Ką jums reiškia tvarumas?
Žodis tvarumas vartojamas, palyginus, dar retai ir ne visi supranta jo reikšmę. Tačiau pastaruoju laikotarpiu į kasdienę vartotojų kalbą vis dažniau skverbiasi sąvoka ,,tvarus“. Aš suprantu, kad tvarus vystymasis – tai daugialypis žmonijos įsipareigojimas pasiekti vis geresnę žmonių gyvenimo kokybę. Tvarumas – tai ne mada, o gebėjimas santykinai tęstis įvairiose gyvenimo srityse.
XXI amžiuje tai paprastai reiškia žemės biosferos ir žmonių civilizacijos gebėjimą egzistuoti kartu. Aš manau, kad tai ne tik materialūs dalykai, bet ir bendravimas, kūryba. Man tvarumas yra mano gyvenimo būdas ir filosofija. Su tvarumu aš tampu ne tik vartotoja, bet ir sąmoningai duodu atgal kažką, kas padeda tam ciklui suktis ratu.
Aš suprantu, kad tvarus vystymasis – tai daugialypis žmonijos įsipareigojimas pasiekti vis geresnę žmonių gyvenimo kokybę.
Kaip tvarumo filosofija pasireiškia jūsų kasdienybėje?
Pati stengiuosi gyventi ir vartoti tvariai. Daug dėmesio skiriu rūbų dėvėjimui. Kiek panešiotų drabužių stengiuosi neišmesti, o suderinus pagaminti kitus, daug panaudoju skiautinių gamyboje. Taip pat ir ruošiant maistą – stengiuosi pirkti nedaug, kad neliktų nepanaudoto, o atliekas sunaudoju sode, kur kompostuoju. Taip pat stengiuosi adekvačiai bendrauti su žmonėmis, palaikyti pozityvius santykius bei dalintis patirtimi kūryboje.
Ar jūsų aplinkoje žmonės taip pat rūpinasi aplinka, tausoja?
Aplinkoje pastebiu ne tik tvariai gyvenančių, bet ir labai neatsakingai besielgiančių žmonių. Daugelis į šiukšlių konteinerius išmeta maistą, gerus rūbus. Man ypač skaudu, kad netausoja gamtos – neprižiūri savo sodų, užleidžia juos piktžolėmis, neapdirba žemės. Labai žalojami ir miškai, jie be saiko kertami, teršiami šiukšlėmis, netvarkingai uogaujama. O ir žmonių tarpusavio santykiai ne visada išlieka pozityvūs...
Kokia veikla jums teikia daugiausia džiaugsmo?
Jau 26 metai aktyviai dalyvauju MČTAU (Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto) veikloje. Buvau prorektorė, istorijos fakulteto dekanė ir jau 10 metų vadovauju tautodailės fakultetui. Tai įdomiausias mano užsiėmimas, tarsi širdies vedamas. Per šiuos metus su fakulteto kolegėmis įsisavinome daugiau nei 30-ies įvairių tautodailės gaminių technologijas. Labai mėgstu kurti skiautinius, siuvinėti kryželiu, siuvinėti juostelėmis, tapyti.
Ar savo darbus eksponuojate?
Visus savo tautodailės kūrinius eksponuoju kartu su tautodailės fakulteto klausytojomis. 2020 m. surengiau asmeninę parodą Antakalnio seniūnijoje, o šių metų pabaigoje mano tautodailės gaminių paroda numatoma ir Seime, kurios labai laukiu.
Kokia jūsų aktyvumo paslaptis?
Pagal prigimtį esu avinas, o šio ženklo žmonės visumoje yra energingi, tai ir man, tikriausiai, tos energijos pakanka. Kadangi esu fakulteto dekanė, tai ir pareigos reikalauja rodyti pavyzdį. Įtakos turi ir iš mamos paveldėtas pomėgis rankdarbiams. Mano nelaimė, kad nemoku dirbti su vienu gaminiu, tad šiuo metu turiu pradėtų skiautinių, svajonėse jau yra ir kitų įdomių minčių, o taip pat turiu deramai pasiruošti parodai Seime.
Ką patartumėte kitiems senjorams?
Man keista, kai žmonės skundžiasi, jog dienos tokios ilgos, nėra kas veikti. Man dienos tik per trumpos, nes nespėju nuveikti tiek, kiek esu prisiplanavusi. Svarbu paskatinti senjorus užsiimti ne tik kasdiene buitimi, bet ir turėti ryšį kokioje nors bendruomenėje, o ten, susipažinę su kitais, atras ir malonią veiklą. Amžius juk ne riba!
