Paauglystė nėra vien tik probleminis elgesys
Tai, kas yra paauglystė, vis dar kelia klausimų ir nėra taip lengvai suvokiama, teigia V.Lakis-Mičienė. Anot jos, paauglystę tėvai dažnai traktuoja kaip probleminį elgesį: „Kai kurie tėvai sako – mūsų vaikams paauglystė dar neprasidėjo, nes nėra jokių bėdų ir problemų. Tačiau paauglystė nėra vien tik bėdos. Tai – vienas raidos etapų, prasidedantis su lytine branda. Nėra konkretaus amžiaus, kada paauglystė tikrai prasideda, nes lytinė branda pasireiškia skirtingu metu.“
Anot psichologės, dar neaiškesnė yra paauglystės pabaiga. „Tai vėl susiję ne tiek su amžiumi, o tuo, kaip jaunas žmogus susitvarko su tam tikrais uždaviniais. Tie uždaviniai dažniausiai yra tapatumo paieška, nepriklausomybė, bandymas atsiskirti nuo tėvų. O tai visiems užtrunka skirtingai“, – aiškina specialistė.
Kaip teigia V.Lakis-Mičienė, stebina, kad per pastaruosius dešimtmečius paauglystės pradžia tampa vis ankstyvesnė, o pabaiga – vėlyvesnė: „Paauglystės laikas išsitęsia. Valgome geriau, gyvename lengviau, todėl ir lytinė branda prasideda anksčiau. Vienas paauglystės uždavinių – išmokti prisiimti atsakomybę už save ir savo elgesį. Gyvenimas pasikeitė, lengviau gauti tai, ko nori, o reikia daug ką pereiti, kad suprastum, kas esi.“
Netiesa, kad paaugliams tėvai nebesvarbūs
Paklausta, koks elgesys būdingas paaugliams, V.Lakis-Mičienė tvirtina, kad elgesys priklauso nuo to, kas vyksta su kūnu ir fiziologija. „Paauglystė prasideda sulig lytine branda, todėl tarsi pasileidžia visas hormonų kaitos mechanizmas. Smegenyse vyksta milžiniški pokyčiai, kurie gali tęstis iki 25 metų. Atsiranda noras tolti nuo tėvų, didėja bendraamžių svarba, grupės paieška. Vienas kertinių paauglystės aspektų – būti pripažintam grupės, gauti grįžtamąjį ryšį“, – aiškina pašnekovė.
Psichologė neigia, kad tėvai paaugliams tampa nesvarbūs: „Ne, suaugusio pripažinimas taip pat labai svarbus. Paaugliai tiesiog ima matyti save kaip atskirus žmones, nebesulipusius su tėvais. Čia kyla ir savivertės klausimas, nes reikia ieškoti kažkokių atspirties taškų pačiame savyje, ne tik remtis į šeimą.“
V.Lakis-Mičienė priduria, kad paaugliams būdingas milžiniškas nesaugumas ir nepasitikėjimas savimi. „Jie dažnai jaučiasi neturintys į ką atsiremti – nėra pabaigę mokslų, neturi darbo, viskas neaišku ir nesaugu. Todėl pripažinimas, sulaukiamas iš kitų, tampa itin svarbus“, – teigia specialistė.
Pasak pašnekovės, vienas svarbiausių dalykų paaugliams yra dėmesys: „Prisirišama prie žmonių, kurie to dėmesio suteikia. Paaugliai šiems žmonėms tampa nekritiški. Todėl jei dėmesį duoda grupuotė, einanti rūkyti ar vogti, kyla pavojus. Dėmesys yra tarsi paauglių maistas savivertei. Jie dėl to lengvai palenkiami.“
Mato pasitikėjimo trūkumą
Jauniems žmonėms dažnai trūksta pasitikėjimo savimi, ypač jei kalbama apie veiklą, sako grupės „Ba“ lyderis Benas Aleksandravičius. „Yra jaunų žmonių, kurie ateina ir klausia patarimų, kaip pradėti veikti, kaip ko nors pasiekti muzikos srityje. Sakau jiems, kad svarbiausia – bandyti, nenorėti visko iš karto, bet atiduoti visą save ir tikėti savo darbais. Svarbu nebijoti savo minčių ir kūrybos išsakyti garsiai“, – tvirtina muzikantas.
Kaip aiškina B.Aleksandravičius, daug kas priklauso nuo paauglio draugų kompanijos: „Ne visi jauni žmonės daro gerus sprendimus, gali nuklysti. Manau, kad žmogų „stato“ ir jo draugai. Todėl svarbu pasirinkti teisingą kompaniją, nes tai sustiprina žmogų. Mano pagrindinis postūmis ir variklis – kompanija, su kuria leidžiu laiką. Jie kūrybiški, palaiko vienas kitą, dalijasi savo darbais, padeda. Labai džiaugiuosi, kad yra jaunų ir kūrybingų žmonių, jie renkasi į grupes, o ne savo veiklomis užsiima po vieną. Bendroje kompanijoje įvyksta ypatingi dalykai.“
B.Aleksandravičiaus manymu, tėvai ne visada tinkamai supranta paauglius, bet tai lemia skirtingos patirtys. „Tėvai augo vienaip, vaikas galbūt auga kitaip. Todėl jis ir galvoja apie kitus dalykus. Tėvams svarbiausia stebėti, ką vaikas nori daryti, ir tikėti juo. Taip pat suteikti jam sąlygas kurti ir eiti keliu, kuriuo norima eiti“, – tvirtina pašnekovas.
