„Gal tiesiog pramušti Žemėje skylę ir padaryti galą viskam?“, – rašo 29 metų Tomas iš Rytų Anglijos. Nors vėliau paaiškėja, kad jis neragina sunaikinti visko, kas gyva, jam artima laipsniško žmonijos išnykimo idėja, rašo naujienų portalas BBC.
Antinatalizmu vadinama filosofija atsirado senovės Graikijoje. Dabar ji atgimė socialiniuose tinkluose.
Kol kas – marginalinis judėjimas
Šiuolaikinio antinatalizmo ideologu galima laikyti Pietų Afrikos Respublikos filosofą Davidą Benatarą.
Jis savo požiūrį išdėstė knygoje „Geriau niekad nebūti buvus: egzistencijos žala“.
Vien „Facebook“ ir „Reddit“ yra keletas tematinių grupių su dešimtimis tūkstančių sekėjų. Antinatalizmo šalininkai pabrėžia, kad bevaikė ideologija ir jų pasaulėžiūra nėra vienas ir tas pats.
Pavyzdžiui, neturintieji vaikų gali tiesiog nenorėti paklusti socialinėms nuostatoms arba karjerą kelia aukščiau šeimos.
Antinatalizmo atveju atsisakymas turėti vaikų yra pagrįstas įsitikinimais ir teorija, o ne tiesiog asmeninėmis priežastimis.
Antinatalizmo šalininkai yra išsibarstę po visą pasaulį ir savo pasirinkimą grindžia įvairiais argumentais: nuo „blogų genų“ ir vaikų kančių nepriimtinumo iki planetos perpildymo bei blogėjančios aplinkos būklės. Tačiau visus juos sieja noras sustabdyti vaikų gimimą.
Nors kol kas tai – marginalinis judėjimas, kai kurios antinatalistų pažiūros, ypač – susijusios su ekologija, vis dažniau sulaukia dėmesio.
Netgi princas Harry pareiškė, kad jie su hercogiene Meghan planuoja apsiriboti dviem palikuonimis, kad neapkrautų planetos.
Nepavyko atlikti operacijos
Tas pats Tomas iš Anglijos dar prieš porą metų nebuvo nieko girdėjęs apie antinatalizmą. Apie jį vaikinas sužinojo iš komentarų „YouTube“.
Dabar jis aktyvus antinatalistų grupių narys, su malonumu leidžiasi į filosofinius ginčus su vienminčiais ir ideologiniais priešininkais.
„Ten daug diskusijų, kai kurios jų tampa gana aštrios. Aš manau, šaunu, kad galima aptarti realias problemas“, – sako jis.
Tomas – ir praktikoje antinatalistas: jis siekė, kad jam būtų atlikta vazektomija, bet Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos sistemoje jam nepavyko rasti supratimo.
Jeigu gydytojai mano, kad operacija nepagerins paciento gyvenimo kokybės, jie gali atsisakyti ją atlikti.
Nori, kad savanoriškai liautųsi gimdyti
Nepaisant nihilistinės retorikos antinatalistų grupėse, nėra jokių požymių, kad jie grasintų kam nors prievarta.
Kai jie kalba apie išmirimą, dažnai atrodo, kad tai – diskusinis dalykas. Tomo idėja dėl skylės Žemėje – jis įsivaizduoja didelį raudoną mygtuką, kuris galėtų baigti žmonijos egzistavimą, ir sako, kad akimirksniu jį paspaustų – iš tiesų labai prieštaringa dėl esminio antinatalizmo principo – būtinybės, kad kiekvienas žmogus duotų sutikimą gimti ir mirti.
Kirkas iš San Antonio JAV, Teksase, prisimena pokalbį su savo mama, kai jam buvo vos ketveri. Ji tada jam pasakė, kad turėti vaikų – tai pasirinkimas.
„Nėra jokios prasmės savo noru kažką išleisti į šį pasaulį prieš jų valią, kad jie kentėtų ir mirtų“, – kalba jis.
Nėra jokios prasmės savo noru kažką išleisti į šį pasaulį prieš jų valią, kad jie kentėtų ir mirtų.
Kirkas teigia, kad antinatalistu tapo jauno amžiaus. Jis pasisako prieš gimimą, nes niekas iš anksto neatsiklausė žmonių, ar jie nori būti čia.
„Jeigu kiekvienas žmogus duotų sutikimą gyventi, tai aš asmeniškai neprieštaraučiau prieš tai“, – jauną teksasietį cituoja BBC.
Antinatalizmo koncepcija taip pat veikia kita kryptimi. Problema dėl to didelio raudono žmonijos sunaikinimo mygtuko ta, kad daug žmonių mėgaujasi gyvenimu ir ne visi sutiktų, kad visa tai baigtųsi.
Tam, kad nediktuotų jiems savo sąlygų, Kirkas ir dauguma antinatalistų nori, kad žmonės savo noru liautųsi gimdyti.
Psichinės sveikatos klausimas
Antinatalistų grupėse populiari dar viena tema. Jų dalyviai dažnai pasakoja apie savo asmeninę psichinę sveikatą ir kartais smerkia turinčius psichinių problemų už tai, kad jie susilaukia vaikų.
Antinatalistų grupėje socialiniame tinkle pasidalinta nukopijuotu vieno žmogaus įrašu, kuriame sakoma: „Be bipolinio sutrikimo ir bendro nerimo dar turiu asmenybės sutrikimą.“
Antinatalistas prie šio įrašo pridėjo savo komentarą: „Šis žmogus turi du vaikus. Man jų gaila.“
Tomas pasakoja, kad jam buvo nustatyta depresija. „Mano šeimoje depresija persiduoda. Aš manau, kad jeigu turėčiau vaikų, didelė tikimybė, kad jie puls į depresiją ir jiems nepatiks jų gyvenimas“, – aiškina jis.
Kartu Tomas sako, kad antinatalistus dažnai stigmatizuoja. „Mus vadina psichais“, – dėsto jis.
Tiesa, vaikino žodžiais, gerokai sudėtingesnė.
Kaip išgelbėti planetą?
Sprendžiant iš įrašų antinatalistų grupėse, akivaizdu, kad jų idėjos persipina su ekoaktyvizmu.
„Aš manau, kad šiuo metu turėti vaikų yra egoistiška, – tvirtina veganė ir gyvūnų teisių gynėja iš Filipinų Nancy. – Esmė ta, kad vaikai sukelia daugiau žalos aplinkai.“
Grupės „Labai pikti antinatalistai“ peticija feisbuke surinko 27 tūkstančius parašų. Ją pasirašę žmonės tikisi, kad Jungtinės Tautos atsižvelgs į jų raginimą ir rekomenduos visiems nustoti gimdyti.
Peticiją pasirašę žmonės tikisi, kad Jungtinės Tautos atsižvelgs į jų raginimą ir rekomenduos visiems nustoti gimdyti.
Idėja atsisakyti vaikų gamtos vardan toli gražu ne nauja. Viena Didžiosios Britanijos labdaros organizacija jau keletą metų siūlo panašų sprendimą, nors iš esmės nėra antinatalistinė. Kaip sako šios organizacijos atstovai, jie pasisako už žmonijos tvarumą, o ne išnykimą.
„Mūsų tikslas – pasiekti harmoniją tarp žmonių rasės ir planetos, su kuria mums pasisekė. Jeigu turėsime mažiau vaikų visoje planetoje ir mažiau šeimų, galėsime pasiekti gerokai tvaresnės būklės“, – pažymi asociacijos vadovas.
Tarp antinatalistų yra ir tokia grupė kaip „Savanoriško žmonijos išnykimo judėjimas“.
Jo interneto svetainėje aiškinama, kad judėjimas yra „humanitarinė alternatyva“ žiauriai gamtinių resursų ir Žemės ekosistemos eksploatacijai.
Tačiau ar gyventojų skaičiaus augimas sukels ekologinę katastrofą? BBC korespondentės demografijos klausimais Stephanie Hegarty teigimu, tai pernelyg sunku prognozuoti.
„Pagal mūsų prognozes, dėl ekonominio vystymosi ir gimstamumo sumažėjimo gyventojų skaičius pasaulyje, tikėtina, po 80 metų stabilizuosis ties 11 mlrd. riba. Tačiau ar su tuo susigyvens planeta, mes nežinome“, – kalba ji.
„Dar labai sunku numatyti, kiek žmonių gali atlaikyti planeta, nes tai susiję su vartojimo lygiu. Ir kalba eina apie viską iš karto: orą, vandenį, maisto produktus, kurą, medieną, plastiką – šį sąrašą galima tęsti iki begalybės“, – pabrėžia S.Hegarty.
Pagal mūsų prognozes, dėl ekonominio vystymosi ir gimstamumo sumažėjimo gyventojų skaičius pasaulyje, tikėtina, po 80 metų stabilizuosis ties 11 mlrd. riba. Tačiau ar su tuo susigyvens planeta, mes nežinome.
Kritika ir įžeidimai
Ginčų antinatalistų grupėse įkarštyje kartais pasireiškia ir atviras pyktis, nukreiptas prieš tėvus, kuriuos kai kas vadina „veisėjais“.
„Kas kartą, kai matau nėščią moterį, jaučiu pasibjaurėjimą“, – parašė vienas antinatalistas.
Tačiau tai nereiškia, kad visi antinatalistai nekenčia vaikų.
„Aš pasakyčiau, kad man patinka vaikai. Ir būtent dėl to aš nenoriu, kad jie kentėtų. Galbūt aš netgi būčiau laiminga juos gimdydama, bet grėsmė planetai tokia didelė, kad aš nesu tikra, jog gimdyti verta“, – aiškina Nancy iš Filipinų.
Kai kuriose antinatalistų grupėse užsimenama, kad vaikai neturėtų gimti karo veiksmų zonose, jeigu yra didelė tikimybė, jog jiems gresia invalidumas, ir netgi tėvams, kurių pajamos yra mažos. Kartais jų svarstymai atsiduria ties eugenikos riba.
„Kam jiems vaikas?, – perklausia Tomas, kai BBC jam užduoda klausimą apie vaikus, gimusius konfliktų zonose. – Tokiose šalyse mažiau vilties dėl to, kad viskas pasikeis.“
Jis gerokai ramiau reaguoja į vaikus, kurie gimė mažas pajamas turinčiose šeimose.
„Žinoma, esu prieš vaikų gimimą, bet jūs galite būti laimingi ir skurdžiame kvartale“, – pabrėžia britas.
„Mano antinatalistinės pažiūros plinta įvairiomis kryptimis“, – pareiškia Nancy ir tuoj pat sako, kad yra prieš eugeniką.
Tai ar yra bendra antinatalizmo filosofija? „Daryk gera, būk geras – ir nesidaugink“, – reziumuoja Kirkas.
Daryk gera, būk geras – ir nesidaugink.
