Procesas užsitęs, jei tėvai ir darželis auklės skirtingai
Anot R.Blažytės, jei tėvai nesidomi auklėjimu, siekdami išmokyti vaiką atlikti gamtinius reikalus savarankiškai, tą padarys darželis, tačiau pabrėžia, jog mauti sauskelnes atžalai iki ketverių metų ir vyresniems yra didžiulė klaida.
„Kaip įprasta, rugsėjį 90 procentų vaikučių būna su sauskelnėmis, o vasarą pasitinkame jau be jų. Tie vaikai, kurie lanko lopšelius-darželius, būna atpratinami apie trečiuosius gyvenimo metus. Gal ir pasitaiko išimčių, bet per mano 10 metų patirtį to nebuvo – visi iš lopšelio išeidavo be sauskelnių, paruošti darželiui“, – teigia pedagogė.
R.Blažytė atkreipia dėmesį, kad vaiko mokymo procesas užsitęs, jei tėvai namie sauskelnes naudos, o darželyje vaikas bus pratinamas gyventi be jų:
„Jei vaikas visą dieną darželyje būna be sauskelnių ir neįvyko „avarijų“, o vakare tėtis ar mama užmauna sauskelnes tam, kad neapšlapintų kėdutės mašinoje ar kilimo namuose, taip pat dar savaitgalį vaikas su jomis vaikšto, tai atpratinimo procesas užsitęsia.“
R.Blažytė pasakoja, kad nėra tikslaus laiko, kada reikia vaiką pratinti atlikti gamtinius reikalus savarankiškai. Patartina stebėti savo vaiką, neskubėti ir būti kantriam.
„Reikia stebėti savo vaikutį. Kai pastebite, jog jam pasidaro nesmagu būti šlapiam, atsiranda tuštinimosi ritmas, tada kyla sąmoningumas, supratimas. Visa pradžia turėtų būti pradedama žaidimo elementais, gali mama ar tėtis sėstis ant puodo, rodydami savo pavyzdį. Reikėtų pasidžiaugti mažomis pergalėmis, paploti, kad pavyko padaryti, skatinti teigiamas emocijas.
Jokiu būdu nebarti už tai, kad nepavyko, negąsdinant, be prievartos, nedarant psichologinio spaudimo, apsišarvuoti kantrybe. Jei vaikas nesidomi naktiniu puodu, nenori sėsti, priešinasi jam, dar palaukti kurį laiką ir tada vėl pabandyti. Visi išmoksta, visi supranta anksčiau ar vėliau“, – pataria pedagogė.
Išmanūs naktipuodžiai atpratinimo nepagreitina
R.Blažytė atkreipia dėmesį, kad tėvai ne tik per ilgai uždelsia su vaikų ugdymu, bet ir pradeda juos pratinti atlikti gamtinius reikalus savarankiškai per anksti. Anot specialistės, vaikas pats parodo, kada yra tam pasirengęs, todėl reikia stebėti jo rodomus ženklus.
„Jei po pietų miego sauskelnės sausos jau kelintą kartą, galima po miegelio pamėginti pasodinti ant puodo. Taip pakartojus kelis kartus, vaikas pats norės sėsti ant puodo ir atlikti gamtinius reikalus. Lygiai taip pat susikurti atsikėlimo ritualą ryte su pasėdėjimu ant puoduko.
Bet tai daryti reikia ne 6–7 mėnesių, nes būna atvejų, kai tėveliai skuba ir pradeda vaikutį sodinti, nors šis dar nesėdi, negali pasėdėti pats“, – sako auklėtoja.
Kaip pagrindines tėvų daromas klaidas R.Blažytė įvardija nuoseklumo nebuvimą ir skubėjimą. Atsiradus nuomonių nesutapimui vaikų auklėjimo klausimu, pedagogė visada stengiasi su tėvais kalbėtis, siūlyti įvairių būdų ir bando pasiekti kompromisą.
„Jei tėvai labai priešiškai nusiteikę, ieškau straipsnių, kad pagrįsčiau savo nuomonę. Bet dažniausiai tėvai priima patarimus, randame bendrą kalbą. Būna, kad neteisingai elgiasi iš nežinojimo, tingumo, nenoro įdėti daugiau pastangų, bet pamotyvavus viskas susitvarko“, – teigia pedagogė.
Į žmonių pasaulį vis sparčiau patenkančių išmanių prietaisų kūrėjai nepamiršo pagalvoti ir apie pagalbą tėvams. Siekiant vaiką greičiau išmokyti atlikti gamtinius reikalus, galima naudoti ne įprastą naktipuodį, o tokį, kuriame pradeda groti įvairios melodijos, kai vaikas sėkmingai nusišlapina. Vis dėlto, R.Blažytės nuomone, verčiau skirti dėmesį nuosekliam darbui, kuriuo galima daug pasiekti:
„Šiuo metu auga nauja karta, juos domina garsai, spalvos, bet manau, kad toks puodas nedaro įtakos vaiko atpratinimo greitumui ar lėtumui. Darželyje turime pačius paprasčiausius puodukus, visus vienodus, tik skiriasi spalvos, ir vaikai prie jų pripranta kuo puikiausiai. Išmaniąsias technologijas reikėtų naudoti kitur.“