Su gydytoja akušere-ginekologe R.Valiūniene kalbamės apie tai, pas kokius specialistus reikėtų apsilankyti porai, planuojančiai kūdikį, kokius tyrimus atlikti, kokių maisto papildų pavartoti ir kodėl jie būtini, ko atsisakyti planuojant nėštumą, ar reikėtų vengti aktyvesnių veiklų, sporto, kaip skaičiuoti vaisingas dienas, per kiek laiko yra normalu pastoti ir nereikėtų išsigąsti, jei nepavyksta.
– Pas kokius specialistus reikėtų apsilankyti tiek moteriai, tiek vyrui ir kokius tyrimus atlikti?
– Moteriai pirmiausia reikalinga ginekologinė patikra: apžiūra, ultragarsas ir echoskopija, taip pat – onkocitologinis tepinėlis ir krūtų patikra.
Taip pat reikėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą ir išsitirti vitamino D, geležies ir folio rūgšties kiekį kraujyje – labai svarbu, kad būtų pakankamas šių medžiagų kiekis – normos ribose – prieš planuojant nėštumą.
Vyrui, jei jis – sveikas, reikėtų pasidaryti bendrą kraujo tyrimą ir išsitirti vitamino D bei folio rūgšties kiekį kraujyje.
– Kodėl būtina išsitirti būtent vitamino D, geležies ir folio rūgšties kiekį kraujyje?
– Vitaminas D skatina kaulų ir dantų augimą, palaiko normalią jų būseną.
Geležies stoka sukelia mažakraujystę, ji reikalinga gaminant hemoglobiną, o jis nuneša deguonį į organizmo ląsteles, yra panaudojamas energijai ir pagrindinėms medžiagoms įsisavinti.
Folinė rūgštis apsaugo būsimą naujagimį nuo itin sunkių smegenų ir nervų sistemos apsigimimų ir prisideda prie nervinio vamzdelio defektų rizikos sumažėjimo, apsigimimų tikimybę gali sumažinti nuo 70 iki 75 proc.
Folio rūgšties, net ir esant normai, tiek moteriai, tiek vyrui, planuojant vaikelį, reikėtų pradėti vartoti po 400 mg kasdien (po tabletę) tris keturis mėnesius iki planuojamo nėštumo. Ją reikėtų vartoti ir pastojus – iki 12 nėštumo savaitės.
Jei yra folio rūgšties trūkumas – jį reikia padidinti ir pastoti jau esant normai.
Reikia pastebėti, kad daug folio rūgšties yra žalialapėse daržovėse, kurias būtų rekomenduotina įtraukti į savo mitybos racioną.
– Vadinasi, atlikti tyrimus porai reikia keletą mėnesių iki planuojamo nėštumo?
– Taip. Jei, tarkime, planuojate rudenį, pas gydytoją einate rytoj. Jeigu yra normos, reikia pradėti vartoti tik folinę rūgštį. Jei netelpa į normos ribas, reikia vartoti vitaminus, geležies preparatus ir iki to laikotarpio būti visiškai sveikiems.
Reikėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą ir išsitirti vitamino D, geležies ir folio rūgšties kiekį kraujyje – labai svarbu, kad būtų pakankamas šių medžiagų kiekis.
– Ko vertėtų atsisakyti, planuojant nėštumą?
– Ne tik planuojant nėštumą ir nėštumo metu, bet ir apskritai gyvenime reikėtų atsisakyti žalingų įpročių. Tačiau planuojant nėštumą bent kokius tris mėnesius reikėtų nevartoti alkoholio, nerūkyti, jau nekalbu apie narkotikus – čia tikriausiai išvis nediskutuotinas dalykas.
– Jei moteris vartoja kontracepciją, kada reikėtų ją nutraukti ir ar turi praeiti koks nors laiko tarpas iki planuojamo nėštumo?
– Literatūroje rašoma, kad nutraukus kontracepciją pastoti galima kitą mėnesį. Praktika rodo, kad pastojama maždaug antrą mėnesį po to, kai nustojama vartoti kontracepcija. Bet šiaip termino nėra. Jeigu jūs planuojate nėštumą, nutraukiate kontracepcijos priemonių vartojimą ir kitą mėnesį galima pastoti.
– Kiek pavojingas gali būti aktyvus sportas bandant pastoti? Ar tuo laikotarpiu moteriai reikėtų to vengti?
– Jei žmogus užsiėmė tam tikru sportu iki tol, gali tai daryti ir toliau. Bet, žinoma, išlieka traumų rizika. Tačiau ji tokia pat tiek planuojant nėštumą, tiek jo neplanuojant. Jeigu įvyktų trauma prieš planuojant nėštumą, pastoti reikėtų jau po gydymo.
Per savo darbo praktiką turėjau pacienčių, kurios užsiima ekstremaliu sportu – pavyzdžiui, šokinėja parašiutu, tai tokį sportą, prieš planuojant nėštumą, siūliau nutraukti. Bet šiaip nei slidinėjimo, nei sporto gryname ore ar salėje, šokių nereikia nutraukti, ypač, jei moteris tuo užsiima nuolat.
Labiausiai rekomenduojame ilgus pasivaikščiojimus gryname ore – kad ir deguonies kiekis būtų didesnis, ir fizinio krūvio būtų.
Galbūt jau pastojus reikėtų pristabdyti aktyvų sportą – tarkime, ilgus krosus, kurie reikalauja daug fizinės energijos, jėgų, kvėpavimo ir širdies veiklos dažnio, ar kokie nėrimai į gylį, kur didėja deguonies poreikis. Bet prieš pastojant tikrai nevaržome jokios sporto šakos.
– Yra tekę girdėti, kad, jei moteris yra visai nesportuojanti, planuojant nėštumą būtų pravartu pastiprinti nugaros raumenis. Ar iš tiesų to reikėtų?
– Ir planuojant nėštumą, ir jau nėštumo metu mes visada rekomenduojame sportą. Žinoma, nerekomenduojame įžengti į didįjį sportą – pavyzdžiui, jodinėti žirgais, bet plaukimas, sporto salė su vidutiniais krūviais tikrai tinka. O labiausiai iš visų rekomenduojame ilgus pasivaikščiojimus gryname ore – kad ir deguonies kiekis būtų didesnis, ir fizinio krūvio būtų.
– Per kiek laiko yra normalu pastoti ir nereikėtų išsigąsti, kad vis dar nepavyksta? Kada reikėtų kreiptis į gydytoją, jei nepavyksta?
– Tas laiko tarpas yra vieni metai. Jei per tą laikotarpį nepavyko pastoti, rekomenduojame kreiptis į gydytoją, galbūt moters ar vyro organizme yra kokių nors problemų, dėl kurių galėtų būti nepastojama.
Nevaisingumo diagnozę rašome po dvejų metų reguliarių santykių poroje.
– Priminkite, kaip moterims skaičiuotis vaisingas dienas?
– Vaisingos dienos yra laiko periodas, kuriuo moteris gali pastoti. Šis laikotarpis būna kelios dienos prieš ovuliaciją. O ovuliacija – procesas moters organizme, kai kiaušinėlis palieka kiaušidę ir patenka į kiaušintakį, juo keliauja iki gimdos. Būtent šiuo metu kiaušinėlis gali būti apvaisintas vyro sėkla.
Reikėtų žinoti, kad ciklas yra nuo pirmos mėnesinių dienos iki kito ciklo pirmos mėnesinių dienos. Ovuliacija dažniausiai būna ciklo viduryje – 12–14 ciklo dieną, bet nebūtinai tai yra taisyklė. Praktiškai vaisingos dienos prasideda nuo 8 ciklo dienos ir tęsiasi iki 16 ciklo dienos. Bet dabar mes mažiau kreipiame dėmesį, dažnai ovuliacija įvyksta tiesiog santykių metu.
– Koks amžius geriausias nėštumui planuoti?
– Mes sakome, kad kiekvienas moters amžius yra tinkamas gimdyti, kol jis yra vaisingas – kol yra mėnesinės. Svarbu, kad moteris norėtų gimdyti.
Žinoma, noriu akcentuoti, kad tai turėtų būti pilnametystė, kai organizmas jau yra visiškai subrendęs. Daug būta diskusijų apie gimdymą vyresniame amžiuje. Buvo laikoma, kad brandi motinystė yra nuo 35 metų. Dabar pasaulinė literatūra pereina prie to, kad brandi motinystė yra nuo 40-ies.
Pastoti rekomenduotume iki 35 metų, bet vėlyva motinystė turi kitų privalumų.
Didžiausias skirtumas laukiantis jauname ir vyresniame amžiuje – pastaroji motinystė būna sąmoningesnė. Tačiau vyresnės moterys dažniau serga ir kitomis ligomis – inkstų, širdies ir kraujagyslių, tai paskatina ir nėštumo komplikacijas – tokias kaip sulėtėjęs vaisiaus augimas, priešlaikinis gimdymas, perkopus 25 metų ribą būna gestacinis diabetas – laikinoji cukraligė nėštumo metu.
Taigi pastoti rekomenduotume iki 35 metų, bet vėlyva motinystė turi kitų privalumų – moterys yra sąmoningesnės, jos apdairiau elgiasi per nėštumą, geriau pažįsta savo organizmą, dažniausiai ilgiau žindo kūdikį. Nėra rekomendacijų, kad vėlesniame amžiuje negalima gimdyti.
– Mitas ar tiesa, kad pasitelkus tam tikrus dalykus, galima susilaukti norimos lyties vaiko?
– Absoliutus mitas. Tai galima numatyti naudojant dirbtinio apvaisinimo metodus, kai nesusilauki vaikų. O šiaip nėra jokių metodų, kuriais būtų galima užprogramuoti, kad pora susilauktų mergaitės arba berniuko.
