Kiek kainuoja kapavietė? Kokie sprendimai efektyviausi ir ko reikėtų vengti? Galų gale, kaip įsirengti tokią kapavietę, kuri taptų mūsų ramybės oaze? Į šiuos klausimus 15min atsakys „Vienuolių akmenys“ pardavimų vadovė Daiva Švobienė. Pokalbiui Daiva mus priima jaukiose įmonės biuro patalpose Kaune.
1. Devynis kartus pamatavus, kirpti – dešimtą
Prieš porą dešimtmečių parduotuvėse tebuvo keli paminklai ir granito plokštės, bet visa giminė vis tiek sugebėdavo susipykti besirinkdama. Šiuo metu pasirinkimo galimybės sunkiai išmatuojamos, todėl žmogui išsirinkti tapo kur kas sudėtingiau. Tad pradėti kapavietės įrengimą derėtų nuo gero pasiruošimo – tikslinga skirti laiko pasivaikščioti kapinėse, pasižvalgyti, atsirinkti, kas jūsų akimis atrodo estetiška ir skoninga.
„Svarbu kuo mažiau pasikliauti internete randamomis fotografijomis. Jos dažnai būna iš užsienio valstybių, kuriose ir tradicijos, ir medžiagiškumas skiriasi, o ir apskritai kadrai naudojami stipriai retušuoti. Manau, kad labai praktiška iš tiesų pasižvalgyti kapinėse Lietuvoje, pasižiūrėti, kas patinka, o tada paklausti patarimo šią sritį išmanančio vadybininko“, – pataria Daiva.
2. Kapavietė – išėjusiojo atspindys
Kadangi kapavietės skirtos Anapilin iškeliavusių atminimo įamžinimui, jos turėtų būti įrengiamos taip, kaip to būtų norėję brangūs mums žmonės. Nors ir nejauku, tačiau su artimaisiais būtina kalbėtis apie „o kas, jeigu“.
Juk kalbėjimas apie mirtį iš savęs jokiu būdu nereiškia, kad laukiame, kol žmogus iškeliaus. Priešingai – tokie pokalbiai vieną dieną padės į paskutinę kelionę išlydėti žmogų taip, kaip jis būtų to norėjęs. Tiek kalbant apie žmogaus pasirinkimą dėl karsto arba urnos, tiek apie jo kapavietės įrengimą.
„Paminklo pirkimas, kapavietės tvarkymas gali sukelti labai šiltus jausmus, tik reikia vietoje ir laiku sutikti tinkamą specialistą, kuris suteiks pagalbą. Štai kartą moteris sako: „Mamytė gerves labiau už viską mylėjo.“ Tad nusprendėme pagaminti subtilų paminklą – metalinę gervę, kuri neša du akmeninius paminklus ant savo sparnų – su mamos ir tėčio vardais. Rezultatas viršijo visus lūkesčius“, – pasakoja Daiva.
3. Nepersistengti, bet ir „nenutaupyti“ su kapavietės išmatavimais
Ne mažiau svarbu kritiškai įvertinti šeimos poreikius, t. y. neįsirengti per mažos arba per didelės kapavietės.
Pasitaiko, kad žmonės pasirenka mažą kapavietę, nes joje ketina laidoti tik urnas, tačiau nutinka ir taip, kad vyresnio amžiaus žmogus persigalvoja ir pasiprašo būti palaidotas karste. Na ir atvirkščiai – kai kurie šeimos kapavietes išplečia iki 4 m. pločio. Savo ruožtu, kuo didesnė kapavietė – tuo didesnės ir investicijos.
Tad optimaliausi kapavietės išmatavimai – 2,8 x 2,5 m. Tokie yra ir „Vienuolių akmenų“ gaminamų granito plokščių standartiniai matmenys.
4. Atsakingas pasirinkimas tarp skaldelės, plytelių ir granito
Kapavietę įsirengti reikėtų atsižvelgiant į tai, kiek laiko ir noro turėsime jos priežiūrai. Vyrauja trys skirtingi kapavietės įrengimo variantai – skaldelė, akmens plytelės ir granito plokštės.
Skaldelė tvarkingai atrodo pirmąjį sezoną, neseniai paklota, tačiau, laikui bėgant, pavyzdžiui, šviesūs akmenėliai pradeda rūdyti, nes juos veikia aplinka – lapai, žolės, orai.
Populiarėja ir akmens plytelės, tačiau, pasak specialistų, jos dar nespėjo įrodyti savo ilgaamžiškumo. Po plytelėmis pilamas plonas cemento sluoksnis, kuriam lietuviškos žiemos gali tapti rimtu iššūkiu. Be to, plytelės turi polinkį „rinkti“ drėgmę, todėl gresia samanomis.
Daugelio pasirinkimu nr. 1 tampa granito plokštės. Tokios kapavietės estetiškos, o akmuo beveik nereikalauja priežiūros – lengvai perbrauktas šluostele, jis atrodo kaip naujas. Tik kiek gi atsieina toks pasirinkimas? „Na, pavyzdžiui, iki Tėvo dienos pas mus su akcija standartinės kapavietės 2,8 x 2,5 m uždengimas su 3 cm pločio plokštėmis, su pamatėliu – už 1 400 eurų“, – teigia Daiva.
5. Granito plokštėms svarbi supanti aplinka
„Vienuolių akmenys“ gamina 15 spalvų granito plokščių kapavietėms ir daugiau nei 300 spalvų antkapių. Besirenkantiems granito plokštes iš spalvų gausybės svarbu atsižvelgti į kapinaites supančią aplinką.
Jeigu tai – kaimo vietovė, kurioje nėra daug medžių ir dulkių, drąsiai rinkitės juodos spalvos plokštes. Tuo tarpu miesto kapinėse, apsuptose medžių, juoda spalva „rinks“ dulkes. Tokiu atveju praktiškesni yra kiti atspalviai – raudona, melsva, žalsva, ruda ir t. t.
6. Venkite pilno kapavietės uždengimo
Savo šeimos kapavietę granito plokštėmis galite uždengti pilnai, tačiau specialistai nepataria skubėti to daryti. Net jeigu šiuo metu atrodo, kad kapavietėje niekas nebesilaidos.
Apsidrausdami, padenkite kapavietes tokiomis plokštėmis, kad išliktų galimybė, esant poreikiui, jas atkelti.
7. Ar tikrai turėsite laiko „sodininkystei“?
Mainantis dešimtmečiams, keičiasi kadaise itin gaji ir svarbi lietuvių identiteto dalis – noras „sukišti pirštus į žemę“. Nors vis dar pasigirsta pasakymai „važiuoju į kapus, viskas nuvyto, žolėm apaugo, ką kaimynai pagalvos“, bet vis dažniau lietuviai supranta, kad kapavietei reikia ne „tarnavimo“, o jaukumo pasibuvimui su ten besiilsinčiu artimuoju.
„Kai kurie žmonės vis dar paskuba apsisodinti kapavietes nepaskaičiuodami, kad neturės tinkamai jų priežiūrai laiko, nepasvarsto, kad sveikata gali sušlubuoti, o gyvenamoji vieta – pasikeisti. Kad kapavietės priežiūrai reikės chemikalų, o jeigu išvyksite svetur – samdyti ją prižiūrintį žmogų. Visa tai vėlgi remiasi ne tik į laiko sąnaudas, bet ir finansus“, – atkreipia dėmesį Daiva.
8. Žvakės ir gėlės: mažiau yra daugiau
Artėjant Motinos ir Tėvo dienoms, visoje Lietuvoje kapinių lankymas suaktyvėja. Dažniau ant kapaviečių galima pastebėti šviežių gėlių žiedus, degančias naujas žvakeles. Vis dėlto šiuo atveju mažiau yra daugiau – kiekvienai kapavietei pakaktų turėti kokybišką žvakidę ar jų porą ir uždegti po žvakelę jose.
Jeigu rinksimės nekokybiškas žvakes ir statysime jas tiesiai ant granito plokštės, ši gali būti sugadinta, ant jos paviršiaus per plastmasę patekus, pavyzdžiui, raudonam vaškui.
Kitas būtinas „atributas“ – vazos gyvoms gėlėms. Geriausia – vienspalvės, plačiabriaunės. Panašu, kad penkialitrių tuščių plastikinių butelių, atliekančių vazų vaidmenį, laikus pamažu paliekame praeityje.
9. Išgelbėti gali puodai ir darželiai
Kartais pilnai uždengę kapavietes granito plokštėmis susimąstome, kad jaukumui čia trūksta gėlių. Taip, kai kurios plokštės yra išpjaunamos urnų laidojimui arba gėlių sodinimui, tačiau specialistai pataria saugoti akmenį.
Dėl pjovimo gali susidaryti mikroįtrūkimai, lemiantys plokštės skilimą. Populiariausias šių laikų atributas – puodai, kuriuose galima sodinti gėles, medelius, priberti drėgmę sulaikančių granulių.
Net ir skaldele barstytoje kapavietėje puodai žiūrisi puikiai, taip pat tokioms tinka ir darželiai.
„Kai kurie darželiai tinka didesnėms, kiti – mažesnėms kapavietėms, yra ir kampiniams gėlynams. Na o kad jau kalbame apie augalus, tai atsisakoma kadagių ir eglučių, kurioms nudžiūvus kapavietėje lieka netvarka. Populiarūs viržiai, visais laikais mylimo našlaitės, petunijos, žmonės pamėgo gluosnį svyruonėlį, kuris turi didelę simboliką mūsų tautosakoje. Šiais laikais „madinga“ rinktis praktiškesnius augalus, reikalaujančius mažiau priežiūros“, – pasakoja Daiva.
10. Natūralūs pokyčiai arba įpročių keitimo metas
Keičiantis dešimtmečiams, pamažu kinta ir lietuvių įpročiai, susiję su kapaviečių įrengimu ir priežiūra. Nors paminklai yra „skonio reikalas“, žmonės pamėgo ir mažesnius paminklus, juose kala smulkesnes raides, o kartais atsisako mirusiojo gimimo bei mirties metų įamžinimo.
Retėja ir norinčiųjų paminklus dekoruoti kryžiais.
Be to, kai kurie mirusių artimųjų vardus iškala ne ant paminklo, bet ant
Paminklų pasirinkimas – itin svarbus kapavietės elementas. Originalius, vienetinius paminklus su kalvystės darbais artimo atminimui įamžinti siūlo ir „Vienuolių akmenys“.
„Man patinka tai, kad kadaise taisykle buvusi praktika iškalti dar esančių gyvų šeimos narių vardus pamažu lieka praeityje. Esu įsitikinusi, kad gyviesiems kapinėse nėra vietos. Na, tik tuo metu, kai atvykstame lankyti savo brangių žmonių atminimo įamžinimo vietų. Tik gaila, kad kai kurie žmonės vis dar važiuoja į kapelius kaip į darbą. Manau, kad galimybė stabtelėti, pabūti mintimis šalia artimojo kapavietės daug vertingiau negu, pavyzdžiui, žolės nuravėjimas“, – įsitikinusi Daiva.
