Kodėl tokie svarbūs treji metai po vaiko gimimo?
Tokiu keliu ėjo dabar jau pasauliniu mastu žinoma profesorė. Jai rūpėjo ne tik padovanoti vaikams galimybę girdėti, bet ir siekti, kad nebūtų prarasta galimybė kalbėti. D.Suskind pastebėjo, kad vieni vaikai po sėkmingos implantacijos tik girdi garsus, o kiti – išmoksta kalbėti.
Kas lemia tokius skirtumus? Būtent šis klausimas paskatino mokslininkę išeiti už operacinės durų į platųjį socialinių mokslų pasaulį.
,,Baigiantis tretiesiems gyvenimo metams, žmogaus smegenys, įskaitant šimtą milijardų jų neuronų, jau yra pasiekusios apie 85 proc. savo fizinio augimo, o tai sudaro reikšmingą viso mąstymo ir mokymosi potencialo dalį. Kaip rodo mokslas, smegenų vystymasis yra neabejotinai susijęs su mažo vaiko kalbine aplinka“, – teigia prof. dr. D.Suskind.
Dar gulėdamas lopšyje mažylis reaguoja į kiekvieną aplinkos garsą, seka akimis kiekvieną judesį bei vis dažniau liečia. Tai reiškia, kad labai svarbu užtikrinti, kokia kalbinė ir nekalbinė aplinka supa vaiką.
Įkvėpėjai, atvėrę duris tolimesniems tyrimams
Mokslininkai Betty Hart ir Toddas Risley dar 1995 m. nustatė, kad ankstyvoji kalbinė aplinka yra reikšmingas veiksnys, lemiantis tolesnių gebėjimų moksle ir kasdieniniame gyvenime įgijimą. Jie įrodė, kad vaikai, augę turtingoje kalbinėje aplinkoje nuo gimimo iki ketverių metų, vėliau pasižymėjo geresniais gebėjimais beveik visose srityse, ypač matematikos. Neretai manoma, kad vaiko intelekto lygis priklauso tik nuo jo indėlio į mokslus, tačiau svarbu pabrėžti, jog tai tolimesnis žingsnis mokymosi procese – pagrindiniai „likimo kalviai“ ankstyvajame raidos etape yra tėvai.
Siekiant tėvams padėti suprasti, kokia svarbi turtinga kalbinė aplinka vaiko smegenims, dr. D.Suskind ir jos mokslininkų komanda sukūrė ,,Trisdešimties milijonų žodžių“ programą. Ištobulinta metodika ir įrankiai leidžia kasdien bendrauti su vaiku ir jį užimti taip, kad smegenyse kurtųsi vis daugiau naujų jungčių, tokių svarbių vėlesniuose raidos etapuose.
TMŽ Lietuvoje
Neuroplastiškumo tema ir naujausi tyrimai neaplenkė ir Lietuvos. TMŽ principų jau galima mokytis ir mūsų šalyje. Programai vadovaus ir jos metodikos mokys TMŽ ambasadorė Lietuvoje, informacijos ir komunikacijos mokslų magistė, geštalto psichoterapijos praktikė Žydrė Dargužytė-Černiauskė.
Intensyvūs mokymai Lietuvoje apims informaciją, kaip kalbėjimasis lavina vaiko smegenis; metodiką, kaip lavinti vaiko smegenis kuriant turtingą kalbinę aplinką; praktinius „įrankius“ kasdieniniam darbui su vaiku namuose; individualų šeimos konsultavimą pagal asmeninius poreikius programos eigoje; programoje dalyvaujančių šeimų kūrybinę-savipagalbos grupę; medžiagą žinių gilinimui lietuvių ir anglų kalbomis
„TMŽ programą sudaro trys etapai: mėnesio trukmės „intensyvas“, trijų mėnesių trukmės pakopinis mokymasis ir vienerių metų trukmės studijos, apimančios „intensyvą“, pakopinį mokymąsi ir etapines peržiūras.
Bus mokoma, kaip moksliškai pagrįstais būdais kurti turtingą ankstyvąją kalbinę aplinką, prasmingo kalbėjimo kūdikiui, erdvinių įgūdžių kūdikiams formavimo, kūdikių savireguliacijos ir vykdomosios funkcijos stiprinimo, kūrybiškumo kasdieninėje veikloje su kūdikiu, tikslingo muzikos integravimo į kūdikio rutiną, dėmesingumo kasdieninėje veikloje su kūdikiu”, – pristato Ž.Dargužytė-Černiauskė.
