Per šį laiką priklausomybės ligų specialistas, kartu su mobiliosios komandos psichologu ir socialinės srities žinovu vyksta į šeimą, ir, jai sutikus, bendrai ieško pagalbos būdų.
Kaip žinia, nesaikingas alkoholio vartojimas yra dažniausia pasitaikanti priežastis, dėl kurios šeima apleidžia vaikus ir patenka tarnybų akiratin.
Tačiau vertingos patirties darbe su priklausomais žmonėmis sukaupusi Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobiliosios komandos specialistė Birutė Jogaitė atkreipia dėmesį, kad kvaišalus vartojančiojo identifikavimas pirminėse stadijose yra sudėtingesnis nei alkoholizmo atveju. Narkotinių medžiagų daug ir įvairių, skiriasi jų poveikis, žala organizmui.
„Ir nors būdingas kur kas mažesnis neigimas, ši aplinkybė mūsų užduoties paprastesne nepadaro: kvaišalų potraukis itin stiprus, dažni atkryčiai, būdinga manipuliacija savimi ir kitais. Nuo kai kurių narkotinių medžiagų, kaip antai heroino, priklausomu tampama itin greitai, akivaizdesnės ligos pasekmės“, – pastebėjimais pranešime dalijasi B.Jogaitė.
Nepaisant žalingos priklausomybės formos, pagrindinės užduotys specialistams išlieka tos pačios. B.Jogaitė vardija jas: padėti žmogui suvokti, kad vartojama cheminė medžiaga žaloja jo gyvenimą, padėti problemą pripažinti, labai svarbu įmanomai tiksliau identifikuoti, kas ,,slepiasi“ po poreikiu būti apsvaigusiu, taip pat būtina išryškinti asmens silpnybes bei stiprybes, padėsiančias arba kliudančias pagalbą priimti.
Nuo kai kurių narkotinių medžiagų, kaip antai heroino, priklausomu tampama itin greitai, akivaizdesnės ligos pasekmės.
Renata Karpovienė, sėkmingai besidarbuojanti Panevėžio apskrities mobiliojoje komandoje pabrėžia, jog norint motyvuoti žmogų keistis, nepaprastai svarbu atvykti į šeimą be išankstinio nusistatymo, ir net jei atkrytis nebe pirmas, nepasitikėjimo neparodyti. „Mūsų klientai tą jaučia. Pasitikėjimas ir konkretus planas: su datomis ir vietomis, kur ir kokius specialistus turi aplankyti, padeda žengti pirmuosius realius žingsnius,“ – tvirtina R.Karpovienė.
Žmogus motyvuojamas keistis visų pirma dėl savęs. Visgi labai dažnai, teigia B.Jogaitė, stimulas pasipriešinti valią paralyžiuojančiai priklausomybei ir ryžtis ilgalaikei reabilitacijai, yra siekis išsaugoti vaikus, jiems daromos ilgalaikės žalos suvokimas.
„Asmenis, vartojančius kvaišalus, pokyčiui motyvuoja pasekmės, kurias jau per sunku priimti, gyventi su jomis. Labiausiai motyvuojanti pasekmė yra vaikų praradimas ir noras juos auginti“, – antrina Agnė Draugelytė, Klaipėdos apskrities VTAS specialistė, dirbanti su priklausomybę ar priklausomybės simptomų sutrikimų turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis.
Bendras šeimos nestabilumas, saugumo jausmo praradimas taikantis prie tėvų būsenų, nuolatinis stresas matant juos neadekvačiai besielgiančius, nepriteklius, bazinių poreikių nepatenkinimas, priklausomai nuo vartojamų kvaišalų agresija arba visiškas pasyvumas aplinkai – tai, su kuo susiduria į kvaišalų liūną įklimpusioje šeimoje augantis vaikas.
Per sunki mažam žmogui našta, pabrėžia vaiko teisių gynėjai, vėliau pasireiškia emocijų ir elgesio sunkumais: negebėjimu išreikšti, atpažinti savo emocijų, nuolat lydinčiu kaltės jausmu ir t.t.
Jungtinių Tautų narkotikų konvencija yra apibrėžusi daugiau nei 100 narkotinių medžiagų: tai kanapės ir kanapių derva, opiumas, morfijus, heroinas, natūralūs ir sintetiniai opiatai.
