Nereikia bijoti kalbėtis
Įmonės „Vienuolių akmenys“ atstovė sako, kad jos darbas – nėra tik paminklų pardavimas. Dažnai jai tenka pabūti ir psichologe, ir nuodėmklause, rasti ryšį su kiekvienu klientu ir sugebėti pasiūlyti jo artimą žmogų geriausiai atspindintį sprendimą. Paklausta, ką patartų artimiesiems, galvojantiems, kokį paminklą pasirinkti artimo žmogaus kapavietei, specialistė sako, kad pirmas žingsnis turėtų būti pokalbis.
„Žinau, kad Lietuvoje mirties tema yra tabu, žmonės vengia ja kalbėti. Bet mirties išvengti neįmanoma. O kai tenka tvarkyti kapavietę, kartais į tai žiūrima techniškai, neva reikia sutvarkyti, kad giminės kažko negalvotų ir tiek.
Nereikia bijoti kalbėti apie tai, kur norėtume būti palaidoti, kokių laidotuvių, kokios kapavietės norėtume.
Todėl aš sakau, kad nereikia bijoti kalbėtis su artimaisiais apie tai, ko mes norėtume po mirties. Kur norėtume būti palaidoti, kokių laidotuvių, kokios kapavietės norėtume. Tai neturi būti nejauki tema. Žinau, kad to savo tėvų paklausti ypač bijo vaikai, kad nebūtų apkaltinti, esą laukia tėvų mirties. Bet juk kaip gera, kai gali išpildyti savo artimo žmogaus norą.
Puikiai prisimenu, kad ir mano pačios mamytė prieš iškeliaudama pasakė, kad norėtų plokštėmis dengtos kapavietės, kad atvykę jos aplankyti galėtume ne gėles ravėti, o pabūti su ja. Po jos išėjimo išpildėme šį norą ir kiekvieną kartą atvykusi jos palankyti tai prisimenu“, – sako D.Švobienė.
Nebūtina skubėti
Kitas patarimas, kurį įvardijo paminklų kūrėja – neskubėti. Ji sako, kad nereikėtų skubėti atnaujinti ar tvarkyti kapavietes tik todėl, kad suspėtumėte kokiai nors datai.
„Ypač tai svarbu, jeigu mirtis įvyko neseniai. Štai ir dabar, artėjant lapkričiui, žmonės skuba statyti paminklus. Bet jeigu netektis dar neišgedėta, jeigu dar per daug emocijų, siūlau neskubėti. Skubant galima padaryti daug klaidų.
Labai dažnai patariu savo klientams, kad pirmiausia reikia išgedėti netektį, tik tuomet pradėti galvoti apie paminklą artimam žmogui. Kapavietę reikia tvarkyti ne todėl, kad reikia, ne tada, kai giminėms atrodo, kad reikia, o tada, kai pačiam širdyje gimsta šis poreikis. Nes gana dažnai paskubėję kapavietę sutvarkyti paprastai, po kurio laiko žmonės ieško unikalesnių, įdomesnių, ilgaamžių sprendimų, o tai vėl žmogui kainuoja didelius pinigus“, – pataria D.Švobienė.
Griežtų taisyklių nėra
Paklausta, kas turėtų būti atvaizduota ar parašyta ant paminklo, D.Švobienė sako, kad griežtų taisyklių nėra: „Kartais žmonės galvoja, kad yra kažkokie būtini dalykai, kažkokie rėmai, kurių būtina laikytis. Bet iš tiesų taip nėra. Nėra kažkokių formų, dydžių, pagal ką reikėtų rinktis paminklą. Paminklas gali būti ne tik kaip antkapis, jis gali būti angelo, gervės formos, gali vaizduoti kažkokį objektą. Svarbiausias, kad paminklas primintų išėjusį žmogų, įprasmintų jo atminimą.
Šiandien paminklas net nebūtinai turi būti iš akmens. Kapinėse matome vis daugiau kalvystės darbų. O taip pat kuriami išskirtiniai paminklai, kurie nėra vientisi. Iš skirtingų elementų gali būti sukurtas gražus ansamblis ant kapo, taip sukuriant išskirtinį įamžinimą.“
Galvokite apie ateitį
Paklausta, kokių klaidų vengti, įrenginėjant kapavietę, D.Švobienė sako, kad reikėtų renkantis paminklą ir kapavietės tvarkymo sprendimus, reikia galvoti ne tik apie šiandien dieną, bet ir apie ateitį.
„Kapavietės tvarkymas nėra pigus dalykas, todėl visuomet sakau, kad turime pagalvoti ir apie ateitį. Paminklas ant kapavietės, plokštės kapavietės vietoje turi tarnauti daugybę metų, todėl reikia apgalvoti, kas bus ateityje? Galbūt reikėtų pagalvoti, kad kažkada čia vėl atsisveikinsime su artimu žmogumi. Kaip tuomet tai padarysime negriaudami kapavietės? Yra įvairių sprendimų. Pavyzdžiui, todėl populiarūs trijų plokščių dengimo projektai, nes plokštės ateityje gali būti atkeliamos ir vėl padedamos į vietą nieko negriaunant.
Lietuvoje labai populiarėja ir kremavimas. Planuojant tvarkyti kapaviatę, įrengiant vietą urnai, taip pat reikėtų pagalvoti, ar nereikia šalia palikti ir daugiau vietos. Suprantu, kad apie tokius dalykus netekties akimirką sunku galvoti. Bet tai labai palengvins sprendimų priėmimą ateityje.
Tačiau tai nereiškia, kad kuriant paminklą, reikia užsirašyti ir savo vardus. Būna, kad žmonės to pageidauja. Visgi, aš patarčiau neskubėti atsirasti ant paminklo. Nemanykite, kad taip kažko sutaupysite. Paminklinių raidžių galima įsigyti bet kada, jų trūkumo niekuomet nebūna, tad nemanau, kad reikia skubėti“, – pataria paminklų kūrėja.
