Krizę sukėlusi situaciją gali būti asmeninė – artimojo netektis, patirtas smurtas, netikėta ligos diagnozė – arba visuomeninė – stichinė nelaimė, avarija, gaisras ir pan. Krizėje atsidūręs žmogus ją patiria visa savo esybe: stresas pasireiškia kūne stipriai besidaužančia širdimi, prakaitavimu, raumenų įtampa, taip pat kyla stiprios emocijos kaip baimė ar pyktis, pakinta mąstymas – gali būti sunku suvokti situaciją ir priimti sprendimus.
Žmonės į itin daug streso keliančias situacijas tipiškai reaguoja vienu iš trijų būdų – „kovok, bėk, sustink“ (angl. fight, flight, freeze). Kitaip tariant, didelio streso būsenoje vieni žmonės yra linkę aktyviai reaguoti į situaciją – kovoti, gelbėti(s), spręsti problemą, kiti automatiškai reaguoja atsitraukimu, pabėgimu, o treti – sustingsta, nebegali priimti sprendimų. Visos šios reakcijos yra normalios reakcijos į nenormalius įvykius – nėra vieno teisingo būdo reaguoti į krizę.
Kadangi krizėje esantis žmogus patiria daug stiprių emocijų ir streso reakcijų kūne, jam gali būti sunku susidoroti su įvykusia situacija pačiam. Todėl ypač svarbu paremti krizės ištiktą žmogų. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus specialistai dalinasi patarimais, kaip suteikti pirmąją psichologinę pagalbą krizės ištiktam žmogui. Ji susideda iš dviejų esminių dėmenų – praktinės pagalbos ir emocinės paramos.
Pirmoji psichologinė pagalba yra teikiama įsitikinus, kad žmogus yra saugus nuo pavojaus ir jam nereikalinga medicininė pagalba (arba ja jau yra pasirūpinta).
- Iš karto po įvykio svarbu atliepti skubiausius poreikius – saugumo, šilumos, vandens, maisto. Praktinis rūpestis – pasiūlyta ramesnė vieta prisėsti, vandens stiklinė, arbatos puodelis ar šiltas rūbas – rodo žmogui, kad jis kažkam rūpi, o tai suteikia saugumo jausmą ir ramina. Pasirūpinimas pirminiais fiziologiniais poreikiais gali padėti šoko ištiktam žmogui „sugrįžti“ į realybę, įsižeminti.
- Atliepus skubiausius poreikius, siekiame padėti krizės ištiktam žmogui po truputį nurimti. Šoko ištiktam žmogui padėti nurimti gali aiškus ir ramus pasakymas, kad asmuo dabar yra saugus ir jūs esate tam, kad jam padėtumėte. Svarbu, kad teikdami pagalbą patys išliktumėte ramūs – jeigu situacija jus pačius stipriai paveikė, atsitraukite ir paieškokite kito žmogaus, kuris gali išlaikyti ramybę teikdamas pirmąją psichologinę pagalbą.
- Emocinė parama yra antrasis pirmosios psichologinės pagalbos dėmuo. Emocinė parama – tai empatiškas išbuvimas su žmogumi sunkiu metu, išklausymas ir žmogiškas palaikymas.
- Svarbiausias įgūdis teikiant emocinę paramą yra aktyvus klausymas. Aktyviai klausantis būtina sutelkti visą savo dėmesį į kitą asmenį ir jo pasakojimą, klausytis ne tik ausimis, bet ir akimis bei širdimi – palaikyti akių kontaktą ir siekti empatiškai suprasti asmens išgyvenimus. Dėmesio – suteikite pakankamai erdvės žmogui kalbėti, susilaikykite nuo savo nuomonės ir patarimų, nevertinkite kito žmogaus pasisakymų.
- Nebijokite išbūti tyloje – tai rodo jūsų kantrybę ir norą išklausyti. Išsikalbėjimas ramina bei padeda geriau suvokti savo situaciją, todėl tam svarbu skirti pakankamai laiko. Žmogui kalbant, stenkitės išgirsti tai, kas jam šiuo metu svarbiausia. Galbūt jis nori susisiekti su artimaisiais, užsirašyti pas specialistą ar sužinoti daugiau informacijos apie tai, kas nutiko. Aktyviai klausydamiesi ir perklausdami galite išsiaiškinti, kokie dar poreikiai krizės paliestam žmogui yra aktualūs ir padėti juos atliepti.
- Prieš baigdami teikti pirmąją psichologinę pagalbą, atlikite paskutinį žingsnį – nukreipkite į ilgalaikius pagalbos šaltinius. Atsižvelgdami į išsakytus rūpesčius, padėkite krizės paliestam asmeniui gauti paramą iš artimųjų, atitinkamų specialistų ar institucijų. Tai gali būti giminaičiai, socialiniai darbuotojai, savivaldybės darbuotojai, fizinės ar psichikos sveikatos specialistai ir pan. Padėkite žmogui susisiekti su reikiamos pagalbos šaltiniais ir įsitikinkite, kad jis gali jais pasinaudoti. Tai padeda krizės paliestam žmogui ilgainiui atsigauti.
