Pasak J.Grigalauskės, bendravimas su projekte dalyvaujančia moterimi prasideda nuo jos nėštumo. Kokios paramos prireiks, priklauso nuo konkrečios situacijos. Kartais užtenka emocinio palaikymo, bet dažnu atveju moterį reguliariai lankanti akušerė tampa tarpininke ir patarėja, padedančia rasti tuo metu jai reikalingiausią pagalbą.
„Didelė mano darbo dalis – stebėti ir fiksuoti emocinę moters būklę. Dabar matome skaudžius įvykius, kai laiku nebuvo pastebėtos mamas užklupusios emocinės problemos. Lankydama savo moteris aš stebiu, kaip jos jaučiasi prieš ir po gimdymo, matau, ar moteriai pavyksta susitvarkyti su vaiku ir buitimi. Kartais reikia paskatinti tėvelį padėti. Bet dažnai būna, kad vyro tiesiog nėra – tada mamai reikia dar didesnio palaikymo“, – pasakojo mamas nėštumo metu ir jau pagimdžius lankanti akušerė.
Susitikimai vyksta ne tik moterų namuose. Neretai šeimos lankymo specialistė jas lydi į polikliniką, kitas valstybines įstaigas. „Pastebiu, kad jaunoms mamytėms labai reikia bendravimo – mes nuolat susirašome žinutėmis, susiskambiname. Patariu įvairiais klausimais: ir dėl „Sodros“ dokumentų pašalpai, ir dėl vaikučio sveikatos. Esu pagalba visomis prasmėmis“, – apie savo darbą šeimų lankymo programoje pasakojo J.Grigalauskė.
Suprasti akimirksniu
- Savivaldybėse, kuriose vyksta programa „Šeimos lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas“, atrinktas moteris šeimų lankymo specialistas lanko nuo 22 nėštumo savaitės iki tol, kol vaikui sukanka 2 metai.
- Nėštumo metu moteris namuose aplankoma 14 kartų, gimus kūdikiui iki kol jam sukanka 1 m. – 28 kartus, laikotarpyje nuo 1 m. iki 2 m. numatyti 22 vizitai. Tiesa, kaip minėjo mamas lankančios specialistės, dažnai oficialiai numatytus vizitus papildo neplanuoti, nes, užsimezgus artimam ryšiui, moterys drąsiau prašo pagalbos ir priima ją.
- Tikslas – kad šeimų lankymo specialistai suteiktų žinių mamoms ir jos galėtų lengviau įveikti kylančius motinystės iššūkius.
- Viena specialistė reguliariai palaiko ryšį su 25 moterimis.
- Projektas finansuotas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo EEE / „Norway Grants“ lėšomis.
Norvegijos patirtis: koncentruota pagalba vienoje vietoje
Nemažai paslaugų, kurias siūlo programa „Šeimos lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas“, jau daug metų moterims suteikiamos Norvegijoje. Pagalba šeimai ir moterims nėštumo bei laikotarpiu po gimdymo – svarbi šalies medicinos ir socialinės pagalbos sritis. Susipažinti su paslaugomis, kurios nemokamai siūlomos būsimoms mamoms, tenka ir lietuviams, nusprendusiems vaikų susilaukti Norvegijoje.
Pošgriūno (norv. Porsgrunn) mieste Norvegijoje gyvenančios Akvilės dukrytei – vieneri, ji gimė Norvegijoje. Lietuvė papasakojo, kokias paslaugas nemokamai gauna moterys bei jų šeimos nėštumo metu ir po gimdymo.
Pasak jos, grįžus iš ligoninės su naujagimiu per savaitę šeimos namuose apsilanko bendruomenės sveikatos centro darbuotoja. Dėl vizito su ja susitariama asmeniškai. Atvykusi į namus, kuriuose gyvena naujagimio susilaukusi šeima, specialistė įvertina ne tik vaiko ir mamos fizinę bei emocinę sveikatą, bet ir namų aplinką. Dėl to, anot Akvilės, kai kurios moterys prieš šį vizitą jaučia nerimą.
„Jos nėra tikros, ar namuose viskas gerai, o jei dar santykiai tarpusavyje nėra geri, natūralu, kad kyla nerimas. Baiminamasi, ką slaugytoja pasakys, ar neįvertins blogai. Aš pati labai laukiau susitikimo. Prieš atvykdama, slaugytoja pasiskambino, sutarėme laiką. Apsilankymo metu buvome visi kartu – aš, vyras ir dukrytė. Man tas apsilankymas suteikė daugiau saugumo jausmo. Juk tėvais tapome pirmą kartą, tikrai turėjome daug klausimų. Visiškai nebijojau, kad ras ką nors ne taip. Žinojau, kad tokiu atveju (jei kažką pastebėtų ir pasakytų pastabą – 15min) susitvarkytume“, – atvirai kalbėjo Norvegijoje gyvenanti Akvilė.
Turiu tokių draugių, kurios nerimavo prieš vizitą. Bet man to nebuvo. Priešingai – aš labai laukiau susitikimo.
Daugiau vizitų į namus nėra – šeima arba vienas iš tėvų pirmuosius metus kas mėnesį turi atvykti į bendruomenės sveikatos centrą. Kai vaikui sukanka vieneri, vizitai retesni – kas tris mėnesius. Ir taip – kol mažyliui sueina dveji. Apsilankymų metu ta pati darbuotoja, šeimą pažįstanti nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų, stebi jo raidą, sveikatą, vakcinuoja, atlieka kitas būtinas procedūras – vienoje vietoje suteikiama visokeriopa pagalba.
Akvilės teigimu, daug dėmesio skiriama ir tėvų emocinei būklei: „Kiekvieno vizito metu manęs klausia, kaip jaučiuosi, ar viskas gerai, ar nejaučiu depresijos ir kitų psichikos sutrikimų ar ligų simptomų. Ir tai atliekama ne formaliai, bet nuoširdžiai – su rūpesčiu, įsiklausant.“
Ji neslėpė, kad tiek nėštumo metu, tiek ir pagimdžius nesusidūrė su jokiais fizinės ar psichinės sveikatos iššūkiais. Tačiau tarp draugų turi tokių, kuriems pasireiškė pogimdyminės depresijos, nerimo simptomai.
„Vienai pažįstamai norvegei yra pogimdyminė depresija. Ji kreipėsi pagalbos ir šiuo metu ji laukia eilėje pas psichologą – skubi pagalba neteikiama, nes namuose yra, kas jai padeda, šeimos situacija gera. Kaip suprantu, jei būtų kitaip (pvz., būtų vieniša mama arba finansinė situacija prasta) „aparatas“ suktųsi greičiau. Kitoje pažįstamų šeimoje vyrui po vaiko gimimo sustiprėjo nerimas. Jo atveju pagalba jau teikiama. <...> Manau, kad čia, Norvegijoje, dauguma problemų pastebimos laiku ir, jei tikrai sudėtinga situacija, pagalbos žmogus sulaukia nedelsiant.“
„Nesvarsčiau, kad galėčiau gimdyti ne Norvegijoje“
„Helsestasjon“, kurią dar galima pavadinti kaip vaiko ir mamos priežiūros centras, užtikrinantis nėščiųjų, vaikų nuo gimimo iki paauglystės, medicininę priežiūrą, veikia kiekvienoje šalies savivaldybėje. Teikiamos paslaugos didžiąja dalimi panašios visur ir daugiausia priklauso nuo šeimos poreikių.
Tuo įsitikinti 15min galėjo pasikalbėję su Bergene įsikūrusia Odeta. Kartu su vyru lietuvė augina du sūnelius – abu jie gimė Norvegijoje, kurioje Odeta gyvena jau beveik dešimt metų. Pirmąjį sūnų moteris gimdė prieš šešerius metus, antrąjį – prieš pusmetį. Pasak jos, per tą laiką didelių pokyčių neįvyko – tiek pirmojo, tiek ir antrojo nėštumo bei gimdymo atveju ji jautė rūpestį savo ir būsimo kūdikio, o vėliau naujagimio fizine bei emocine sveikata.
„Niekada nesvarsčiau, kad gimdyti galėčiau ne Norvegijoje, nors žinau, kad kai kurios lietuvės taip daro. Mano patirtis Norvegijoje tik gera. Niekada nesulaukiau spaudimo dėl žindymo, natūralaus gimdymo, vaiko priežiūros – visur gavau tik rekomendacijų ir aiškių <...>“ – apie savo patirtį pasakojo Odeta. Paramos, jos teigimu, šeimai netrūksta ir ūgtelėjus vaikams, su kuriais mamos ir tėčiai toliau lankosi „Helsestasjon“.
Šie visose šalies savivaldybėse veikiantys sveikatos priežiūros centrai akcentuoja norintys būti atrama tėvams, padėti susidoroti su tėvystėje kylančiais iššūkiais, patarti, kaip saugiai auklėti vaikus. Tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, šeimos gydytojais, vaiko teisių gynėjais ir kitomis institucijomis ir organizacijomis. Todėl, pastebėjus šeimoje kylančius iššūkius, ieškomas bendras sprendimas.
„Aš pati dirbu su vaikais kaip terapeutė ir žinau, kad visokių šeimų yra, ir tokių, kurios nemoka tinkamai pasirūpinti vaiku. Tačiau dažniausiai tos, kurioms reikia didesnės pagalbos ir palaikymo nustatomos jau nėštumo metu ir laiku sulaukia paramos“, – sakė Pošgriūne gyvenanti Akvilė.
Rėmėsi kitų šalių pavyzdžiu
Ši programa, kurios iniciatoriai ir partneriai – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, šiuo metu vykdoma 13-oje Lietuvos savivaldybių. Esminės idėjos ir gerosios patirtys perimtos iš Islandijos ir Norvegijos, kuriose pagalba besilaukiančioms ir jau pagimdžiusioms moterims, jau seniai atkeliauja į namus.
Projektas „Šeimų lankymo, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas, modelio įdiegimas“ buvo finansuotas iš programos „Norway Grants“. Jame – rekomendacijos ir konkretūs patarimai, kaip atrinkti šeimas, kurioms bus teikiama pagalba, jos būdai. Taip pat mokymai būsimoms šeimų lankymo specialistėms slaugytojams ar akušeriams, kurie mamas ir jų šeimas lanko nuo nėštumo pradžios iki tuomet, kai vaikučiui sukanka dveji metai.
Tokių šeimų šiuo metu yra per 300. „JAV tokios paslaugos teikiamos jau 50 metų, Norvegijoje irgi seniai. Matėme, kad programa veikia, pvz., žymiai gerėja moterų psichinės sveikatos rodikliai. Lietuvoje tik startuojama kai kuriose savivaldybėse su šia paslauga, tad kalbėti apie ilgalaikius rezultatus ir poveiki tikrai dar negalime. Kita vertus, net ir per tokį trumpą laiką jau yra sėkmės istorijų – jų yra kiekvienoje iš 13-os savivaldybių, kuriose dirba šeimas lankantis specialistas“, – sakė viena iš projekto kūrėjų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, Slaugos klinikos vadovė Aurelija Blaževičienė.
Pasak jos, kurti ir koordinuoti projektą LSMU patikėta neatsitiktinai.
„Turime ir slaugos, ir akušerijos programas. Be to, Slaugos fakultetas yra PSO bendradarbiaujantis centras, kurio kryptis slaugytojų edukacija ir praktika – taip natūraliai tapome projekto vykdytojais“, – pastebėjo pašnekovė. Jau ruošiant programą, analizuojant esamą situaciją, buvo pastebėta, jog pagalba turėtų būti ne tik medicininė, bet holistinė, tenkinanti visus poreikius tiek fizinius, tiek emocinius bei socialinius.
„Analizuojant kreipimosi į Skubios pagalbos skyrius, kai nukentėjo mažametis vaikas iki 2 m., pastebėta, kad dažniausios tokių traumų priežastys – nesaugi aplinka. O taip būna, nes tėvai nėra sukūrę saugios aplinkos kūdikiui ir dažnai apskritai būna negirdėję, kas yra saugi aplinka kūdikiui, patys to niekada būna nepatyrę. Todėl didžiausias dėmesys yra skirtas moterims, pasižyminčioms padidintos socialinės rizikos veiksniais“, – pasakojo LSMU profesorė.
Ji atkreipė dėmesį, jog kiekviena šalis, ruošdama šeimų lankymo programą, turi atlikti ir kultūrinę adaptaciją. „Negalima visko perkelti iš vieno kultūrinio konteksto į kitą. Pvz., Norvegijoje akcentas buvo migrantų šeimos. Pas mus, Lietuvoje, į programą pateko jaunos moterys, besilaukiančios pirmo vaiko, taip pat vyresnio amžiaus mamos bei mamos, stokojančios socialinių įgūdžių. Nėštumo atveju rizika yra ir kai tau 16-a, ir kai tau 45-eri“, – pastebėjo prof. A.Blaževičienė.
Paslaugos suteikiamos ir toms mamoms, kurios atitinka kitus rizikos veiksnius, pvz., vartoja alkoholį, rūko, gyvenamoji aplinka nėra saugi ir t.t.
„Žinoma, jeigu mama nepriklauso rizikos grupei, bet jaučia, kad jai reikėtų pagalbos ir kreipiasi į savo rajone esančią įstaigą, teikiančią šeimos lankymo paslaugas, stengiamasi padėti. Tokių atvejų yra“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, jog programa „Šeimos lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas“ tęsis – savivaldybės įsipareigojo finansuoti toliau.
Reikėjo pelnyti pasitikėjimą
„Didžioji dalis pas mus lankomų – jaunos, pirmą kartą kūdikio besilaukiančios moterys, taip pat vyresnės nei 40 m. amžiaus mamos. Turime ir vieną ypač jauną mamą, kūdikio susilaukusią 13-os. Nors pradžioje teko daug dirbti, kad moterys suprastų, kokią pagalbą siūlome, kodėl tai darome, užtruko, ir kol užsimezgė artimi emociniai ryšiai su jas lankančiomis specialistėmis. Tačiau dabar jau sulaukiame ir padėkų.
Ypač dėkoja moterys, pirmą kartą susilaukusios vaikučio. Sako, kad su mūsų pagalba joms ruoštis gimdymui buvo paprasčiau, mažiau nerimavo.
Ta pagalba – visokia: pvz., esame nupirkusios daiktų rinkinukus, kuriuos moterys galėjo vežtis į ligoninę“, – kalbėjo „Šeimų lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas“ koordinatorė Telšių rajone Vida Višniauskienė.
Projektui įsibėgėjus, dirbti lengviau – atsirado ryšys, pasitikėjimas ir supratimas, kad į namus ateinanti specialistė iš tiesų nori padėti.
„Visokių šeimų yra. Kai kurios moterys pradžioje sakydavo, kad gal per daug specialistų lankosi pas jas – ir socialinis darbuotojas, ir slaugytojas. Bet dauguma atsiliepimų geri. Moterys yra užmezgusios artimą ryšį su šeimos lankymo specialistėmis“, – pasakojo V.Višniauskienė.
Įgytos žinios praverčia kasdien
Kaip ir kitos projekte dalyvaujančios specialistės, J.Grigalauskė dalyvavo specialiuose mokymuose, kuriuose, be kita ko, didelis dėmesys buvo skiriamas psichinei moterų sveikatai nėštumo metu ir po gimdymo.
„Mokymų metu gavome daug žinių apie tai, kokie požymiai gali rodyti pogimdyminę depresiją. Tai – ir nemiga, ir apetito praradimas. Dabar, jau lankydama moteris, šias žinias panaudoju kone kasdien. Ne kartą esu rekomendavusi moteriai apsilankyti pas psichologą. Buvo atvejų, kai mačiau, kad rekomendacijos nebeužtenka – reikia tiesiog užrašyti moterį vizitui. Tikrai būna nenoro, gėdos jausmo kreiptis, ieškoti pagalbos. Sako: „Ką vyras, kiti pagalvos...“. Nereti atvejai, kai reikia priminti ir apie apsilankymą pas ginekologą, paaiškinti, kodėl tai svarbu“, – kalbėjo akušerė J.Grigalauskė.
Lietuvoje, anot jos, po gimdymo moterys „pranyksta“ – visas rūpestis sukasi tik apie vaiką. „Kai gimsta vaikas, viskas sukasi tik apie jį: pas gydytoją reikia tik vaikui, pavalgyti – irgi. Pamiršta, kad ir joms reikia pasportuoti, nežino, kad tai padaryti galima ir namuose su vaiku – juk visi turime internetą, galima rasti įvairiausių mankštų įrašų. Daugeliui moterų reikia padėti susidėlioti subalansuotos mitybos planą. Kai kurioms – padėti atsisakyti žalingų įpročių. Norinčioms mesti rūkyti arba sumažinti kiekį pasiūlome pagalbą – nikotino terapiją ir pan. Stengiuosi edukuoti, šviesti, suteikti žinių“, – pasakojo pašnekovė.
Tarp jos lankomų moterų yra ir turinčių psichosocialinę negalią, ir tokių, kurioms trūksta socialinių įgūdžių. „Joms nenuveši knygos ir nepasakysi: „Va, imk ir paskaityk.“ Taip nieko nebus, neskaitys. Reikia paprastai ir aiškiai paaiškinti, kas svarbu, kodėl to reikia“, – patirtimi pasidalino akušerė.
Sėkmės istorijų daugėja
Anksčiau šeimos lankymo specialiste dirbusią ir vaikelio susilaukusią kolegę pakeitusi J.Grigalauskė džiaugiasi matydama, kad moterys vis labiau pasitiki ja. O kartu dirbant šeimoms pavyksta pasiekti gerų rezultatų.
„Pasitaikė porą kartų, kai moteris turėjo priklausomybę alkoholiui ir nepavyko padėti jai – buvo atimti vaikeliai. Nieko nepadarysi, priklausomybė yra labai sunki liga. Tačiau daugiau gerų istorijų: moterys dėkoja už pagalbą, pvz., žindant. Gavusios patarimų, jos suklūsta, pabando, ir dažniausiai viskas pavyksta“, – kalbėjo J.Grigalauskė.
Jos teigimu, labai gerai, kad šeimų lankymo programa skatina skirtingų specialistų bendradarbiavimą: „Aš matau, kaip gerai veikia sistema, kai yra galimybė konkrečios moters problemas aptarti, pvz., socialiniu darbuotoju, kuris irgi žino situaciją.“
Vienu svarbiausių uždavinių, kurį sau kelia šeimos lankymo specialistai, yra gebėjimas užmegzti saugų ir tvirtą emocinį ryšį su moterimi. Tai leidžia pasiekti geriausius rezultatus. Kita vertus, dažnai būtent dėl to tokia paslauga virsta darbu, kuris vyksta 24/7.
„Būna, kad sakau „naktį neatrašysiu, nepykit, nes turiu savo vaikus, savo šeimą.“ Bet vis tiek parašo, nes nori pasiguosti, pasitarti. Kai ateina žinutė, kad po susitikimo su mediatore nepavyko sutarti dėl vaikelio su tėvu ir matai, kad moteriai reikia išsilieti. Neseniai buvo kita situacija: vaiko teisių apsaugos tarnyba paėmė vaikutį iš mamos. Ji skambina man verkdama: „Aš suklydau, vėl pradėjau vartoti alkoholį...“. Na, ir važiuoji pas ją, išsiverdi arbatos, pasikalbi, nuramini. Darbo valandos tada jau nebėra tokios svarbios. Aš visada labai noriu padėti. Ir, jei galiu tai padaryti (padėti nusiraminti, suteikti naudingų žinių), tą ir darau“, – savo požiūrį atskleidė pašnekovė.
Tokia pagalba Islandijoje, Norvegijoje jau tapo įprasta bendruomenių dalimi. J.Grigalauskė vylėsi, jog taip nutiks ir Lietuvoje.
„Tos pagalbos moterims reikia ir reikės. Juk temų – daugybė. Reikia ir apie kontracepciją priminti, ir padėti emociškai, nukreipti ten, kur galės spręsti priklausomybės problemas. Tiesa, kiek kalbėjau su moterimis, dauguma sako, kad, kai jau laukiasi ir gimsta antras vaikelis, žinių pakanka. Tačiau pirmakartėms mamoms tai labai reikalinga“, – įsitikinusi akušerė.
