1000 dienų – reikšmingiausios
„Kas penktas vaikas Lietuvoje serga nutukimu, ir tik apie 20 procentų atvejų šią ligą lemia genetika. Taip pat vaikų tarpe daugėja anksčiau tik suaugusiųjų ligomis vadintų patologijų, kaip II tipo cukrinis diabetas, hipertenzija, dislipidemija. Bendrų rekomendacijų, kaip to išvengti, yra išties daug, tačiau dėl informacijos pertekliaus ar jos prieštaringumo lengvai pasimetama“, – sako gydytoja dietologė L.Barauskienė.
Pasak medikės, naujausi tyrimai rodo, kad per didelis moters kūno masės indeksas (KMI) iki nėštumo, per didelis moters kūno svorio prieaugis nėštumo metu, per didelis naujagimio svoris ar staigus jo svorio prieaugis gimus, kūdikio nežindymas, per didelis baltymų kiekis kūdikio maiste yra veiksniai, itin didinantys riziką vaikui vėlesniame amžiuje susirgti nutukimu ir su juo susijusiomis lėtinėmis ligomis.
Todėl, atsižvelgiant į tai, dar prieš nėštumą derėtų pradėti koreguoti netinkamus gyvenimo būdo įpročius ieškant individualizuotos specialistų pagalbos.
Tuo tarpu tūkstantis dienų nuo pastojimo, anot dietologės, turi dar didesnę įtaką vaiko ateičiai.
„Mokslininkai teigia, kad per šį tūkstančio dienų periodą vyksta spartus vaiko augimas ir vystymasis, formuojasi jo įpročiai bei rizika sirgti tam tikromis ligomis (alerginėmis, imuninės sistemos, širdies ir kraujagyslių, net kai kuriais onkologiniais susirgimais) ateityje, taigi ir nutukimu. Todėl šiuo laikotarpiu mityba yra kertinis akmuo, lemiantis būsimo suaugusiojo žmogaus sveikatą“, – komentuoja dietologė.
Skirtingi skoniai, įvairus maistas
Medikė išskiria nėštumą, žindymą, papildomo maisto įvedimą ir pratinimą prie suaugusiųjų valgomo maisto kaip pagrindinius etapus, kada subalansuotos, visavertės bei reguliarios mitybos vaidmuo vaikui yra ypač svarbus.
„Per pirmuosius metus vaiko svoris patrigubėja – nesunku įsivaizduoti, kiek daug resursų tam reikia. Kita vertus, nėštumo metu moteriai maisto energijos poreikis padidėja tik šiek tiek, todėl tikrai nereikėtų valgyti už du. Svarbiausias principas yra individualiai subalansuota ir reguliari mityba, užtikrinanti visas reikiamas maistines medžiagas moteriai ir jos vaikui“, – nurodo L.Barauskienė.
Anot jos, tyrimai taip pat patvirtina, jog maistas, kurį moteris valgo nėštumo ir žindymo metu, veikia ir vaiko skonio receptorius. Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu moteriai valgant sveiką maistą, tikėtina, kad vaikas vėliau taip pat jį noriai valgys.
Tyrimai taip pat patvirtina, jog maistas, kurį moteris valgo nėštumo ir žindymo metu, veikia ir vaiko skonio receptorius.
„Mamos maisto racionas turėtų būti kuo įvairesnis, kad primaitinimo laikotarpiu vaikas lengviau priimtų skirtingus skonius. Neretai moterys nėštumo ar žindymo metu vengia maisto produktų, galinčių sukelti alergiją (pvz., riešutų, pieno produktų, kviečių), tačiau tyrimai rodo, kad tai kaip tik gali sumažinti riziką sirgti alergijomis“, – sako dietologė.
Ji patikslina, jog moteriai nesirūpinant sveika mityba nėštumo metu, vėliau su kiekvienu periodu vis sunkiau formuojasi tinkami vaiko maitinimosi įpročiai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Gydytoja pateikė faktų apie karvės pieno poveikį sveikatai: „Jo nereiktų gerti nei vaikams, nei suaugusiesiems“
Primaitinimui svarbu tinkamas laikas
„Daug diskusijų sukėlė pasikeitusios kūdikių primaitinimo rekomendacijos. Pavyzdžiui, Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja vaikui įvesti papildomo maisto nuo 6 mėnesių amžiaus, o štai pagal Europos vaikų gastroenterologų, hepatologų ir mitybos draugijos rekomendacijas, Europoje gyvenančių kūdikių primaitinimas turėtų prasidėti 4–6 mėnesį, – aiškina L.Barauskienė. – Iš esmės, visa tai yra labai individualu, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad per ankstyvas ar per vėlus primaitinimas skatina ligų atsiradimą (alergijų, infekcijų) bei neigiamai veikia vaiko raidą ir sveikatą.“
Ji priduria, kad į vaiko mitybą įvedant papildomus maisto produktus, būtina atsižvelgti į jų ekologiškumą, sezoniškumą, gaminimo būdą, konsistenciją, kiekį.
Pasiteiravus apie vaiko maisto racioną primaitinimo metu, gydytoja pataria laikytis tos pačios taisyklės – sveikų produktų įvairovės.
„Tokia mityba padeda užtikrinti visų reikalingų maistinių medžiagų įsisavinimą, formuoja teigiamus įpročius, – kalba L.Barauskienė. – Kūdikiams saldus skonis yra priimtinas ir mėgiamas iš prigimties, tačiau kartus skonis jiems gali būti svetimas.
Įrodyta, jog kartus skonis yra susijęs su sveikatai palankių produktų vartojimu, o saldus – atvirkščiai. Būtent todėl dažnai rekomenduoju primaitinimo metu kuo greičiau į racioną įvesti karčiųjų daržovių, kad vėlesniame amžiuje vaikui nekiltų problemų valgant, pavyzdžiui, brokolius.“
Nutukimo išvengti lengviau nei jį gydyti
Antraisiais gyvenimo metais vaikui įdiegiami įpročiai, pasak L.Barauskienės, patiesia tvirtą pagrindą ateičiai, todėl šiuo metu mokant vaiką stalo etiketo, mitybos režimo ir kitų savarankiško valgymo įgūdžių, tėvai turėtų stengtis jį sudominti skirtingu maistu bei savo pavyzdžiu rodyti, paaiškinti, kaip derėtų atitinkamai elgtis.
Vaikas ar paauglys į antsvorio ar nutukimo gydymą gali žvelgti su dideliu pasipriešinimu, kadangi jam gali tekti atsisakyti įprastų produktų.
„Jei tėvai norės, kad vaikas pusryčiautų, tačiau patys to nedarys, tik laiko klausimas, kada vaikas to atsisakys. Vaikai perima kasdienius tėvų įpročius, todėl jie turėtų rodyti tinkamą pavyzdį. Visos šeimos valgymas prie bendro stalo yra geriausia priemonė, skatinanti vaikus sveikai maitintis“, – papildo dietologė.
Ir nors nutukimo problema šių laikų visuomenėje išties aktuali, dažnu atveju riziką sirgti nesunku suvaldyti. Negana to, kaip teigia pašnekovė, išvengti nutukimo yra lengviau nei jį gydyti – ypač vaikystėje.
„Vaikas ar paauglys į antsvorio ar nutukimo gydymą gali žvelgti su dideliu pasipriešinimu, kadangi jam gali tekti atsisakyti įprastų produktų. Kitas dalykas, į vaiko nutukimo gydymo procesą reikia įtraukti visą šeimą. Tai padaryti yra gana sunku, nes kartais reikia ne tik tėvams, bet ir broliams, seserims keisti mitybą ir diegti naujus įpročius, kad būtų pasiektas norimas rezultatas“, – perspėja L.Barauskienė.
