Ar reikia bijoti šios procedūros? Kaip ji vyksta? Ar dėl to gimdymas tampa „nenatūralus?“ Mitų ir stereotipų šia tema galime išgirsti pačių įvairiausių.
„Kas yra epidūrinė nejautra? Tai procedūra, kai gydytojas anesteziologas specialia adata įduria į tam tikrą stuburo vietą ir suleidžia vaistus, anestetikus, kurie sukelia nuskausminamąjį poveikį apatinėje kūno dalyje. Ši procedūra pasitelkiama ir kitose medicinos srityse, na, o šiuo atveju, akušerijoje ginekologijoje, plačiausiai naudojama per gimdymą nuskausminti“, – teigia gydytojas ginekologas T.Lūža.
– Kada galime taikyti šią procedūrą? Kokios indikacijos?
– Kas sprendžia, ar apskritai reikia nuskausminimo gimdymo metu? Ar reikia nuskausminimo, sprendžia gimdyvė. Jeigu moteris jaučia skausmą – gydytojo pareiga pasiūlyti tinkamiausią nuskausminimo būdą. Reikia atsižvelgti į tai, kiek gimdymas truks, ir jeigu jis tik prasidėjęs, labai skauda, tuomet geriausias ir ilgiausiai veikiantis nuskausminimo būdas – epidūrinė nejautra. Buvusios stuburo traumos, stuburo operacijos, infekcija odos vietoje, ties planuojamo dūrio vieta – tokios pagrindinės kontraindikacijos šiuo atveju. Arba, žinoma, pačios moters nenoras, kad ši procedūra būtų atlikta.
– Kiek laiko trunka epidūrinės nejautros poveikis?
– Kai adata įduriama, po to paliekamas specialus kateteris stubure, todėl galima kartkartėmis papildomai suleisti vaistų, vadinasi, nuskausminimo poveikis gali trukti visą gimdymo laikotarpį ir po jo, jeigu reikia atlikti tam tikras intervencijas, susiūti plyšusius audinius, kirpimo vietą ir pan. Konkretaus laiko ribojimo nėra.
– Kokios epidūrinės nejautros pasekmės mamai ir kūdikiui?
– Kokių nors neigiamų pasekmių nėra. Greičiau tai teigiamas poveikis, kadangi nebelieka skausmo pojūčio, todėl galima gimdyti be skausmo. Suleidus šiuos vaistus, natūraliai išsiplečia kraujagyslės, todėl dažniau reikia stebėti moters kraujospūdį ir vaisiaus širdies veiklą. Epidūrinės nejautros atveju dažniausiai pasirenkama gulima padėtis, nes gali būti sudėtingiau judinti kojas, savarankiškai judėti. Medikamentai gali patekti į kraujotaką, tačiau reikšmingų pokyčių vaisiui arba naujagimiui nustatyta nėra.
Kartais po epidūrinės nejautros gali būti patiriamos stuburo traumos, stuburo pažeidimai, aplinkinių audinių pažeidimai, tačiau taip nutinka ypač retai. Kurį laiką gali skaudėti galvą, stuburą – tokie būtų pagrindiniai galimi šalutiniai poveikiai.
– Ar tiesa, kad dėl epidūrinės nejautros yra sunkiau valdyti gimdymo procesus?
– Epidūrinė nejautra tam tikru metu pradeda neveikti – visiškai atsivėrus gimdos kakleliui, nusileidus vaisiaus galvutei. Kai prasideda antroji gimdymo fazė – išstūmimo fazė, jeigu viskas gerai su nėštumu ir gimdymu, naujagimis gražiai gimsta, tačiau jeigu to nepakanka, tuomet gali tekti kiek palaukti, kol moteris pajus stangas ir galės visiškai prisidėti prie gimdymo. Gimdymas naudojant epidūrinę nejautrą gali užtrukti kiek ilgiau.
– Kodėl kai kurios moterys įsitikinusios, kad epidūrinė nejautra kenkia, turi neigiamas pasekmes kūdikiui ir mamai?
– Dėl epidūrinės nejautros vaisius tikrai negali patirti jokios traumos, nes tai niekaip nesusiję – gimdymas vyksta taip pat, kaip kad būtų vykęs natūraliai ir įprastai, tačiau be skausmo.
Šių laikų realybė tokia, kad norime visko kuo natūralesnio visose srityse. Tas pats galioja ir medicinoje – kuo mažiau vaistų, intervencijų ir pan., ir, žinoma, nėra nieko blogo, kad moteris nori gimdyti kuo natūraliau.
Tačiau jeigu skausmas yra labai didelis, sukelia labai didelį diskomfortą, neįmanoma iškęsti, kodėl nepasirinkus priemonių, kurios gimdymą palengvina ir yra saugios?
Kada panaudoti epidūrinę nejautrą, sprendžia moterį prižiūrintis specialistas, todėl nereikėtų nei nėštumo metu, nei prieš gimdymą būti kategoriškoms ir teigti, kad jums būtinai reikės „epidūro“ arba kad jo tikrai nereikės.
Viskas sprendžiama per gimdymą, kai prasideda sąrėmiai ir pasirinkimas priklauso nuo to, kaip gimdymas progresuoja, kaip sklandžiai viskas vyksta, kaip jaučiasi mama ir vaikelis.
Tinkamiausias epidūrinės nejautros panaudojimo pavyzdys yra tada, kai gimdymas ką tik prasidėjęs, gimdos kaklelis atsivėręs dar nedaug, o skausmai labai dideli bei numatome, kad gimdymas užtruks dar ilgai.
Iš kitos pusės, jeigu gimdymas gerai ir sklandžiai progresuoja, gimdos kaklelis atsivėręs nemažai, skausmas nėra didelis, o gimdymo trukmė numatoma trumpa, tuomet net neverta atlikti epidūrinės nejautros, kadangi ji gali net nespėti suveikti.
– Kokį dar nuskausminimo būdą gali rinktis moteris?
– Esant labai nežymiam skausmui, padeda kvėpavimo pratimai, vandens procedūros, fizioterapijos ir masažo procedūros. Jeigu skausmas stiprus, galima pasirinkti intraveninius analgetikus, kurie greitai suveikia ir palengvina gimdymą, tačiau jų veikimo trukmė yra gana trumpa. Didžiausias trūkumas, kad šių vaistų dozę gali tekti kartoti kelis kartus, todėl jie rekomenduojami tada, kai numanoma greitesnė gimdymo pabaiga, gimdymo pradžioje, kai skausmas nėra labai intensyvus arba negalime atlikti epidūrinės nejautros.
Gydytojas turėtų gimdyvei ir jos partneriui paaiškinti visus niuansus ir galimus pasirinkimo būdus, kurie tinkamiausi tuo momentu, atsižvelgiant į situaciją ir konkretų atvejį.
Aš patarčiau nebijoti epidūrinės nejautros procedūros, kadangi tai yra pakankamai saugi mamai ir kūdikiui procedūra, visa, ko mes nesame patyrę, dažnai apipinta mitais ir stereotipais. Svarbiausia įvertinti situaciją ir pasitarus su gydytoju nuspręsti, ar jums reikalingas nuskausminimas gimdymo metu ir kuris nuskausminimo būdas jums tiktų labiausiai.
