Kodėl kūdikių oda reikalauja ypatingos priežiūros?
Viena pagrindinių odos funkcijų yra apsauginė. Gimus kūdikiui kurį laiko tarpą oda dar bręsta, ji yra plonesnė, tad ir jos apsauginė funkcija silpnesnė. Kūdikių oda yra ne tik pažeidžiamesnė ir pralaidesnė aplinkoje esančioms medžiagoms, bet ir linkusi netekti daugiau vandens, tad labiau sausėja. Todėl labai svarbu tinkamai prižiūrėti vaikų odą ir žinoti esmines taisykles.
Kada reikėtų pradėti rūpintis vaikų oda? Kokie pagrindiniai vaikų odos priežiūros žingsniai?
Pradėti rūpintis vaikų oda reikėtų nuo pirmos gimimo dienos. Anot gydytojos I.Kisielienės, pagrindiniai vaikų odos priežiūros žingsniai yra reguliarus odos prausimas bei drėkinimas.
- Kaip dažnai vaikus reikėtų maudyti? Kokius prausiklius rinktis?
Specialistė rekomenduoja vaikus prausti pagal poreikį nuo vieno karto per dieną iki 2–3 kartų per savaitę. Maudant vaiką vandens temperatūra turėtų būti panaši į kūno temperatūrą, t. y. 36-37 °C. Kadangi kūdikių odelė yra jautresnė, reikėtų atkreipti dėmesį ir į naudojamus prausiklius.
Ne visi prausikliai yra tinkami vaikų odai, todėl medikė pataria rinktis prausiklius, skirtus kūdikiams. Tokie prausikliai paprastai būna patikrinti dermatologų, sudėtyje neturi dažančių medžiagų, kvapiklių, todėl nedirgina vaiko odos. Didžiosios dalies įprastų muilų pH yra šarminis, tad tokie prausikliai labiau sausina odą, todėl medikė pataria rinktis tokį muilą, kurio pH būtų artimas odos pH – tarp 5 ir 6,5. Venkite tokių priemonių, kurių sudėtyje yra putojimą skatinančių medžiagų, nes jos gali sausinti ar net sudirginti jautrią kūdikių odelę.
Vaikų odą gydytoja rekomenduoja drėkinti po kiekvienų maudynių.
- Kaip dažnai reikėtų drėkinti vaikų odą? Kokius drėkiklius rinktis?
Klinikiniai tyrimai rodo, kad vakare žmogaus oda yra linkusi išgarinti daugiau vandens nei dienos metu, todėl rekomenduojama odą drėkinti vakare. Vaikų odą gydytoja rekomenduoja drėkinti po kiekvienų maudynių.
Odos drėkinimui skirtos priemonės turėtų būti bekvapės, be dirbtinių dažiklių ir skirtos kūdikių odai. Žiemos metu prieš einant į lauką vaikų odą reikėtų patepti riebesniu apsauginiu kremu, savo sudėtyje turinčiu daugiau lipidų. Ypač atidžiai tokiu kremu medikė pataria padengti atviras kūno vietas – veiduką bei rankytes.
Ar reikia vaikų odą tepti apsauginėmis priemonėmis nuo saulės žiemos metu?
Vaikams iki vienerių metų nerekomenduojama būti saulėje, kadangi jų odelė yra per plona ir pernelyg pažeidžiama. Žiemos metu I.Kisielienė nerekomenduoja naudoti apsauginių priemonių nuo saulės, kadangi paprastai vaikai būna aprengti nuo galvos iki kojų, taigi nuo UV spindulių apsaugo rūbeliai.
Ar drabužiai turi įtakos vaikų odai? Kokias medžiagas patariama rinktis, kad oda būtų kuo mažiau dirginama?
Drabužių audiniai turi didelę įtaką vaikų odai, kadangi jie nuolat liečiasi prie odos. Sintetiniai rūbai skatina prakaitavimą, todėl itin sausą ar į egzemą linkusią odą turintiems vaikams gali paūmėti atopinio dermatito požymiai. Vilna, nors yra natūralus bei orui pralaidus audinys, gali sudirginti jautresnę ar į egzemą linkusią odą, todėl vilnonius rūbus I.Kisielienė rekomenduoja vilkti ant medvilninių, kad nebūtų tiesioginio kontakto su oda.
Kaip prižiūrėti atopinio dermatito pažeistą vaikų odą?
Atopinio dermatito paveikta oda yra sausesnė nei įprastai, joje atsiranda bėrimai, pasižymintys paraudimais, šlapiavimais, pleiskanojimu, odos įtrūkimais ar niežėjimu. Tokios odos priežiūrai labai svarbu pasirinkti tinkamą prausiklį: būtinai skirtą sausai odai, turintį artimą odos pHh, neturintį putojimą skatinančių medžiagų bei pasižymintį drėkinančiomis savybėmis. Į egzemą linkusią odą būtina drėkinti 1–2 kartus per dieną, o labiausiai išsausėjusias vietas galima ir dažniau.
Gydytoja pabrėžia, kad paūmėjimų metu išbertas vietas būtina gydyti vaistais. Viena didžiausių tėvų klaidų yra atopinio dermatito gydymas kosmetinėmis priemonėmis, tad gydytoja skatina nebijoti ir pasikonsultavus su šeimos gydytoju ar dermatolovenerologu uždegimus gydyti vaistais. Simptomus laikinai suvaldyti gali niežėjimą mažinantys purškalai ar tepalai, tačiau jie negydo uždegimo. Tokios priemonės puikiai tinka bendram odos priežiūros planui, jos padeda suvaldyti simptomus, tarkim naktiniui niežėjimui numalšinti.
Šeimoms, kuriose yra žmonių, sergančių alerginėmis ligomis (astma, atopiniu dermatitu), rekomenduojama nuo pat pirmų dienų drėkinti kūdikių odą. Naujausi duomenys rodo, kad taip galima sumažinti riziką, jog vaikelis susirgs atopiniu dermatitu.
Dažniausiai daromos odos priežiūros klaidos
Gydytoja pastebi, kad vis dar vyrauja mitas, jog prausiant odą ji sausėja, todėl tėvai bijo prausti į egzemą linkusią odą turinčius vaikus. To bijoti nederėtų, svarbu pasirinkti tinkamus prausiklius ir reguliariai drėkinti odą emolientais.
Kai kurie tėvai tiki, kad drėkinama oda greitai pripranta, pradeda „tinginiauti“ ir pati negali išlaikyti reikiamo drėgmės lygio. Tai netiesa, išorinės drėkinimo priemonės gali tik pagerinti odos būklę, tačiau jos neturi jokios įtakos natūralioms odos funkcijoms, todėl odą drėkinti medikė pataria pagal poreikį.
Kita gydytojos pastebima klaida – aliejų naudojimas siekiant drėkinti į egzemą linkusią odą. Turint labai sausą odą aliejuje esantis drėgmės kiekis gali būti nepakankamas, todėl aliejus I.Kisielienė rekomenduoja tepti arba ant drėgnos odos, arba ant kremo, kuris prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius.
Anot specialistės, didžiausia ir dažniausia tėvų daroma klaida yra uždegimų gydymas kosmetinėmis priemonėmis, o ne vaistais.
Svarbiausias gydytojos patarimas tėvams, kurių vaikai serga atopiniu dermatitu. Paprastai išgirdus atopinio dermatito diagnozę, tėvai patiria daug nerimo, daro daug odos priežiūros klaidų. Svarbiausias gydytojos patarimas tėvams – nusiraminti, susitaikyti su šia mintimi ir išmokti ligos valdymo įgūdžių. Informacijos šia tema yra labai daug, tad išmokite esminius atopiškos odos priežiūros etapus ir puikiai sugebėsite suvaldyti šią ligą.
