Ji rašo tinklaraštį, skirtą tvarkai: galvoje, finansuose, santykiuose ir, žinoma, vaikų kambaryje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologė Loreta Vaičaitytė: „Moteris kartais turi „išjungti“ pareigos jausmą ir pabūti savanaudė“
Būkite pasiruošę ašaroms, grasinimams, deryboms, atsikalbinėjimams, reikalavimams gauti kažką už tai ir pažadams viską padaryti vėliau. Ne vieną kartą jums kils noras sutvarkyti viską pačiai. Aš jau nusimušiau skaičiuodama, kiek kartų mano vyras – šeimos taikdarys – klausė, ar tikrai visa tai verta tų pastangų. „Jie juk tik vaikai – vienai 3 metai, kitai – 6 m. Ar tau neatrodo, kad tu iš jų reikalauji per daug?“
Tačiau aš neatsitraukiau. Jeigu aš nesitikėsiu iš jų daugiau, kas tikėsis? Anksčiau ar vėliau vaikai man už tai padėkos. Taip aš galvojau.
Kova tęsėsi kelis mėnesius. Kartais aš sugaišdavau net keletą valandų, kad pasiekčiau savo. Dabar, prabėgus beveik metams, aš žinau, kad užtenka tik pasakyti „Prašau, susitvarkykite savo kambarį“, ir mano prašymas bus patenkintas.
Iš viso to aš pati išmokau kelias pamokas.
Parodykite pavyzdį
Būtų keista tikėtis iš vaiko tvarkingumo, jeigu aš pati neskirčiau pastangų, kad namas būtų tvarkingas. Žinoma, namuose ne visuomet ideali tvarka, bet aš reguliariai skiriu nemažai laiko, kad jame būtų tvarkinga ir jauku. Mano mergaitės gali beveik kiekvieną dieną matyti, kaip aš tvarkausi, o kartais jos man ir padeda. Mūsų taisyklė – padaryti taip, kad kiekvienas rytas prasidėtų nuo tvarkymosi.
Būkite nuoseklūs
Dažnai vakare mes būname tokie pavargę, kad jau tikrai neturime jėgų tvarkytis. Tačiau kiekvieną dieną mes pradedame nuo to, kad po savęs susitvarkome. Netgi tomis dienomis, kai visai nenorime to daryti. Ir netgi jei turime gausybę kitų darbų. Net jeigu aplink vyksta tiek visokių įdomių dalykų. Gerai tai ar blogai, bet tai jau tapo mūsų įpročiu.
Aš galvoju, kad kada nors mano mergaitės darys tą nesusimąstydamos. Kol kas dar tenka joms priminti. Bet štai kas svarbu: mes pradedam dieną nuo tvarkymosi. Jos ir aš. Tai problemos sprendimo raktas. Man būtų paprasčiau viską sutvarkyti pačiai, kol jos žiūrėtų televizorių. Tačiau aš niekada už jas nedarau jų darbų.
Būkite ryžtingi
Tai reiškia, kad atsakymas „ne“ nepriimamas, kad kas benutiktų. Mano vaikai kiekvieną dieną mokosi priimti vieną dalyką – kol jie mano vaikai, jie turi manęs klausyti. Jos supranta, kad aš laukiu, kol jos padarys tą darbą, kurį aš paprašiau jų padaryti, ne daugiau ir ne mažiau. Iš pirmo karto, be ginčų, skundų ir atsikalbinėjimų. Šiuo atžvilgiu, čia jokios demokratijos, jokių diskusijų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Šiuolaikiniai tėvai per daug bando įtikti savo vaikams
Atsikratykite nereikalingų daiktų
Pabandykite dalį daiktų pernešti į palėpę ar garažą. Tie daiktai – tai vaikų žaisliukai. Aš taip padariau praeitą vasarą. Jus neįsivaizduojate, kaip vaikams po to pasidarė lengviau gyventi. Vaikai lyg magnetai traukia naujus žaisliukus, detales, popieriukus, o tai vis kaupiasi ir kaupiasi. Todėl išmeskite tai, kas nereikalinga, o visokie popieriukai ir detalytės turi būti išmetami nedelsiant (kai vaikai nemato).
Tvarkytis turi būti lengva
Mano mergaitėms tvarkytis lengva, nes visi jų daiktai turi savo „namukus“. Drabužiai kabo pakankamai žemai, kad jos pačios galėtų juos pakabinti, o žaisliukai ir žaidimai turi savo lentynėles ar dėžutes.
Tegul tai būna linksma
Turiu pripažinti, kad tvarkymasis ne visuomet teikia džiaugsmą. Tačiau reikia stengtis, kad šis procesas būtų smagus vaikams. Pavyzdžiui, surenkite varžybas: kas greičiau susitvarkys – vaikai savo kambaryje ar mama likusioje buto dalyje. Arba įjunkite muziką, kad galima būtų rinkti žaisliukus ir šokti.
Dalinkitės patarimais
Man būtų paprasčiau viską sutvarkyti pačiai, kol jos žiūrėtų televizorių. Tačiau aš niekada už jas nedarau jų darbų.
Vaikai ne visada supranta, ko iš jų nori suaugusieji. Paaiškinkite, ką jūs turite omenyje, kai prašote susitvarkyti. Aš parodžiau savo dukroms, kaip teisingai kabinti rūbus, sulankstyti pižamą, kaip tikrinti, ar rūbai švarūs. Mes kartu išmokome „skenuoti“ kambarį, ieškant besivoliojančių kampuose žaisliukų, tikrinti, ar kas nors nenuriedėjo po lova. Aš parodžiau joms, kur dėti šiukšles ir nešvarius indus, kurie neturėtų liktų jų kambaryje. Nors tiesą sakant, jos vis dar priešinasi mano prašymams ryte pakloti lovas.
Būkite taktiški
Niekada nesitikėkite iš vaikų idealios tvarkos. Net jeigu jie labai stengėsi. Kai aš jų prašau kažką padaryti, tikiuosi, kad jie dės visas pastangas, kad tai padarytų. Tačiau rezultatas gali pasirodyti ne toks, koks būtų, jeigu aš pati tai padaryčiau. Tad jeigu kurią dieną jie susitvarkė geriau nei tikėjotės, juos reikia už tai pagirti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kas labiau myli savo mamą – X, Y ar Z karta?
