Šiame rašinyje pasidalinsiu apibendrintomis amerikiečių ekspertų rekomendacijomis bei Lietuvos susijusių įstaigų darbuotojų komentarais.
Pasauliui kovojant su koronaviruso plitimu, pagrindinė rekomendacija piliečiams – likti namuose. Bet kas nutinka, kai namuose nesaugu?
Nors izoliacija nuo išorinių kontaktų naudinga tiems, kuriems gresia COVID – 19 susirgimas, ekspertai sako, kad tai neišvengiamai turės ir kitų socialinių pasekmių pažeidžiamoms grupėms, įskaitant smurto šeimoje aukas.
Viešųjų erdvių vengimas ir nuotolinis darbas gali padėti sumažinti COVID-19 plitimą, tačiau daugeliui smurtą patiriančių moterų (ar kitų asmenų) buvimas namuose gali būti ne pats saugiausias pasirinkimas.
Pasak ekspertų, smurtas šeimoje susijęs su valdžia ir kontrole. Pandemijos metu daugelis žmonių jaučiasi praradę kontrolę, patiria išorinį stresą, be to, juos veikia ir izoliacijos faktorius. Kai smurtautojas jaučiasi bejėgis, pavojus kyla jo aukai bei kartu gyvenantiems vaikams.
Tikėtina, kad smurtą patiriančių moterų galimybė saugiai kreiptis pagalbos bus ribota, nes jos bus namuose (karantine arba izoliacijoje) su smurtautojais.
Visoms moterims (bei kitiems asmenims) esantiems rizikoje patirti smurtą artimoje aplinkoje, primename, kad Lietuvoje paskelbtas karantinas dėl COVID – 19 nesustabdo pagalbos tarnybų darbo ir nusikaltimų užkardymo.
- Jei jaučiate augančią įtampą santykiuose (ypač, jei smurto atvejų yra buvę ir anksčiau), kol dar galima, stenkitės susisiekti su Specializuotos pagalbos centru savo savivaldybėje (kur rasti Jūsų savivaldybėje esantį SPC, nurodyta ČIA) ar Pagalbos moterims linija, jei turite – su savo advokatu ir saugumo planą prisitaikykite pagal savo individualią situaciją. Laikas nėra jūsų sąjungininkas, karantino apribojimai gali būti griežtinami.
- Jeigu jaučiate, kad smurgo protrūkis gali įvykti netrukus, eikite į saugiausią vietą namuose arba į patalpą, kuriose yra išėjimo durys. Venkite virtuvės arba garažo, kuriuose laikomi peiliai arba kiti pavojingi daiktai. Taip pat stenkitės neiti į mažas, uždaras patalpas, tokias kaip vonia, iš kurių gali būti sunku pabėgti
- Jei patiriate smurtą artimoje aplinkoje (nepriklausomai nuo to, esate saviizoliacijoje, ar ne) visada kreipkitės 112. Bendrosios pagalbos centras perduos jūsų skambutį policijai. Jei kalbėti nesaugu (smurtautojas yra kartu ir klausosi jūsų pokalbių) galite kreiptis SMS žinute. Tokiu atveju Bendrojo pagalbos centro vadovas Audrius Čiuplys pataria iš anksto pasidaryti teksto šabloną (be lietuviškų raidžių), kuriame būtų ši informacija: jūsų pavardė, vardas, tikslus adresas, trumpos aplinkybės, dėl ko kviečiama pagalba. Išsamesnę informaciją, kaip pagalbos kreiptis tokiu būdu, rasite, BPC interneto svetainėje. Kreipdamosi į BPC, laikykite savo telefono garsą išjungtą, konsultantas atsiųs atsakomąją SMS bei, ryšiui nutrūkus, gali būti perskambinama.
- Jei smurto proveržio metu tenka bėgti nuo smurtautojo, paliekant saviizoliacijos ar gyvenamąjį būstą, stenkitės (jei įmanoma) tai padaryti saugiai, iš anksto turėti, su savimi pasiimti ir naudoti apsaugos priemones: kaukes, pirštines ar bent šaliką veidui prisidengti. Aprūpinkite ir išmokykite naudotis šiomis priemonėmis savo vaikus.
Už pasišalinimą iš gyvenamosios ar saviizoliacijos vietos (jei patiriate smurtą) karantino metu administracinė atsakomybė negresia, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Roma Savickienė.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla patikino, kad kylant smurto grėsmei moteris turi teisę veikti būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties sąlygomis, todėl formalūs nustatytų tvarkų ir draudimų pažeidimai neturėtų būti pagrindas tokį asmenį traukti atsakomybėn. Tačiau komisaras pabrėžia, kad grėsmė turi būti reali ar suvokiama, kaip reali – šiuo atveju pati auka geriausiai gali įvertinti grėsmės lygį ir priimti sprendimą.
Niekas neturi būti priverstas rinktis tarp savo saugumo ir sveikatos!
Patarimo arba pagalbos kreipkitės Fondas FRIDA telefonu 865052858, el. paštu registracija.frida@gmail.com, FB žinute https://www.facebook.com/daiva.baranauske .
