Karjeros specialistai pastebi, kad daugelis mokinių daro panašią klaidą – renkasi profesiją, atsižvelgdami tik į akademinius pasiekimus, bet visai pamiršta gebėjimus ir savo asmenines savybes. Arba atvirkščiai. Tai veda į nusivylimą savo pasirinkimu ir neišvengiamus pokyčius renkantis naują kelią.
„Priimant sprendimą dėl karjeros, svarbiausia yra atvirai įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses“, – pranešime žiniasklaidai teigia „Spotiself“ karjeros konsultantė Daiva Šilienė.
„Jei ignoruojame savo asmenines savybes, rizikuojame atsidurti netinkamoje aplinkoje, kur nesijausime gerai. Pavyzdžiui, žmogui, kuriam trūksta savidisciplinos, bus sudėtinga dirbti karinėje tarnyboje, būti gaisrininku, policininku ar tardytoju. Net jei toks žmogus pradėtų tokią karjerą, po kelerių metų jis greičiausiai susidurtų su dideliais sunkumais, nes pradėtų ignoruoti taisykles ir tvarką, kuri šiose struktūrose yra labai griežta“.
Dveji metai blaškymosi
Vienoje Vilniaus gimnazijoje besimokančios Jogailės mama prisimena dvejus metus trukusį dukros blaškymąsi ir didelį pasimetimą, ką ji norėtų studijuoti.
„Mūsų dukra yra labai aktyvi, jos visur yra daug – tiek mokyklos gyvenime, tiek po mokyklinėse veiklose. Kalbant apie studijas, ji žinojo tik vieną – kad norės studijuoti užsienyje. Kelerius metus mačiau stipriai pasimetusį žmogų. Jogailė mėtė įvairias mintis, ką jai būtų įdomu veikti – tai buvo nuo kriminalistikos iki architektūros. Pasirinkimų amplitudė buvo tokia plati, jog supratau, kad mums labai reikia pagalbos“, – pasakoja dvyliktokės mama Daiva.
Matydamas puikius savo dukros matematinius gebėjimus, Jogailės tėtis ragino ją pagalvoti apie programuotojos karjerą. Pati Jogailė juokaudama atsakydavo, kad prie kompiuterio sudegtų pačią pirmą dieną, nes jai reikia būti tarp žmonių.
„Jogailės tėčiui vis primenu, kad jis savo kelią jau pasirinko, dabar turime leisti tai padaryti dukrai. Taip kalbu iš savo asmeninės patirties. Esu baigusi statybų inžineriją, nors tai buvo visiškai ne man. Pasipriešinti primestam karjeros keliui atradau jėgų tik po dviejų dukrų gimimo. Dabar esu laiminga dirbdama finansų srityje“, – pasakoja pašnekovė.
Testas pasufleravo profesiją
Dvyliktoje klasėje besimokanti mergina prisimena apsilankymą pas mokyklos karjeros konsultantę, kuri siūlė pagalvoti apie logopedės ar socialinės pedagogės kelią. Tai atnešė dar daugiau sumaišties, bet tuo pačiu paskatino pagalvoti apie „Spotiself“ asmenybės ir karjeros testą bei ugdymo karjerai programą, padedančią pažinti save. Šį skaitmeninį įrankį, kurtą kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais, yra įsigijusi ne viena Lietuvos mokykla.
„Aš dvejus metus skyriau tiek laiko, bandydama išsiaiškinti, ką man gyvenime būtų įdomu veikti, o visus atsakymus gavau vos per pusdienį“, – savo nuostabą atsimena dvyliktokė Jogailė. „Testas parodė, kad aš esu socialinio tipo žmogus, man reikia dirbti srityje, kur yra daug bendravimo su žmonėmis. Kriminalistika iš karto atkrito dėl per didelio mano jautrumo. Dabar ir pati suprantu, kad man būtų emociškai per sunku bendrauti su nukentėjusiaisiais“.
Karjeros konsultantė Daiva sako, kad pasirinkusi kriminalistiką ar architektūrą Jogailė greičiausiai po metų būtų nusivylusi savo pasirinkimu ir ieškojusi kitos profesijos.
„Norintys studijuoti architektūrą, turi turėti gerą erdvinį mąstymą, meninį pajautimą ir puikius braižybos pagrindus. Kalbant apie kriminalistiką, ji labiau tinka aštraus proto savininkams, turintiems puikias chemijos ir fizikos žinias. Šiuo atveju, testo išvados ir savęs pažinimo procesas atskleidė, kad Jogailės stipriosios pusės yra visai kitos. Įvertinusi savo asmenines savybes ir gebėjimus, galiausiai abiturientė apsistojo ties psichologijos studijomis. Ten ji tikrai gerai jausis ir puikiai išnaudos tiek savo matematinius gebėjimus, tiek mokėjimą bendrauti su žmonėmis ir jiems padėti“, – dvyliktokės pasirinkimą komentuoja D. Šilienė.
Jogailė sako, kad jau išsirinko du universitetus Olandijoje į kuriuos bandys stoti. Labiausiai ji norėtų savo žinias gilinti studijuodama organizacinę psichologiją. Studijuoti psichologijos Lietuvoje dvyliktokė nebeturi galimybių. Stojant būtina laikyti biologijos egzaminą, tačiau būdama dešimtokė ji jos nepasirinko.
Ką parodo pažintiniai gebėjimai?
Karjeros konsultantė Daiva pastebi, kad apie karjeros planavimą drąsiai jau galima pradėti galvoti aštuntoje klasėje. Tikslingiausia testą atlikti dešimtokams, kuomet mokiniai renkasi dalykus savo individualiam ugdymo planui, kurių mokysis vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje. Anot jos, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto mokslininkais buvo sukurtas testas, kuris yra skirtas visapusiam savęs pažinimui. Jis atskleidžia tris svarbius dalykus – asmenybės bruožus, pažintinius gebėjimus bei polinkius. Tačiau pastaruoju metu tiek tėvai, tiek vaikai labiausiai laukia pažintinių gebėjimų rezultatų.
„Labai svarbu žiūrėti į visumą. Pažintiniai gebėjimai iš esmės padeda suprasti, kur yra tavo stiprybės – kokie tavo verbaliniai ir neverbaliniai mąstymo gebėjimai, koks tavo pažintinis greitis. Štai pavyzdys – chirurgas savo darbe kasdien turi priimti greitus sprendimus, jis privalo prisiimti atsakomybę ir kartais vienas nuspręsti, kaip elgtis operacinėje. Žmogus, kuris nepasižymi dideliu pažintiniu greičiu, žinoma, galėtų būti mediku, bet chirurgu nelabai“, – įžvalgomis dalinasi karjeros konsultantė.
Jos teigimu, testas labai aiškiai parodo, ar žmogaus gebėjimų užtenka norint studijuoti universitete, ar geriau vis tik rinktis profesinius mokslus.
„Labai daug tenka dirbti su tėvais, kurie turi savo įsivaizdavimą apie vaiko gebėjimus. Geriausia, kai tėvai netrukdo vaikui ir neprimeta savo lūkesčių, deja, taip būna labai retai. Ne kartą tėvams, kurie norėjo, kad jų vaikai studijuotų teisę, inžineriją ar mediciną teko įrodinėti, kad jie tam visiškai neturi gebėjimų ir kad jie vis tiek galiausiai po metų ar dvejų mes studijas ir rinksis kažką kitą“, – akcentuoja karjeros konsultantė Daiva Šilienė.
Ji taip pat pastebi, kad šiais mokslo metais kaip niekad aktyviai pagalbos ieško abiturientai, kurie iki lapkričio 25 d. turi pasirinkti, kokius laikys egzaminus pavasarį. Nuo jų pasirinkimo priklausys į kokius universitetus, kolegijas ar profesinio mokymo įstaigas galės stoti ir kokias profesijas rinktis.
