„Visų pirma – rūpinkitės savimi. Universalus patarimas skęstant laivui ar kitos katastrofos metu: gelbėtis pavieniui arba mažomis grupėmis“, – sako psichologė-psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė.
„Alkoholikas paskutinis sužino, kad jis – alkoholikas, nors visi aplinkui mato, išskyrus jį patį“, – tvirtina kaunietis Tomas iš anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės.
Vienas iš patarimų: nepadėkite jam gerti
Tomas, kuris šiuo metu nebevartoja alkoholio, sako, jog geriausia pagalba alkoholikui – jokios pagalbos.
„Taip, jei žmogus pats rodo norą gydytis – tada jam reikia padėti, bet dažniausiai artimieji daro meškos paslaugą. Pavyzdžiui, parūpina alkoholio pagirioms, nes alkoholikas sako, kad jei jo negaus – numirs. Dažniausiai ši problema šeimoje yra slepiama nuo giminių, kaimynų, draugų, nes gėda“, – kalbėjo Tomas.
Tomas šį kelią nuėjo ir pats. Jis gyveno tėvų name, o kai jam būdavo pagirios, mama nešdavo karštą sriubą.
„Ir sakydavo: kad tu, vaikeli, greičiau atsigautum. O aš po kelių dienų vėl gerdavau.
Jei žmogus nežino, kur kreiptis, jį galima nuveži arba į anoniminių alkoholikų grupę, reabilitacijos centrą, bet neduoti pinigų, nors jų prašo, nepadėti jam gerti“, – sakė Tomas.
Alkoholikui reikia sukrėtimų
Taip pat kuo daugiau žmonių – giminių, draugų – sakys žmogui apie jo priklausomybę, taip jis galbūt greičiau supras ir ims ieškoti pagalbos.
„Nes šie žmonės dangsto gėrimą, ir kuo ilgiau dangsto – tuo ilgiau geria. Alkoholikui reikia sukrėtimų.
Dažniausiai žmogus kreipiasi pagalbos po kažkokios jam nutikusios bėdos: girtas padarė avariją, kažkas nutiko šeimoje. Man taip buvo, kai vieną dieną tėvai liepė išsikraustyti. Tada galiausiai supratau, kad liksiu gatvėje ir atėjau ieškoti pagalbos. Mano girtavimas visiems įkyrėjo“, – pasakojo Tomas.
Dar vienas patarimas: ultimatumai alkoholikui yra gerai, nes žmogus turi suvokti krizę, kurią sukėlė jo girtumas.
Mums atrodo, kad viskas gerai, nes juk kaimynas geria tiek pat ar net daugiau.
„Dažniausiai mes to nematome ir mums atrodo, kad viskas gerai, nes juk kaimynas geria tiek pat ar net daugiau. Mes visada rasime tų, kurie geria už mus daugiau. Alkoholizmas yra liga, kai serga ne kūnas, o protas“, – sakė kaunietis.
Alkoholikui sunku suprasti, kaip kenčia jo artimieji. Skelbiama, kad geriančio žmogaus aplinkoje nervinėmis ligomis suserga nuo 5 iki 10 jo artimų žmonių.
Pasak Tomo, pagalbos reikia ne tik alkoholikui, tačiau ir jo artimiesiems. Jiems siūloma kreiptis į Lietuvoje veikiančias savitarpio pagalbos grupes „Al-anon“, kurios padeda alkoholizmu sergančių žmonių artimiesiems ir draugams.
Pirmas rūpestis – savimi ir vaikais
Gerokai griežčiau kalba psichologė-psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė, kuriai teko konsultuoti ne vieną šeimą, susidūrusią su alkoholizmo problema.
„Kiekvienas atvejis yra skirtingas. Kaip sakė Tolstojus, visos laimingos šeimos panašios viena į kitą, kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip.
Kiekviena situacija yra labai individuali ir joje – daugybė aspektų. Tad ar gali būti visai identiški sprendimai, arba universalus visiems tinkamas receptas, kaip elgtis ir ką daryti? Vieno atsakymo nėra.
Tačiau mano patarimas būtų paprastas: rūpintis savimi. Kiekvienas turėtų rūpintis savimi ir tuo, kas yra už jo, bet yra labiau bejėgis, nei jis pats.
Reiktų kreiptis psichologinės pagalbos, į anonimines savitarpio pagalbos grupes. Tai – puikus pagalbos šaltinis, juolab, kad grupės nieko nekainuoja.
Reikia rasti vietą, erdvę vaikams, kad jie galėtų kalbėtis apie tai, ką patiria“, – kalbėjo psichologė.
Mano patarimas būtų paprastas: rūpintis savimi. Kiekvienas turėtų rūpintis savimi ir tuo, kas yra už jo, bet yra labiau bejėgis.
Savo problemą turi spręsti pats
J.Dapkevičienės teigimu, nereikia nurašyti alkoholiko ir tikėti, kad kai jis norės – savimi pasirūpins. Pats, o ne su sutuoktinio pagalba.
„Reiktų mažiausiai įsivaizduoti ar turėti pretenzijų, kad galite padėti alkoholikui. Tai yra tas pats, kas padėti skęstančiam ir skęsti kartu. Jis lieka atsakingas už save ir yra pajėgus pats pradėti rūpintis savimi, ieškoti pagalbos. Arba ne“, – sakė J.Dapkevičienė.
Pagalbos reikia ne tik alkoholikui, tačiau ir jo partneriui, šeimai. Kartais nutinka taip, kad geriantis žmogus kaltina savo antrąją pusę – neva ši kalta, jog taip nutiko.
„Ir tiems partneriams reikia labai daug pagalbos, kad jie galiausiai įsisąmonintų, jog tai – ne jų atsakomybė ir ne jų kaltė, ir kad jie neturėtų pretenzijų ištraukti skęstantįjį patys skęsdami.
Koks šansas išgelbėti skęstantį, kai ir pats skęsti?
Tai situacija, kai esi atsakingas pas už save, už savo psichologinę savijautą, sveikatą. Ir už savo vaikų. Koks šansas išgelbėti skęstantį, kai ir pats skęsti?“ – sakė specialistė.
Dar viena abejonė, kurią psichologei teko ne kartą girdėti: „Jei aš jį paliksiu, tai jis pražus“.
„Galima pagalvoti, kad jis nepražus, jei tu jo įsikibsi. Tikėtina, kad jis taip pat pražus, tik kartu su tavimi. Ir tavo šeima. Tai ką tu darai?“ – sakė J.Dapkevičienė.
Dažnai alkoholiko antroji pusė jo nepalieka dėl to, jog tada jaustųsi blogai: nepadėjo artimam žmogui: ”Problema ne todėl, kad aš esu žiaurus ir nenoriu padėti, bet alkoholizmas yra ne mano problema, nes padėti yra ne mano galioj ir ne mano valioj”.
Pašnekovė pasakoja, kad yra buvę atvejų, kai artimieji alkoholiką pririšdavo net prie radiatoriaus, tačiau, sako ji, kas iš to, jei ateina laikas, kai reikia jį atrišti.
“Per prievartą dar niekas nebuvo išgelbėtas”, – sakė J.Dapkevičienė, patardama atsisakyti tarnauti geriančiam žmogui ir leisti jam su savo problema tvarkytis pačiam.
Alkoholikų artimieji pagalbos gali keiptis į grupę “Al-Anon”, vienijančią alkoholizmu sergančių žmonių artimuosius.
Bendras “Al-Anon” bendrijos informacinis telefonas: +370 672 10684
Sergant priklausomybės ligomis pagalbą rasite:
* Priklausomybės ligų centre. Šiuo metu Lietuvoje veikia penki centrai: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
* AA (Anoniminių alkoholikų) klubuose, kurie veikia daugelyje Lietuvos miestų.
* Informaciją gali suteikti jūsų šeimos gydytojas.
* Lietuvoje veikiančiuose reabilitacijos bendruomenėse bei centruose.