65 proc. moterų dėl aborto patyrė spaudimą
Pasak psichologės dr. Giedrės Širvinskienės, nėštumas – tai patirtis, kuri, palyginti su kitais gyvenimo aspektais, bene stipriausiai paveikia moterį. Ir tai ne visada teigiamai.
„Kartais žinia apie nėštumą sukelia moteriai gilią psichologinę krizę. Dažnai tai neplanuotas, nelauktas nėštumas, bet tikrai ne kiekvienas neplanuotas nėštumas moteriai yra krizė; yra moterų, kurios sėkmingai išnešioja ir pagimdo, o planuotas nėštumas gali tapti kriziniu, jei pasikeičia santykiai šeimoje arba tėvai sužino apie tam tikrus būsimo vaiko raidos trūkumus. Kaip įveikiama ši krizė, priklauso, viena vertus, nuo asmenybės brandumo, antra vertus, nuo galimybės gauti pagalbą tuo metu, kas yra ypač svarbu“, – kalbėjo pranešėja.
G.Širvinskienė pateikė duomenis iš didelės apimties tyrimo Švedijoje, kuriame dalyvavo per 1,5 tūkst. moterų: tyrimas parodė, kad 23 proc. dėl aborto besikreipiančių moterų patyrė potrauminio streso sutrikimų simptomus, taigi kas penkta moteris. Tai rodo, kad jų patirtys yra tikrai sudėtingos, ir moterims nebuvo lengva apsispręsti.
Kitame tyrime Airijoje, kuriame dalyvavo per 3 tūkst. respondentų, 35 proc. moterų nurodė patyrusios krizinį nėštumą. Tai trečdalis nėštumų. Taip pat ir vyrai dėl moters nėštumo išgyvena krizę – pavyzdžiui, Airijoje ją patiria vienas iš penkių vyrų (20 proc.).
Pasak JAV atlikto tyrimo, 65 proc. moterų, nutraukusių nėštumą, teigė, kad patyrė kitų žmonių spaudimą daryti abortą. 54 proc. moterų nesijautė užtikrintos dėl priimamo sprendimo. Taigi nėštumo nutraukimas yra labai daug jausmų ir dvejonių iki pat paskutinio momento apimantis sprendimas.
2017 m. publikuota sisteminė mokslinių tyrimų apžvalga, apimanti tyrimus, atliktus keturiolikoje šalių, analizavo pagrindines abortų priežastis. Dažnai vardijami socialiniai, ekonominiai sunkumai, nenoras turėti daugiau vaikų.
Abortų skaičius Lietuvoje per pastaruosius 20 metų gerokai sumažėjo – beveik keturis kartus.
Dažniausiai yra nurodomos kelios priežastys. Pavyzdžiui, JAV 56 proc. respondentų minėjo finansinius sunkumus, 55 proc. – santykių su partneriu sunkumus bei sunkumus dėl ateities galimybių. O štai švedės dažniausiai nurodė norą atidėti motinystę, santykius su partneriu, finansinį nepasirengimą.
„Kaip matome, tai daugiau išorinės priežastys ir, moterims pasiūlius pagalbą, galbūt jos priimtų kitokį sprendimą. Lietuvoje mes neturime skaičių, bet moterys, kurias man pačiai tenka konsultuoti, dažnai sako – partneris verčia, tėvai varo iš namų, kaip aš auginsiu pati, kai neturiu darbo ir pan.
Problema ta, kad niekas neįpareigotas paklausti moters, kokia jos situacija, ir padėti jai spręsti sunkumus, su kuriais ji susiduria. Todėl dauguma nėštumo nutraukimų patenka į kategoriją – moters pageidavimu.
Visgi visos šalys ieško būtų, kaip sukurti filtrą, kad moteris apgalvotų sprendimą, kad ji nebūtų skubinama. Todėl daugelyje šalių po psichologo konsultacijos privalomai skiriama nuo 2 iki 5 ar daugiau dienų apsisprendimui. Yra šalių, pavyzdžiui, Vokietija, kuriose netgi privaloma psichologo konsultacija; jos metu išsiaiškinami moters poreikiai ir ieškoma galimybių“, – teigė psichologė.
Moters išpažintis po aborto
Kaip iliustraciją, kuri, jos manymu parodo, kad moterys dažnai ne savo noru pasirenka nėštumo nutraukimą, G.Širvinskienė perskaitė vienos merginos išpažintį:
„Pastojau prieš pusę metų ir pasidariau abortą. Su draugu buvome apie dvejus metus. Bent aš jį mylėjau, bet kai sužinojau, kad esu nėščia, jis iškarto pasakė – abortas. Pareiškė, kad jeigu nepasidarysiu, paliks ir daugiau nenorės matyti nei manęs, nei vaiko. Jo žodžiais, tai buvo tik skysčiai, bet dar ne vaikas. Tų žodžių niekada gyvenime nepamiršiu.
Man buvo labai sunku susitaikyti su tuo, nenorėjau likti vieniša mama. Šiemet buvau baigusi mokslus, darbo neturėjau, išlaikoma tėvo, nes motinos neturiu. Tiesiog supratau, kad liksiu viena, ir niekas man nepadės.
Verkiau, buvau nusivylusi draugu, nusprendžiau pasidaryti abortą, nors buvo labai sunku priimti tokį sprendimą. Nenorėjau, kad mano vaikas neturėtų tėvo, žinojau, kad jam nieko negalėsiu suteikti.
Bet dabar, praėjusi pusei metų po visko, siaubingai jaučiuosi. Negaliu pamiršti. Labai norėjau vaikų, gražios ir laimingos šeimos. Galbūt dėl to taip sunku susitaikyti, kartais nesinori net gyventi.
Nenorėjau, kad mano vaikas neturėtų tėvo, žinojau, kad jam nieko negalėsiu suteikti.
Nežinau, ar kada pamiršiu, ar palengvės, bet dabar nieko nenoriu, jaučiuosi beviltiškai. Manau, kiekvienai merginai reikėtų pagalvoti, ar tas žmogus, su kuriuo esi, myli tave ir pasiryžęs būti kartu bet kokiu atveju. Dabar man liko tik skausmas, atrodo, kad nieko gera nenusipelniau. Labai dažnai prisimenu, vis galvoje sukasi mintys apie vaikutį, kurį būčiau turėjusi.“
Pasak psichologės, šios moters nėštumo nutraukimas vėlgi pateko į kategoriją „pagal moters pageidavimą“.
„Tačiau kiek čia jos pageidavimo ir laisvo sprendimo? Tai, ką ji išgyvena, neturi kodų pagal ligų kvalifikaciją, tai galima pavadinti uždraustu sielvartu. Moteris tarsi neturi teisės gedėti, nes pati pasirinko ir turėtų toliau laimingai gyventi. Bet šiai moteriai po aborto labai reikalinga pagalba. Todėl labai svarbu, kad tokios moterys taip pat patektų į psichologinės pagalbos sistemą, kuri, tikiuosi, bus pradėta kurti.
Svarbu, kad tai būtų valstybiniu lygmeniu kuriama kompleksinė sistema tiek nėščioms, tiek pagimdžiusioms, tiek kūdikio netektis patyrusioms moterims. Ir labai svarbu, kad ši sistema apsaugotų moterį nuo kitų žmonių spaudimo, kad ji turėtų šiek tiek laiko ir galimybę pasikalbėti su specialistais, galinčiais pasiūlyti įvairius problemų sprendimų būdus“, – įsitikinusi pranešėja.
Apklausa Vilniaus gimdymo namuose: abortų priežastys
Akušerė Indrė Mickevičienė Vilniaus gimdymo namuose apklausė per 600 respondentų, kokia jų nuomonė apie nėštumo nutraukimą ir jo pasekmes nesant medicininių indikacijų.
1991 m. Lietuvoje buvo atlikta per 40 tūkst. abortų, pernai – per 3 tūkst. Taigi abortų statistika mažėja. Lietuvoje moters pageidavimu nėštumą galima nutraukti iki dvyliktos savaitės, dėl medicininių indikacijų – iki dvidešimt antros. Psichologo pagalba prieš nėštumą nutraukimą yra tik rekomendacinio pobūdžio.
1991 m. Lietuvoje buvo atlikta per 40 tūkst. abortų, pernai – per 3 tūkst.
I.Mickevičienės tyrimo tikslas buvo nustatyti respondentų nuomonę apie nėštumo nutraukimo priežastis ir pasekmes, bei kokie asmenys, jų nuomone, turėtų dalyvauti priimant sprendimą. Dauguma apklaustųjų – 26–35 metų amžiaus, pusė jų buvo jau auginantys vieną vaiką.
Trys pagrindinės įvardintos nėštumo nutraukimo priežastys – finansiniai sunkumai, emocinio palaikymo stoka ir tėvo bei artimųjų noras. Moterys dažniau manė, kad nėštumas nutraukiamas dėl vaiko tėvo noro, vyrai – dėl girtavimo šeimoje ir naujos gyvybės baimės.
Aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai labiau išskyrė psichologines priežastis – emocinio palaikymo stoką, žemesnio išsilavinimo respondentai – girtavimą šeimoje, keturis ir daugiau vaikų turintys respondentai išskyrė pablogėjusius santykius šeimoje.
Pagrindinės trys nėštumo nutraukimo pasekmės – kaltės jausmas, depresija ir emocinė krizė. Moterys dažniau nei vyrai nurodė medicinines pasekmes – kraujavimą, nevaisingumą ateityje, vyrai dažniau įvardijo priklausomybes nuo alkoholio ir narkotikų atsiradimą ateityje.
Paklausti, kokie asmenys turėtų dalyvauti sprendžiant dėl nėštumo nutraukimo, tiek moterys, tiek vyrai, manė, kad turi dalyvauti nėščiosios vyras, psichologas ir artimieji. Vyrai dažniau nei moterys dar siūlė įtraukti ir akušerį ginekologą.
Įvertinus apklausos duomenis, buvo išskirti šie nėštumo nutraukimo rizikos veiksniai: pablogėję santykiai su vaiko tėvu, vaikų skaičius šeimoje, o apsauginiai veiksniai: vyresnis moters amžius ir aukštesnis išsilavinimas.
Kada bus įteisintas medikamentinis abortas?
Higienos instituto atstovė Rita Gaidelytė taip pat patvirtino, kad abortų skaičius Lietuvoje per pastaruosius 20 metų gerokai sumažėjo – beveik keturis kartus. Tačiau sparčiau mažėjo abortų būtent tarp jaunesnių moterų.
Pernai iš visų 3590 nėštumo nutraukimo atvejų dėl medicininių indikacijų buvo 137 abortai, tai santykiniai nedidelis skaičius. Privačiose įstaigose atlikta 400 abortų, vėlgi labai nedaug.
Kalbant apie santykius rodiklius, jeigu visų šių abortų nebūtų, 2018 m. galėjome turėti 12,8 proc. daugiau naujagimių nei iš tiesų turėjome.
Skirtingose šalyse abortų statistika yra skirtinga, kurią lemia tiek statistikos rinkimo būdai, tiek esama tvarka. Įdomus yra Suomijos pavyzdys. Vieno gydytojo sutikimas reikalingas tik tuo atveju, jeigu mergina yra jaunesnė nei 17 metų ir vyresnė nei 40-ties ir jeigu ji turi keturis ar daugiau vaikų.
Jeigu visų šių abortų nebūtų, 2018 m. galėjome turėti 12,8 proc. daugiau naujagimių.
Jeigu šių sąlygų nėra, reikalingas dviejų gydytojų sutikimas, taigi atlikti abortą sudėtingiau. O tam tikrais atvejais abortui atlikti reikalingas netgi Nacionalinės sveikatos ir gerovės priežiūros tarnybos sutikimas – kai nėštumas didesnis nei dvylika savaičių ir esant apsigimimui bet kurioje nėštumo savaitėje.
„97 proc. abortų Suomijoje pernai buvo medikamentiniai. Lietuvoje jie neįteisinti. Šiuo požiūriu mes vis dar esame pirmykštėje stadijoje ir šį klausimą reikia išspręsti, nes yra įvairių kalbų, kaip šie abortai atliekami, ir mes nežinome, kiek jų yra nei kas šioje srityje vyksta.
Kitaip tariant, kol jie neįteisinti, mes nežinome, kiek jų yra, o pagal kitų šalių patirtį, pavyzdžiui, Estijos, kreivės absoliučiai susikeitė vietomis – klasikinių abortų pasidarė labai mažai ir labai daug medikamentinių. Todėl sakydami, kad abortų pas mus mažėja, mes nežinome, kas darosi su medikamentiniais abortais“, – teigė R.Gaidelytė.
Pasak gydytojos akušerės ginekologės prof. dr. Dalios Railaitės, visame pasaulyje plačiai naudojamas medikamentas ankstyvam nėštumo nutraukimui Lietuvoje neprieinamas – jį galima įsigyti nebent nelegaliai internete. Kitas vaistas, kuris tai pat naudojamas nėštumui nutraukti, iš tiesų oficialiai neregistruotas šiai indikacijai, jis skirtas visai kitiems tikslams, nors ir plačiai vartojamas akušerijoje. Jis gali būti įsigytas pagal vardinį preparato receptą.
„Šis medikamentas skatina gimdos sutraukimus, todėl jis svarbus, kai reikia juos sužadinti komplikuoto gimdymo metu ar esant vaisiaus žūčiai. Dabar šis vaistas gelbsti moteris situacijose, kuriose anksčiau tekdavo pašalinti gimdą, nes būdavo neįmanoma pabaigti gimdymo“, – teigė medikė.
Pasak jos, šiandien atsiranda jaunų gydytojų, kurie dėl įsitikinimų nesutinka mokytis atlikti instrumentinį nėštumo nutraukimą, tačiau medikamentinis abortas, jeigu jis būtų įteisintas, šiems gydytojams nebūtų toks skausmingas.
