Žaidimai puikiai pašalina nervinę įtampą, suteikia daugiau optimizmo, sumažina tamsos, bausmės, uždaros erdvės, vienatvės baimes, sustiprina tėvų ir vaikų ryšį, padeda lavinti koordinaciją ir vikrumą.
Atpalaiduojamieji žaidimai
► Seniai besmegeniai (nuo 3 metų)
Vienas iš tėvų ir vaikas vaidina senius besmegenius: atsistoja, ištiesia rankas į šonus, išpučia skruostus ir 10 sek. stengiasi nejudėdami išbūti toje pačioje pozoje. Suaugusysis sako: „O dabar išlindo saulutė, ir besmegenis ėmė tirpti.“ Žaidimo dalyviai pamažu atsipalaiduoja, nuleidžia rankas, atsitupia ir galiausiai atsigula ant grindų.
► Buratinas (nuo 4 metų)
Tėtis ar mama kalba su mažuoju ir tuo pačiu metu atlieka judesius: „Įsivaizduok, kad pavirtai į Buratiną. Visas kūnas sustingo ir tapo medinis kaip Buratino. Įtempk pečius, rankas, pirštus, įsivaizduok, kad jie mediniai. Įtempk veidą ir kaklą, surauk kaktą, tvirtai sukąsk dantis. O dabar iš lėlės pavirsk į žmogutį, atsipalaiduok ir pajusk, kaip kūnas tampa minkštas.“
► Kova (nuo 2 metų)
Žaidėjai mėtosi lengvais daiktais (suglamžyto popieriaus ritinėliais, pliušiniais kamuoliukais) – abu turi kuo daugiau vienas į kitą pataikyti. Žaidimas baigiasi susitaikymu ir apsikabinimu.
► Geros ir blogos katytės (nuo 2 metų)
Paeiliui „pasiverskite“ tai blogomis, tai geromis katėmis. Blogosios šnypščia ir draskosi, geros – murkia ir trinasi aplink.
► Karatė (nuo 3 metų)
Ant grindų padėkite lanką arba laikraštį. Karatė kovotojas stojasi į lanko vidurį (negalima išeiti už jo ribų) ir atlieka energingus judesius kojomis, o „žiūrovai“ drąsina jį. Toks žaidimas padeda atsikratyti agresyvios energijos.
► Boksininkas (nuo 3 metų)
Panašu į prieš tai buvusį žaidimą, tik dabar smūgiuojama į įsivaizduojamą priešininką rankomis.
► Keikiamės... daržovėmis (nuo 3 metų)
Žaidėjai plūsta vienas kitą piktais veidais: „Tu – kopūstas!“, „O tu – bulvė!“ ir t. t. Žaidimas sustabdomas, jei vienas iš žaidėjų pasako įžeidžiantį žodį. Paskui žaidėjai vadina vienas kitą gėlių vardais. Toks žaidimas koreguoja užsispyrimą, negatyvumą, agresiją.
► Kaprizingas arkliukas (nuo 3 metų)
Tėtis ar mama seka pasaką apie arkliuką ir abu rankų judesiais ją vaidina:
„Vienoje tolimoje šalyje gyveno arkliukas, vardu Lu. Jis labai mėgo aikštytis ir neklausyti. Mama arkliukui sakydavo: „Paėsk šviežios žolytės, mažyli“, bet užsispyręs arkliukas tik stuksendavo kanopomis ir šitaip purkštaudavo: „Nenoriu, neėsiu!“ Tačiau kai jis iki soties prisiaikštijo ir parodė visus savo kaprizus, ėmė linksmai šokinėti ir ėsti.“
Atminkite, kad svarbiausia ne ką žaisti, o kaip. Geriausia psichoterapija – tai tėvų meilė. Dažniau vaiką apkabinkite, pabučiuokite, sakykite, kaip stipriai jį mylite, koks jis nuostabus. Mylėkite, stenkitės suprasti jį ir kartu augti!