„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Veterinarijos gydytoja laužo mitus: „Senas“ nėra diagnozė ar leidimas negydyti“

Veterinarai sako, kad vis dar dažnai susiduria su požiūriu, kad vyresnio amžiaus gyvūno operuoti ar gydyti neapsimoka, nes jis juk senas. „Lyg žodis „senas“ būtų lygu „nevertas“. Tokiais atvejais džiaugiuosi, kad gyvūnas negirdi šeimininko išsakytų žodžių ir nesupranta šitos baisios išdavystės“, – pastebi PetCity Domus Pro veterinarijos gydytoja, PetCity klinikų vadovė veterinarinei medicinai dr. Brigita Zakarevičiūtė.
PetCity klinikų vadovė veterinarinei medicinai dr. Brigita Zakarevičiūtė.
PetCity klinikų vadovė veterinarinei medicinai dr. Brigita Zakarevičiūtė. / PetCity nuotr.

Ji teigia, kad neretas augintinio šeimininkas dėl savo klaidingų įsitikinimų gali net ir pakenkti šuniui – tai ypač aktualu kalbant apie mitais apipintą anestezijos klausimą. Dažnu atveju tokie mitais susiformuoja klaidingai supratus informaciją iš netinkamų šaltinių, ar paklausus nuomonės tų žmonių, kurie neturi žinių apie anesteziją ir jos taikymą gyvūnams.

Veterinarė tikina, kad anestezija visiškai nepelnytai laikoma baubu, o mintis, kad senas šuo jos neištvers ir dėl to jo gydyti nereikia – klaidinga. Su gydytoja diskutuojame – kokius mitus apie anesteziją reikėtų išbraukti ir kuo – tikėti?

– Su kokiais dažniausiais mitais susiduriama prireikus vyresniam šuniui anestezijos? Kokie mitai yra neteisingi?

– Dažniausiai pati anestezija, dar vadinama narkoze arba bendrąja nejautra, yra vienas didelis mitas arba milžiniškas baubas. O kai kalbame apie anesteziją vyresnio amžiaus gyvūnui, baimė ir mitų stiprumas tik patrigubėja. Pagrindinis mitas – tai yra labai pavojinga ir gyvūnas anestezijos metu mirs.

„Senas“ nėra diagnozė ar leidimas negydyti. Tai atsakomybė prieš tą gyvūną, kuris daug metų buvo šalia, padaryti viską, kas įmanoma, kad jo senatvė būtų be skausmo ir kančios. Esame ne kartą sulaužę šiuos klientų mitus ir saugiai anesteziją taikę sergantiems ir seniems gyvūnams, kurių amžius buvo daugiau kaip 20 metų.

– Papasakokite, kaip anestezija veikia vyresnius šunis? Kokios gali būti šalutinės reakcijos, komplikacijos?

– Anestezijai yra naudojama daug skirtingos paskirties narkotinių medžiagų, pavyzdžiui, viena medžiaga užtikrins, kad operuojamam gyvūnui neskaudėtų, kita – kad gyvūnas miegotų ir nepabustų procedūros metu. Anestezijos poveikis yra mums žinomas ir suprantamas, o apmokytas veterinarijos gydytojas išmano kiekvieno naudojamo medikamento poveikį, pavyzdžiui, ar jis slopins širdies darbą, kurią anestezijos minutę sumažės kraujo spaudimas, ką tada reikės daryti ir pan.

Ar tai jaunas gyvūnas, ar vyresnis, medikamento poveikis nuo to nesiskiria. Jei medikamento paskirtis blokuoti skausmo jutimą, tai toks poveikis ir bus.

Šalutinės reakcijos ar komplikacijos yra galimos nepriklausomai nuo gyvūno amžiaus. Komplikacijų riziką daugiau veikia gretutinės ligos, o ne amžius. Dažniausiai žmonės nebijo, kad gyvūnui anestezijos metu pasireikš, tarkime, bradikardija (per lėtas širdies ritmas), nes apie tai nežino.

Žmonės labiausiai bijo netekti gyvūno, tačiau mokslinėje literatūroje, įvertinus tūkstančius atliktų šunų ir kačių anestezijų, paskaičiuota, kad sveikų šunų mirštamumas anestezijos metu yra 0,05 proc., kačių 0,11 proc., sergančių šunų – 1,33 proc., kačių 1,4 proc.

Anestezija niekada nėra saugi 100 proc., bet mūsų darbas yra užtikrinti, kad tas saugumas būtų kiek įmanoma arčiau to 100 proc.

Nors ir didžioji dalis šalutinių reakcijų yra kontroliuojamos iškart joms pasireiškus, svarbu pripažinti, kad medicina vis dar nėra tobulas mokslas – jis auga ir kinta nuolatos. Anestezija niekada nėra saugi 100 proc., bet mūsų darbas yra užtikrinti, kad tas saugumas būtų kiek įmanoma arčiau to 100 proc. Būtent todėl mes investuojame į savo kompetencijų augimą ir naujausią įrangą.

– Ką reikia žinoti prieš taikant anesteziją vyresniam šuniui, pavyzdžiui, apie jo būklę ar ligas?

– Nepriklausomai nuo amžiaus visiems gyvūnams prieš anesteziją rekomenduojame atlikti kraujo tyrimus, įvertinant kepenų ir inkstų funkcijos pajėgumą. Prieš anesteziją gyvūnams yra atliekama klinikinė apžiūra, kurios metu įvertiname širdies ir kvėpavimo sistemos darbą.

Nustačius pakitimus, gyvūnui yra atliekama papildoma diagnostika, pavyzdžiui, pilnas širdies ištyrimas. Iki tol, kol gyvūnui bus taikoma anestezija, padarome daug namų darbų tam, kad užtikrintume visišką saugumą jo sveikatai.

Tikėtina, kad vyresnis pacientas turės daugiau gretutinių ligų, tačiau iš anksto apie jas žinodami galime parinkti saugiausią anestezijos protokolą, nusimatyti galimas rizikas ir kaip to išvengsime.

Priklausomai nuo klinikinės būklės ir tyrimų rezultatų pacientas vadovaujantis ASA (Amerikos Anesteziologų Asociacijos) gairėmis yra priskiriamas tam tikrai anestezijos rizikos grupei ir tas galimas rizikas visada aptariame su klientu.

– Per kiek laiko šuo atsigauna po anestezijos?

– Šuns atsigavimo po anestezijos laikas priklauso nuo tokių faktorių, kaip anestezijos trukmė, naudoti medikamentai, atliktos procedūros tipas bei gyvūno klinikinė būklė. Jei operuosime vyresnio amžiaus šunį sergantį kepenų ligomis, tikėtina, kad jo prabudimas bus ilgesnis, pavyzdžiui, pabaigus operaciją jis pabus per 15–30 min.

Jei atliksime endoskopiją ar dantų valymą 13 m. šuniui, kuris neserga gretutinėmis ligomis, pabaigus procedūrą ir nutraukus inhaliacinių dujų tiekimą, gyvūnas pabus per 2–5 min.

Tačiau tai nereiškia, kad jį iškart išleisime namo – gyvūnams net ir pabudus toliau yra atliekama gyvybinių rodiklių stebėsena, lašinami intraveniniai skysčiai, intensyviai stebima jų būklė.

– O kokiais atvejais anestezija vyresniems šunims yra nedaroma?

– Deja tokių atvejų, kai negalime atlikti anestezijos, tikrai pasitaiko. Dažniausiai tai būna kvėpavimo takų ar nekontroliuojamomis širdies, inkstų ligomis sergantys pacientai. Jei nustatome, kad gyvūnas serga sunkia plaučių liga ir jo plaučiai dirba minimaliu pajėgumu, tokiam pacientui anestezija būtų mirtina net ir taikant inhaliacinę anesteziją ar plaučių ventiliaciją.

Tikrai yra buvę atvejų, kai atsisakiau atlikti anesteziją ir operuoti gyvūną, net kai šeimininkai to reikalavo. Jei situacija yra beviltiška, gyvūnas yra kančioje ir negalėsime padėti, neturime teisės jo kankinti tik dėl to, kad mums liūdna su juo atsisveikinti.

– O ką šeimininkas turėtų žinoti apie šuns būklę po anestezijos?

– Kadangi kiekvienas pacientas ir jo situacija yra individuali, šiuos dalykus aptariame su klientais po anestezijos. Anestezija gali būti taikoma paprastai diagnostinei procedūrai, pavyzdžiui, rentgenologiniam tyrimui. Tokiu atveju gyvūnas pabudęs per kelias minutes jausis puikiai, tačiau jei anestezija bus taikoma sudėtingai operacijai atlikti, rekomendacijos skirsis kardinaliai.

Kiekvienas augintinis yra skirtingas, todėl tai, kas tiko ar nutiko jūsų pažįstamų gyvūnui, nebūtinai tiks ar nutiks jūsiškiui. Mes visada kviečiamės klientus kalbėtis ir prieš atvykstant konsultacijai užsirašyti savo baimes, klausimus, kad kartu galėtume juos aptarti ir padėti tas baimes išvaikyti remiantis faktais. Mūsų darbas yra papasakoti jums, kokios yra galimos anestezijos komplikacijos ir ką mes, kaip komanda, darysime, jei tai įvyks.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs