesirodo ilgus mėnesius.
Vaikai tiki tais pažadais, laukia, nusivylę pyksta. Kai kuriems tai tampa ištisu tėvų laukimu, o kiti supranta, kad neverta laukti. Tai – skausmingos ir liūdnos patirtys. Kartais mes, socialiniai darbuotojai, pagalvojame, kad geriau tie tėvai nieko nežadėtų, jei nesiruošia to tesėti, bet vis tikimės, kad tėvai atsikvošės“, – sako R. Bašinskienė.
Jos žodžius patvirtina ir vaikų globos namų auklėtinės. 16-metė Miglė pabrėžia, kad per šventes trūksta tėvų, todėl džiaugiasi, kai jie aplanko ją ir kartu gyvenančią sesę, be to, mergaitės turi galimybę apsilankyti ir savo namuose. Tuo tarpu 17-metė Goda patvirtina – šeima visada bus svarbiausia: „Ypač tėtis.“
Pasak R. Bašinskienės, kaip toliau susiklosto vaikų globos namus paliekančių globotinių likimas, labai priklauso ne tik nuo to, į kokią aplinką jie patenka, bet ir asmeninio pasirinkimo.
„Labai gera matyti, kai globotiniai užauga dorais piliečiais, sukuria šeimas ir patys augina savo atžalas, kurias labai myli ir rūpinasi, saugo nuo tokio paties likimo, koks jiems patiems kliuvo. Tačiau būna ir priešingų atvejų – užaugusių globotinių vaikai patys auga globos įstaigose. Jiems tai atrodo normalu – „jei aš taip augau, tai ir vaikai užaugs“.
Deja, ne visi nusimato gyvenimo tikslus, ko nori pasiekti, ir tikrai ne visi geba paprašyti bei priimti siūlomą pagalbą, kurios itin reikia išeinant į savarankišką gyvenimą“, – sako pašnekovė.
Pagalbos globojamiems vaikams būtinybę pabrėžia ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorė Lidija Kašubienė – reikalingi pokyčiai visuomenėje ne visada gali vykti dideliais žingsniai, tenka pradėti nuo mažų pasiekimų.
„Visi norėtume, kad kuo daugiau vaikų augtų laimingose ir darniose šeimose, deja, ne visi tėvai būna tam pasiruošę, jie susiduria ir su nenumatytais likimo posūkiais, priklausomybių keliamais iššūkiais.
Tokiais atvejais belieka gelbėti pačius vaikus, suteikiant jiems kiek įmanoma laimingą vaikystę.
Tokiais atvejais belieka gelbėti pačius vaikus, suteikiant jiems kiek įmanoma laimingą vaikystę. Prie to ženkliai prisideda ir šalyje vykdoma vaikų globos sistemos pertvarka, kai institucinę globą keičia bendruomeniniai vaikų globos namai, vis daugiau šeimų bei asmenų apsisprendžia tapti globėjais“, – teigia ji.
Šis straipsnis yra VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuotos komunikacijos kampanijos „Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“ dalis. Kampanija siekiama skatinti suvokimą, kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę siekiant, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką tėvų globos netekusius vaikus. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Apie Centrinę projektų valdymo agentūrą:
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) administruoja 12 Europos Sąjungos, kitų šalių donorių bei valstybės investicijų programų, daugiau nei 1000 skirtingų projektų, kurių bendra vertė – 15,5 mlrd. eurų. Agentūra taip pat teikia viešųjų investicijų valdymo metodinę pagalbą, joje įkurtas viešojo ir privataus sektorių partnerystės kompetencijų centras. Be to, savo bei Lietuvos viešojo sektoriaus sukauptą programų ir projektų administravimo patirtį perduoda užsienio valstybių institucijoms vystydama tarptautinio bendradarbiavimo veiklą.
