Jam pritaria ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus patarėjas Jaroslavas Kozlovskis, teigiantis, jog pastaraisais metais įsivaizdavimas, koks turi būti tėvas, sparčiai keičiasi.
„Einame link to, kad tėtis turi būti ne tik tas žmogus, kuris atsakingas už materialinį vaiko aprūpinimą, bet ir besirūpinantis emocine vaiko būsena ir dalyvauja jo auklėjime“, – sako vaiko teisių gynėjas.
Dvi Lietuvos
Įvairūs mokymai, seminarai, paskaitos, gausi literatūra – atrodo, jog šiuolaikiniams tėčiams iš tiesų yra šaltinių, iš kurių jie gali semti žinias ir mokytis būti geresniais tėčiais. Vis dėlto, anot J.Kozlovskio, iš tiesų gausiais ir pakankamai lengvai pasiekiamais šaltiniais naudojasi toli gražu dar ne visi tėčiai.
Pasak jo, deja, bet iki šiol egzistuoja „dvi Lietuvos“, kuriose skiriasi ir požiūris į tėvą bei pačių tėčių elgesys šeimoje.
„Vieni galvoja, kad tėtis privalo būti šeimos maitintojas, kuris atsakingas už materialiuosius dalykus. Kitas tėvo modelis, kurį dalyje Lietuvos taip pat jau gana dažnai sutiksi, yra į vaiko priežiūrą visiškai įsitraukęs žmogus. Jis iš tiesų augina vaiką, auklėja jį, prisiima tuos pačius įsipareigojimus“, – kalbėjo J.Kozlovskis.
Toks tėtis, anot pašnekovo, atsakingai ruošiasi tėvystei vaikeliui dar negimus, o vėliau neretai ima tėvystės atostogas, nes nori nuo pirmųjų dienų megzti ryšį su atžala.
„Yra ir trečias tėvystės modelis, kurį pavadinčiau mišriuoju. Toks tėtis bando derinti šeimos maitintojo modelį su į vaiko gyvenimą įsitraukusio tėvo modeliu“, – sakė pašnekovas.
Pastaruoju metu netrūksta tyrimų, rodančių sovietų okupacijos metų paliktus randus.
Pastaruoju metu netrūksta tyrimų, rodančių sovietų okupacijos metų paliktus randus. Šio laikotarpio patirtys ryškios ir dabartinių tėvų gyvenimuose bei santykiuose su vaikais: neturėję artimo emocinio ryšio su savo tėvu, dabartiniai vyrai sunkiai atsiveria.
„Aš manau, kad čia įtakos turėjo ne tik sovietmetis, bet ir pokario metai. Tas laikotarpis, kai moterys su vaikais, berniukais, liko be vyrų ir turėjo juos auklėti. Berniukai neturėjo jokio tėčio modelio, neturėjo ramsčio.
Daugiau savybių, gyvenimo modelių jie perėmė iš moterų – mamų, močiučių. Su tuo mes vis dar susiduriame – ir mano karta, ir aš pats, nors augome jau posovietiniu laikotarpiu. Vis dėlto matau ir pokyčių: vyrai jau dabar supranta, kad tas auklėjimas, kuris buvo mums skiepijamas, nėra geras. Jie domisi paslaugomis, mokymais, nori perkurti savo tėvystę, patobulinti ją“, – sakė J.Kozlovskis.
Vyrai jau dabar supranta, kad tas auklėjimas, kuris buvo mums skiepijamas, nėra geras.
Pašnekovo teigimu, jo karta augo girdėdama stereotipinį vyro įvaizdį: tvirtas, atsakingas, nereiškiantis emocijų.
„Šiuo metu tai tikrai keičiasi: daug kalbama apie lygiateisiškumą tarp moters ir vyro. Manau, kad mes iš stereotipinio matymo einame po truputį. Vyrai ir tėčiai stengiasi nesivadovauti senais modeliais“, – savo nuomonę išsakė vaiko teisių gynėjas.
Pagalba yra, bet prašyti jos gėda?
Vaiko teisių apsaugos tarnyboje dirbantis J.Kozlovskis sako pastebintis, jog pastaraisiais metais daugėja vyrų, pasinaudojančių nemokama pagalba gerinant tėvystės įgūdžius.
„Kiekvienoje savivaldybėje yra organizuojamos įvairios tėvams skirtos programos, kurių viena – „Tėvystės įgūdžiai“. Tokiuose kursuose tėvai gali patobulinti savo įgūdžius arba sužinoti, kas vyksta, kai jie negeba atliepti savo vaikų poreikių. Pamenu, buvo atvejis, kai bandėme nustatyti priežastis, kodėl vienas vaikas vis bėga iš namų. Galiausiai paaiškėjo, kad jam nepavyksta užmegzti ryšio su tėčiu...“, – pasakojo J.Kozlovskis.
Vyrams jis patarė tėvystei ruoštis dar prieš kūdikio gimimą. Pvz., kartu su partnere lankyti kursus. „Viešojoje erdvėje tikrai lengva susirasti tokių mokymų. Sakyčiau, kad su tėčiams naudingos pagalbos pasiūla situacija yra tikrai nebloga“, – sakė pašnekovas.
Didžiausia problema, anot jo, dalies vyrų manymas, jog pagalbos jiems nereikia.
„Parodyti, kad tu su kažkuo tėvystėje nesusitvarkai ir tau pačiam reikia pagalbos, kai kuriems yra tikrai sunku. Per savo darbo praktiką esu kalbėjęsis su vyrais, kurie sakė: „Aš turiu laikyti keturis namo kampus ir aš prašysiu pagalbos? Kaip į mane žmona žiūrės, jeigu aš būsiu silpnas?“. Tas suvokimas, kad vyras turi būti visada stiprus, nors artimieji jau mato, kad viskas byra, yra pagrindinis stabdis“, – kalbėjo specialistas.
Jo nuomone, lūžis įvyksta tuomet, kai vyras supranta: su nelaimingu persidirbusiu tėčiu augantis vaikas ir pats negali būti laimingas.
„Vaikai dažnai visko nesupranta, bet jis tikrai jaučia. Emocinis fonas visada jaučiamas šeimoje. Vaikui nežinomybė dar sunkiau ištveriama. Jei tai tęsiasi ilgai, keičiasi vaiko elgesys“, – teigė vaiko teisių gynėjas.
Lūžis įvyksta tuomet, kai vyras supranta: su nelaimingu persidirbusiu tėčiu augantis vaikas ir pats negali būti laimingas.
„Norėčiau, kad tėčiai – būsimi ir esami – suvoktų, kad kreiptis pagalbos nėra gėda. Rodyti emocijas yra ne tik normalu, bet ir būtina! Patarčiau jiems kalbėtis – su antrąja puse, draugais, specialistais. Turėti bendruomenę, kuriai gali atsiverti”, – tėčiams nelaikyti emocijų savyje patarė J.Kozlovskis.
Atsiverti lengviau, kai aplink – „savi“
Klinikinis psichologas A.Grižas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje auga emocinis raštingumas. Tai, anot specialisto, daro didelę įtaką ir tėčiams.
„Situacija yra stipriai pasikeitusi, lyginant su tuo, kas buvo prieš dešimt metų. Jau nekalbant apie praėjusį šimtmetį. Apskritai žmonės tapo emociškai raštingesni, vyrai – irgi. Iššūkių, žinoma, dar yra. Mes vis dar turime vyrų emocinės sveikatos krizę, dar tvarkomės su ja Lietuvoje ir visame Vakarų pasaulyje. Bet judame tikrai gera kryptimi“, – mintimis pasidalino vyrų emocinės sveikatos specialistas.
A.Grižo nuomone, atrasti save tėvystėje vyrams labai padeda aplink esanti „sava“ bendruomenė – pozityvūs socialiniai ryšiai. Deja, nemaža dalis Lietuvos vyrų jų turi per mažai. Paprastai kalbant, jie neturi artimų draugų, bičiulių vyrų, su kuriais galėtų atvirai pasikalbėti apie šeimoje kylančius iššūkius, taip pat – ir apie vaikų auklėjimą.
„Vyrai Lietuvoje vis dar yra emocinėje izoliacijoje. Kai kurie tiesiog nemoka atsiverti, nėra įpratę kalbėti apie emocijas, kita dalis neturi žmonių, su kuriais galėtų tai daryti.
Projekte „Gentys“, pavyzdžiui, yra sukuriama tokia erdvė kalbėti. Tuomet, kai atsiranda erdvė, vyrai įgyja įgūdžių kalbėti, paaiškėja, kad tėvystė – viena iš pagrindinių temų. Žinoma, ji – ne vienintelė.
Labai didelė tema yra santykiai su antrąja puse. Ir tai susiję: jeigu čia yra problemų, tai jų, tikėtina, atsiranda ir tėvystėje. Vis dėlto tėvystė vyrams, ypač pirmakarčiams tėčiams, yra be galo svarbi tema ir jie ja labai nori kalbėti“, – sakė A.Grižas.
Kaip atrasti savo tėvystės modelį?
Specialistų nuomone, universalaus tėvystės modelio nėra – kiekvienas tėtis su vaiku (jei jų daugiau – kiekvienu individualiai) turi atrasti savą ryšį. Vis dėlto vienas patarimas tinka visiems.
Pagrindinis dalykas – laikas kartu. Ir tai turi būti daroma nuolat.
„Pagrindinis dalykas – laikas kartu. Ir tai turi būti daroma nuolat. Nieko nebus, jei aš dvi savaites „nebūnu“ tėčiu, o paskui dvi dienas jau esu. Geriau po mažiau, bet reguliariai. Jau vėliau galima pagalvoti, kaip tą laiką padaryti kuo kokybiškesnį, pozityvesnį. Bet visų pirma santykį su vaiku reikia kaip augalą reguliariai laistyti – tada jis auga ir stiprėja“, – kalbėjo psichologas.
Jis priminė ir tai, jog tiek tėčiai, tiek mamos turi nepamiršti savęs: „Visų pirma tėvams reikia savimi pasirūpinti – turėti emocinį užnugarį. Likus vieniems su tėvystės iššūkiais, juos daug sunkiau ištverti, atsiranda rizika užstrigti kažkur (pvz., emocinėje duobėje) ir ten pasilikti. Todėl, visada sakau, kad vienas geriausių dalykų, ką gali padaryti tėčiai dėl vaiko ir savęs – investuoti į savo socialinius ryšius.“
Visų pirma tėvams reikia savimi pasirūpinti – turėti emocinį užnugarį.
Dar viena investicija, į kurią, pasak pašnekovo, reikėtų investuoti tėvams, – santykiai su antrąja puse.
„Daug porų, susilaukę vaikų, eina per santykių krizę. Daug šeimų išsiskiria dėl to. Todėl labai svarbu nepamiršti, kad yra ir romantinis ryšys, o ne tik buitis, mamos ir tėčio pareigos. Reikia stengtis, kiek tai įmanoma, išsaugoti balansą. Kai tampa per sunku – lankyti, pvz., porų terapiją“, – patarė A.Grižas.
Naujienų portale 15min su šiuo tekstu startuoja rubrika "Dar geresnis tėtis", kurioje rasite informaciją tėveliams apie vaikų auklėjimą, tėvų santykius, emocinę sveikatą ir kitus svarbius tėvystės aspektus.
Niekas nėra tobulas, niekas negimė ne tik mokėdamas vairuoti, bet ir būti tėčiais. To mokomės visi ir darome tai kas dieną.
Rubriką iniciavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
