„Tiek aš, tiek mažylė jaučiamės puikiai. Ji sveria apie 3 kilogramus, – pasakojo pacientė Jolanta. – Kelis metus bandėme susilaukti vaikų, tačiau nesėkmingai. Labai norėjome kuo greičiau sulaukti šeimos pagausėjimo, todėl pradėjome domėtis pagalbinio apvaisinimo galimybėmis ir kreipėmės į Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centrą. Pats pagalbinio apvaisinimo procesas nebuvo labai sklandus. Gydytojai sakė, kad pastoti šansų nedaug, tačiau jie dėjo visas pastangas. Šiandien ant rankų sūpuoju nuostabią dukrą“.
Apie tai, kodėl šeimai prireikė pagalbinio apvaisinimo procedūros ir kaip ji pavyko, papasakojo Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė, turinti daugiau nei 16 metų patirtį konsultuojant su nevaisingumu susiduriančias poras.
„Ši žinia mums ypatingai džiugi, nes tai pirmasis rezultatas, kuris akivaizdžiai matomas visuomenėje. Liepą sueis 42-eji metai pirmajai pasaulyje po dirbtinio apvaisinimo gimusiai moteriai, kurią pažįsta visas pasaulis. Pirmasis iš mėgintuvėlio gimęs vaikas – britė Louisa Brown, šiuo metu pati auginanti du sveikus vaikus. Šiuo metu pasaulyje skaičiuojama apie 8 mln. tokių, kurie gimė po pagalbinio apvaisinimo procedūros. Gaila, Lietuvoje tokio registro neturime, tad pasakyti, kiek tokių vaikučių yra mūsų šalyje, negalime.
Džiaugiamės, kad mes centre jau turime pirmą nėštumą, pasibaigusį sėkmingu vaikučio gimimu. Naujagimio susilaukta birželio 15 dieną“, – džiaugėsi E.Drejerienė.
Šiuo metu pasaulyje skaičiuojama apie 8 mln. tokių, kurie gimė po pagalbinio apvaisinimo procedūros.
Lietuvoje nėra tokio registro, pagal kurį būtų galima atsekti, ar moteris ligoninėje gimdo po pagalbinio apvaisinimo, jeigu pati to nepasisako. Gal ir yra tokių vaikučių, anksčiau gimusių Kauno klinikose, bet apie tai nežinoma. Šis atvejis – tikrai pirmasis, kai kūdikio susilaukta po pagalbinio apvaisinimo, atlikto Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre.
Manoma, kad su sutrikusiu vaisingumu susiduria kas šešta lietuvių pora. Tai atitinka išsivysčiusių Europos šalių vidurkį.
Į Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centrą per metus kreipėsi apie 400 porų, turinčių vaisingumo sutrikimo problemų, bei apie 120 šeimų, kurioms reikalingos dirbtinio apvaisinimo procedūros.
„Mūsų vizija – saugios bei kokybiškos pagalbos suteikimas nevaisingoms poroms ir tiems žmonėms, kurie siekia išsaugoti savo vaisingumą“, – teigė docentė.
Pirmasis nėštumas nutrūko 10-ąją savaitę
Dirbtinio apvaisinimo procedūra laikoma sėkminga, kai fiksuojamas klinikinis nėštumas. Tai ne pirmasis sėkmingas nėštumas centre, jų būta ir daugiau – 25 teigiami rezultatai, tačiau tai pirmoji nėštukė, kuri sėkmingai pagimdė. Ir tai buvo pirmasis jos bandymas dirbtinai pastoti.
Šiuo metu besilaukiančių moterų centre yra 18. Kai kurie nėštumai, deja, nutrūksta labai anksti, kol jų dar nesimato (iki klinikinės išraiškos) – apie 25 proc. visų nėštumų. Kai jau pradeda matytis – dar apie 15 proc. užsimezgusių embrionų negimsta, netampa išnešiotais vaisiais. Ir tai, anot E.Drejerienės, yra natūrali biologija. Tačiau ir nesėkmės sulaukusios poros į centrą vėl sugrįžta.
Štai pirmasis sėkmingas nėštumas centre Kauno klinikose sustojo 10-ąją savaitę. Džiugu tai, kad ta pati pacientė šiuo metu vėl laukiasi.
„Nėštumo nutrūkimo priežastys – biologinės. Didžioji dauguma priežasčių – paties vaisiaus problemos. Apie 70 proc. atvejų ankstyvą nėštumo vystymosi sustojimą, ankstyvą persileidimą nulemia vaisiaus genetinės problemos, ne mamos ir ne tėčio. Ne kiekvienas embrionas, perkeliamas į moters gimdą, virsta vaisiumi. Gimti lemta tik kas trečiam ar ketvirtam. Tas pats vyksta ir natūralių nėštumų metu. Moterys ir natūraliai pastoja daug dažniau nei galvoja. Tiesiog nėštumas nutrūksta joms net nesužinojus“, – paaiškino E.Drejerienė.
Dirbtinio apvaisinimo procedūros sėkmę nulemia ir moters amžius, nevaisingumo priežastis, laboratorijos sąlygos bei kt. Ne visos apvaisintos kiaušialąstės virsta vaikais. Genetinė atranka yra nuožmi – gimsta 25-30 proc. susidariusių embrionų.
Docentė atskleidė daugiau ir apie istoriją sukūrusią porą.
„Pirmoji po dirbtinio apvaisinimo mūsų centre vaikučio susilaukusi pora – jauna pora. Tirta ir gydyta Kauno klinikose jau nuo 2017 m. Šiai pacientei taip pat buvo diagnozuota endometriozė – šalutinė liga, kenkianti vaisingumui. Dėl šios priežasties prieš kelis metus moteris buvo tirta ir operuota Kauno klinikose.
Nepavyko identifikuoti aiškios priežasties, kodėl pora nesusilaukė vaikų. Tokių su neaiškios kilmės nevaisingumu porų yra apie 15-20 proc. Šios poros dirbtinio apvaisinimo procedūra kėlė tam tikrų medicininių iššūkių – fiksuotas mažas aktyvių lytinių ląstelių skaičius, pastojimo tikimybė buvo nedidelė. Tai nebuvo lengva procedūra, tačiau po vieno embriono perkėlimo pavyko pasiekti sėkmingą vaisiaus nėštumą“, – teigė docentė, neatskleidusi pacientės amžiaus, tepasakiusi, kad ji jauna.
Pirmasis po pagalbinio apvaisinimo vaikas Lietuvoje gimė 1998 metais.
Procedūra atliekama tik susituokusioms poroms
Paklausta, ar nevaisingų porų gausėja, E.Drejerienė, atsakė, kad tokių duomenų nėra. Tiesiog apie nevaisingumą daugiau šiais laikais kalbama.
Dirbtinio apvaisinimo paslauga teikiama tik susituokusioms poroms. Užsieniečių porų centre dar nesulaukta. Paslauga kompensuojama moterims iki 42-ejų metų. Brandesnės moterys taip pat gali susilaukti vaiko po dirbtinio apvaisinimo, tačiau joms paslauga nebus kompensuojama.
O kaip su vienišomis moterimis? Ar jos gali pastoti pagalbiniu būdu?
„Lietuvoje trečiųjų asmenų donorystė leidžiama įstatymiškai. Tačiau yra problema. Lytinių ląstelių donorystė turi būti anonimiška ir nemokama. Surasti donorų, kurie aukotų savo lytines ląsteles nemokamai, sunku. Nėra tokios kultūros. Mūsų centre nėra donorų, paaukojusių lytinių ląstelių“, – teigė docentė.
Egzistuoja, pasak jos, ir embrionų donorystė Lietuvoje, tačiau nė vienas donorinis embrionas per dvejus metus nebuvo perkeltas.
Inkubatoriuje embrionas laikomas iki penkių dienų
Kaip atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros ir nuo ko priklauso jų sėkmė spaudos konferencijos metu kalbėjo centro embriologė dr. Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė. Pasak jos, embriologo užduotis – laboratorijoje atkartoti tai, kas natūraliai vyksta gamtoje.
Pagalbinio apvaisinimo sėkmę, anot embriologės, lemia daug veiksnių: labai svarbi moteriškų ir vyriškų lytinių ląstelių kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius, svarbu pacientų gretutinės ligos, kurios gali turėti įtakos nevaisingumui, daug lemia ir sėkminga pacientėms atliekama kiaušidžių stimuliacija.
Iš pradžių pacientei subalansuojamas kiaušidžių skatinimo protokolas, tuo metu moters organizme subrandinama daugiau kiaušialąsčių, dalis kurių, atlikus tikslias procedūras, atkeliauja į laboratoriją.
„Tuomet prasideda labiausiai mistifikuotas dalykas, ko žmonės galbūt nežino. Laboratorijoje apvaisinimas atliekamas dviem būdais. Klasikinis – tam tikra spermatozoidų koncentracija įdedama į indelį, kuriame laikomos kiaušialąstės. Spermatozoidai atlieka savo darbą ir kitos dienos ryte embriologai patikrina, ar apsivaisino, ar ne“, – paaiškino A.Kozlovskaja-Gumbrienė.
Kitas būdas – metodiškai sudėtingesnis. Embriologas adatos pagalba pasiima vieną spermatozoidą ir jį įdeda į kiaušialąstę. Tai dažniausiai taikomas metodas, kai nustatomas nepakankamas spermatozoidų kiekis. Tolimesnės procedūros nesiskiria: apvaisintos ląstelės auginamos inkubatoriuose.
„Dirbtiniai embrionai implantacijos į moters gimdą stadiją pasiekia 5-6 dieną. Tai maksimalus terminas. Embrionai, pasiekę šią stadiją – stipriausi. Implantuojame dažniausiai vieną, kiti gali būti užšaldomi. Ateityje jie gali būti atšildomi ir implantuojami į gimdą. Taip moteris gali susilaukti antro vaikučio. Centre galime šaldyti ir lytines ląsteles – tiek moteriškas, tiek vyriškas, kurias atšildžius galima būtų apvaisinti“, – teigė A.Kozlovskaja-Gumbrienė.
Reprodukcinės medicinos centro akušerė Vita Vaičienė papasakojo apie akušerio vaidmenį šiame procese ir teikiamą pagalbą besikreipiančioms šeimoms. Anot jos, būtent akušerė būna tas pirmasis asmuo, kuris pasitinka šeimą, ir paskutinis, kuris ją išlydi. Akušerė suriša visus dirbtinio apvaisinimo proceso dalyvius.
„Labai svarbus yra emocinis šeimos palaikymas. Pora į centrą kreipiasi viduje išgyvendama didesnį ar mažesnį stresą. Akušerė pirmoji turi pamatyti, gebėti įvertinti ir suteikti reikiamą informaciją bei pagalbą šeimai“, – akušerės vaidmenį įvardijo V.Vaičienė.
Per metus atliktos 78 procedūros
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje esantis pirmasis Kauno regione Reprodukcinės medicinos centras atidarytas prieš metus. Nuo darbo pradžios atliktos 78 pagalbinio apvaisinimo procedūros, iš kurių nėštumas diagnozuotas 25 kartus. Laukiama 8 procedūrų rezultatų. Centre taip pat teikiamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos onkologinėmis ar vaisingumą mažinančiomis ligomis sergantiems žmonėms.
Šiuo metu pagal Lietuvoje galiojančias teisines nuostatas susituokusiai ar registruotoje partnerystėje gyvenančiai porai, kai moteris ne vyresnė nei 42 metai, kompensuojami du apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklai ir beveik visi gydymo ciklo metu naudojami medikamentai. Taip pat kompensuojamos gydytojų specialistų konsultacijos, prieš pagalbinį apvaisinimą atliekami tyrimai.
Pagalbinis apvaisinimas arba asistuojamosios reprodukcijos technologijos yra vienas iš nevaisingumo gydymo būdų. Metodas taikomas tais atvejais, kai kiti konservatyvūs gydymo būdai, tokie kaip gydymas vaistais ar anatominius pokyčius koreguojančios operacijos, yra neefektyvūs arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės.
Kasmet išsivysčiusiose šalyse gimsta apie 2-4 proc. vaikų po pagalbinio apvaisinimo.
