Visas septynetukas gražiai aprašomas ir Ingridos sukurtame feisbuko puslapyje „Septynios dukros“. Septynios dukros skamba lyg iš tikros pasakos, ar ne? O ką reiškia auginti septynias dukras? Ingrida sutiko pasidalyti savo mintimis apie savo šeimą, gyvenimo būdą ir džiugias bei ypatingas patirtis, kurių gausu auginant būrį mergaičių.
– Esate ūkininkė, žemės ūkio mokslų daktarė – ar mokėtės ūkio subtilybių, ar ūkis – tai papildoma ir miela širdžiai veikla?
– Tapau ūkininke iš poreikio susitvarkyti dokumentus ūkininko sodybos statyboms, o žemės darbai, augalų sodinimas, auginimas, domėjimasis naujovėmis visada buvo vienas iš mėgstamų užsiėmimų. Mano bakalauro ir magistro kryptys yra aplinkosauginės ir tik trečioje pakopoje tapau agronome, tačiau visi ūkio darbai žinomi nuo vaikystės, nes kaime būdavo praleidžiamos, t.y. parduodamos (šypsosi), visos vasaros.
Šiuo metu ūkis yra ir papildoma, ir širdžiai miela veikla, nes, auginant sau, visada būna ir perteklius, kurį prieš kelerius metus pradėjau siūlyti ūkio dienoraščio skaitytojams (Ingrida apie ūkininkavimo patirtis dalijasi feisbuko puslapyje), ir šiuo metu jau yra nusistovėjęs norinčiųjų ratas, kuriems produkciją vežu į namus. Turiu įregistravusi ir daugiamečių dekoratyvinių bei valgomų augalų medelyną. Beveik visi augalai auginami iš sėklų.
– Jūsų šeimoje auga septynios dukros. Šiais laikais žmonės daugiausia augina po kelis vaikus – kokių reakcijų sulaukiate, kai sužino, kad jūs turite net septynias mergaites?
– Mes dažniausiai iš karto ir nesakome, kiek vaikų turime, nenorime žmonių išgąsdinti (juokiasi). Mano dukros – Kotryna (18 m.), Barbora (13 m.), Gertrūda (11 m.), Eleonora (8 m.), Teodora (5 m.), Dorotėja (5 m.), Henrieta (10 mėn.). Apie šeimą pasakojame tik artimiau su žmogumi susipažinę arba mus pristato kiti, jau žinantys apie mus. Žmonės dažnai būna nustebę, bet sužinoję, kad visos dukros, dažnas pasako, kad dar reikia ir berniuko. Dažniausiai visi vykstame kartu, tačiau turime įvairių amžiaus tarpsnių merginų, todėl kai kur nors vykstame, kai kurios jau nenori kartu važiuoti, kitų nesivežame, nes per mažos, todėl su 2–3 vaikais atrodome visai „normali“ standartinė šeima.
– Kas paskatino kurti tinklaraštį?
– Jūs turbūt turite omenyje tinklaraštį „Septynios dukros“, tačiau aš jau keletą metų rašau ūkio dienoraštį ir man patinka pasidalyti su žmonėmis patirtimi, skaityti komentarus, atsiliepimus, pamąstymus. Galvojau, ką moku geriausiai, ir nusprendžiau, kad „knisti“ žemę ir auginti vaikus, todėl sukūriau ir dar vieną tinklaraštį apie vaikus.
Ūkio tinklaraštis labiau dienoraštinis, kai atitinkamu laiku, ar metų laiku, atsiranda atitinkamas įrašas, kas, kada sėjama, auginama, sodinama, o vaikų tinklaraštis yra labiau apie tuo metu iškilusius klausimus ar problemas, kai ieškoma konkrečių sprendimų ar norima palaikymo, pritarimo vienu ar kitu klausimu. Tinklaraštis skirtas labiau mamoms (bet gali skaityti ir tėčiai), auginančioms vaikus, ir nesvarbu, kiek jų yra – vienas ar daugiau, nes aktualios problemos dažnai sutampa.
– Dažnai galima išgirsti, kaip mamos sako, kad su vienu vaiku nesusitvarko – ar tai jums nekelia šypsenos, kai namuose siaučia septynios panelės?
– Viskas sudėtinga, kas vyksta pirmą kartą, nes tu dar neturi patirties. Viskas keičiasi su patirtimi, nes ir pas mus 7 vaikai neatsirado iš karto, viskas keitėsi palaipsniui.
– Kaip jūsų dukros tarpusavyje sutaria?
– Skirtinguose amžiaus tarpsniuose sutaria skirtingai. Didžiosios dabar jau dažniau draugauja, o mažosios kol kas kovoja dėl visko. Kartais sutaria puikiai, bet tai trunka labai trumpai. Kol kas visos labiausiai sutaria su mažąja Henrieta, kuriai 10 mėnesių (juokiasi). Kadangi mes su seserimi vaikystėje irgi pykdavomės, tai labai dėl to nesijaudinu.
– Kaip vertinate daug vaikų turinčių šeimų situaciją Lietuvoje?
– Nenoriu nieko vertinti, nes kiekviena šeima yra skirtinga su savais džiaugsmais ir rūpesčiais. Tikriausiai, labiausiai visoms trūksta pinigų, nes turint didelę šeimą visada yra kur juos išleisti (šypsosi).
– Ar jūs pati kilusi iš didelės šeimos?
– Aš pati turiu tik seserį, o vyras turi tris seses.
– Papasakokite apie savo vyrą – kaip jam sekasi su visu būriu merginų?
– Mūsų šeimos galva, vienintelis vyras – tėtis Mindaugas yra informacinių technologijų įmonės direktorius, laisvalaikiu veda IT būrelį vaikams Riešėje, dalyvauja Riešės bendruomenės veikloje, taip pat mėgsta fotografuoti, todėl mūsų šeimos nuotraukose, labai gaila, bet jo dažniausiai nėra. Kaip ir visi tėčiai, daugiausia rūpinasi materialine gerove, nes kuo didesnė šeima, tuo didesni poreikiai.
Kadangi turime nedidelę informacinių technologijų įmonę, tai Mindaugas dažnai dirba namuose, todėl visi dienos rūpesčiai ir džiaugsmai būna aptariami per dieną, nelaukiant vakaro.
Vaikus stengiamės auklėti kartu, tačiau didžioji auklėjimo našta tenka man, nes auginame merginas, todėl jeigu išaugs neišauklėtos, galėsiu kaltinti tik save (šypsosi).
– Ką patartumėte tiems, kurie dvejoja dėl vaikų skaičiaus, nepasiryžta?
– Čia reikėtų patikslinti, nepasiryžta kokiam skaičiui – 1 ar 7? Iš tikrųjų niekada nebus lengva nei turint vaikų, nei jų neturint. Manau kiekvienos poros reikalas, kiek vaikų jiems turėti.
– Kasdienis jūsų gyvenimas, greičiausiai, kupinas malonių iššūkių ir nuotykių – papasakokite, kas džiugina labiausiai auginant būrį vaikų?
– Džiaugsmai turbūt tie patys, kaip ir pas daugelį, o rūpesčiai pas visus skirtingi (šypsosi). Apie tuos iššūkius, rūpesčius, nuotykius ir planuoju toliau rašyti savo tinklaraštyje.
– Ar galvojate apie daugiau vaikų savo šeimoje?
– Niekada nesakyk niekada.
– Standartinis klausimas, bet negaliu nepaklausti – kaip viską suspėjate ir kaip suderinate namus, šeimą, darbus? Ar nepritrūksta valandų paroje?
– Stengiuosi susidėlioti prioritetus, kad viską suspėčiau, kas suplanuota, tačiau ne visada pavyksta įgyvendinti visus planus, ypač dabar, kai namuose kūdikis. Esu labai dėkinga savo mamai, kuri yra didžiausia pagalbininkė, mes ir ūkyje dirbame kartu. Taip pat padeda vyro tėvai, jie su malonumu priima anūkes atostogoms, ir vyriausia dukra, kuri kartais prižiūri mažąsias. Norėtųsi, kad valandų paroje būtų daugiau, bet jų yra visiems vienodai, todėl stengiamės į jas įtilpti (šypsosi).