Asmeninio archyvo nuotr. / Gydytoja oftalmologė Dalia Krivaitienė |
Apie tai, kas dar kenkia vaikų akims ir ką daryti tėvams, kad vaikų regėjimo kokybė būtų išsaugota, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja oftalmologė, medicinos daktarė Dalia Krivaitienė.
– Su kokiomis vaikų regėjimo problemomis savo praktikoje susiduriate dažniausiai?
– Mūsų mažieji dažniausiai kenčia nuo žvairumo, įvairių įgimtų patologijų, refrakcijos sutrikimų: trumparegystės, astigmatizmo ar toliaregystės. Tėveliai turėtų nuolat stebėti savo vaikus, atkreipti dėmesį į tai, ar nėra kokių nors požymių, galinčių rodyti silpną ar silpstantį vaiko regėjimą. Galbūt vaikas ėmė dažniau skųstis, kad jam skauda akis. Galbūt pastebite, kad į kokį nors objektą jis žvelgia ne tiesiai, o viena veido puse. O galbūt pastebite, kad nuotraukoje, darytoje fotoaparatu su blykste, jo akys ne raudonos arba raudona tik viena. Šie požymiai gali rodyti vienokį ar kitokį regėjimo pablogėjimą. Akių gydytojas, patikrinęs vaiko regėjimą ir laiku pradėjęs gydyti, gali ne tik sustabdyti silpnėjantį regėjimą, bet dažnai ir visiškai jį atkurti.
– Vaikams augant, o ypač pradėjus lankyti mokyklą, padidėja jų akims tenkantis krūvis, jos greičiau pavargsta. Kokie būtų su tuo susiję jūsų pastebėjimai ir patarimai?
– Vaikams augant, atsiranda papildomų veiksnių, veikiančių jų akis. Vienas labiausiai paplitusiųjų yra pernelyg ilgas televizoriaus žiūrėjimas. Mažo vaiko dar ne iki galo susiformavusioms akytėms televizorius tikrai kenkia. Vis dėlto šiais laikais vaikų akims padaromos žalos dydžiu televizorių jau ima lenkti kompiuteris, mobilieji telefonai, skaitmeninių žaidimų aparatai. Su šiais įrenginiais daug laiko praleidžiantiems vaikams padidėja trumparegystės atsiradimo ir progresavimo rizika – būtent dabar pastebime itin plintančią trumparegystę tarp mokyklinio amžiaus vaikų. Tai vyksta todėl, kad, žiūrint į kompiuterio ekraną, akys pavargsta kur kas greičiau. Kiekvienas simbolis (raidė, paveiksliukas ir kt.) kompiuterio monitoriuje yra sudarytas iš mažyčių taškelių – jis nėra vientisas kaip, tarkime, spausdintame tekste. Dėl to tekstas mirga, o žiūrėjimas į monitorių labiau vargina akis. Negana to, vaikai į kompiuterio monitorių dažniausiai žiūri iš labai arti, o tai irgi kenkia akims.
Geriausia, kad vaiko kambaryje apskritai nebūtų televizoriaus, o kompiuterinių žaidimų laiką tėveliai kontroliuotų ir griežtai ribotų. Vaikams iki dvejų metų televizorius ir kompiuteris apskritai turėtų būti tabu, o 2–5 metų vaikams šis laikas turėtų būti ribojamas iki 1 val. per dieną.
– Paminėjote televizorių ir kompiuterį. Kokie yra kiti akis neigiamai veikiantys veiksniai?
– Tai – teršalai, esantys vandenyje, maiste ar ore – jie gali patekti ir į akių gleivinę bei sukelti dirginimą. Dažniausiai susiduriame su smalkėmis, azoto ir sieros oksidais, angliavandeniliais ir paprasčiausiomis dulkėmis. Akis gali dirginti ir tabako dūmai, buitinė chemija, dirbtiniai šviesos šaltiniai (suvirinimo aparatai ar kartais netgi paprasčiausia dienos šviesos lempa). Netgi natūrali saulės šviesa gali pažeisti akis, nes jos, skirtingai nei žmogaus oda, nesugeba apsisaugoti nuo saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių. Negana to, akies tinklainė neturi skausmo receptorių, todėl žvelgimas į saulę gali pakenkti, pačiam žmogui to visiškai nejaučiant.
– Kaip dažnai turi būti tikrinamos vaikų akys, norint laiku pastebėti regėjimo nukrypimus nuo normos?
– Įprastai pirmąkart kūdikio regėjimas tikrinamas, iki jam sukanka vieneri metukai. Tačiau jei tėveliams kyla įtarimų, kad kūdikio akims kažkas negerai, reikėtų nedelsti. Jei nėra jokių nukrypimų nuo normos, antrąkart tikrinama vaikui sulaukus trejų, trečiąkart – šešerių metų.
Jei vaikui nustatoma kokia nors akių liga, jos gali būti tikrinamos ir du kartus per metus ar net kas trys mėnesiai.
– Kokios dar yra vaikų akis saugančios profilaktikos priemonės, be jau minėto laiko prie televizoriaus ir kompiuterio ribojimo?
– Vaiko akims teigiamos įtakos turi 2–3 valandas per dieną trunkantys judrūs žaidimai lauke. Tada akys gauna reikiamo deguonies ir iš aplinkos oro, ir dėl pagerėjusios kraujotakos. Akims taip pat padeda vitaminai A, C ir E, greipfrutų sėklų ekstraktas bei luteinas (jo galima gauti valgant žalias daržoves: špinatus, ropes, salotas, brokolinius kopūstus ir žirnius). Šiais laikais mokyklinio amžiaus vaikams pamokų ruoša užima nemenką laisvalaikio dalį, todėl rekomenduotina, ruošiant namų darbus, daryti pertraukas – kas valandą po 15 min., o kas 3 val. pertrauka turėtų būti ne trumpesnė nei valanda, praleidžiant ją lauke, gryname ore. Taip pat svarbu tikrinti profilaktiškai vaikų akutes pas specialistus, nenumoti ranka į šeimos gydytojų siuntimus, net jei vaiko rega tėvams atrodo gera.
Straipsnio šaltinis: UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“