Tad sukuriamos antrosios šeimos bei nauji socialiniai vaidmenys – pamotės ir patėviai – jau seniai nieko nestebina. Tačiau kartais gali pasirodyti, kad šie yra tam tikrame visuomenės užribyje, o jų realybė – ignoruojama. Nepaisant kritikos ar palaikymo iš aplinkinių, tokių šeimų noras toks pat, kaip ir visų kitų – kurti laimingą gyvenimą. Tad kaip susidoroti su visais nelengvais iššūkiais tapus pamote? Savo įžvalgomis šia tema dalijasi santykių ekspertė Indra Laučytė.
Daugelis iš mūsų puikiai prisimena pasakas, kuriose figūruoja piktoji pamotė, tad patiems atsidūrus tokiame vaidmenyje sulaukti panašių apibūdinimų tikrai nesinori. Ekspertė I.Laučytė pastebi, kad kitaip nei pirmosiose šeimose, čia susiduriama su itin daug nepažintų iššūkių, o informacijos, kaip su jais susidoroti, trūksta.
Kad su jais susitvarkyti būtų lengviau, santykių ekspertė išskyrė keletą esminių dalykų, kurie padės daugeliui pamočių įsilieti į jau esamą šeimą. Specialistė pateikė atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus ir atskleidė, kaipgi elgtis, kad sprendimas tapti pamote nevirstų nepakeliama našta jums ir jūsų šeimai. Juk norėtųsi, kad į klausimą apie pamotę išgirstumėte tokį atsaką, kokį pateikė autorės posūnis, išgirdęs bendraklasio klausimą:
– Ar tavo pamotė tokia pat bjauri kaip pasakose?
– Neee! – tvirtai atrėžė paauglys.
Kantrybė ir nuoseklumas – raktas į sėkmę
Ryšio su partnerio vaikais sukūrimas ir šeimų sujungimas reikalauja daug laiko ir pastangų. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad jungtinei šeimai susikalibruoti reikia nuo 3 iki 7 metų. I.Laučytė tikina, kad nuosekliai dedamos pastangos šeimoje sukuria patikimumo jausmą. O šis palaipsniui sutvirtina pasitikėjimą, kuris yra labai svarbus norint užmegzti ryšį.
Susikurkite savo vaidmenį
Specialistė pataria, kad susikurti savo vaidmenį galima uždavus sau paprastą klausimą – kas aš esu? Atsakymų gali būti tikrai ne vienas: tėčio žmona, draugė, mentorė.
„Atsakius į šį klausimą ir sutariant dėl to su partneriu, sumažėja nerimas ir susidėlioja visiems aiški šeimos struktūra“, – patarimu dalijasi I.Laučytė.
Atrastas vaidmuo ne tik suteiks aiškumo pamotei, saugumo jausmą vaikams, bet ir eliminuos norą konkuruoti su kitais tėvų vaidmenimis.
Pagarba yra privaloma
Būtent dėl pagarbos trūkumo pamotės jaučia didžiausią apmaudą. Tačiau kompromisų dėl pagarbos neturėtų būti. Taip, vaikai gali turėti įvairiausių jausmų ir tai yra absoliučiai normalu. Tačiau, kaip tikina ekspertė, vien dėl to, kad tapote jų pamote, tikrai nereiškia, kad su jumis galima elgtis taip, kaip tik norisi. I.Laučytė taip pat pažymi, kad ir pati pamotė turėtų nepamiršti pagarbos vaikams, partneriui, vaikų mamai ir jų bendrai praeičiai.
Saugokite savo emocinę būseną
Pamotės statusas sukuria didžiulį spaudimą elgtis nepriekaištingai. O tai gali tapti tiesiu keliu į nusivylimą, bejėgiškumą ir kaltę. Jeigu užsisukama šioje karuselėje – lengvai nugrimztama į aukos poziciją. Todėl labai svarbu rūpintis ne tik kitais, bet ir savimi.
„Jūsų gera emocinė savijauta yra tai, kas neleidžia likti aukos būsenoje, o skatina veikti ir keisti dalykus į gerą“, – pabrėžia I. Laučytė.
Nekariaukite
Nors skyrybų statistika žymi, tačiau išsiskirti su pagarba mūsų visuomenė dar tik mokosi. Paliktos nuoskaudos persikelia į jungtinių šeimų gyvenimus ir neretai išlieka pagrindinė konfliktų priežastis tarp vaikų tėvų. Jeigu tai nedaro įtakos vaikų saugumui, atsiribokite nuo tokių situacijų, nes tai nesukuria jokios pridėtinės vertės.
„Vietoje to, šią energiją nukreipkite į tarpusavio ryšio stiprinimą ir geros atmosferos savo namuose kūrimą“, – pataria ekspertė.
Partneris – geriausia palaikymo komanda
Jeigu pamotės vaidmenyje jaučiatės vieniša – pradėkite nuo atviro dialogo su partneriu. Išsakykite, kaip jaučiatės, ieškokite abiem (ne tik jam) priimtinų sprendimų. Tik būdami tikra komanda galite pasiekti norimų rezultatų.
„Nepamirškite, investuoti į savo santykius yra ypač svarbu. Nes būtent jie yra tvirtas pamatas, laikantis jungtinę šeimą kartu“, – mintimis dalijasi I.Laučytė.
Susitarimai šeimoje
Jeigu nusprendėte vaikų auklėjimą palikti tėvams, vis dar gali kilti iššūkių, kai vaikams reikia priminti nusinešti lėkštę ar pasidėti daiktus į vietas. Tokiu atveju geriausia susidėlioti namų susitarimus. Juose apsibrėžkite viską, dėl ko dažniausiai kyla nepasitenkinimas ar ginčai. Taip netapsite piktąja pamote ir pasieksite norimų rezultatų.
Ekspertai teigia, kad net jeigu vaikai pas tėtį ir pamotę praleidžia vos vieną savaitgalį per mėnesį, namų (ir kitos) pareigos vaikui suteikia saugumo jausmą. Nes tai leidžia pajusti, kad jis yra ne svečiuose, o namuose.
Šeimos pasitarimai
Jeigu galvojate, kad vaikai ir taip supranta kas vyksta arba geriau jau savo jausmus ignoruosite ir viskas savaime išsispręs – klystate. Kalbėjimasis, dalijimasis išgyvenimais ir galimybė užduoti klausimus – ypač svarbi jungtinės šeimos gyvenimo dalis. Būtent tokiose šeimose labai trūksta aiškumo, tad organizuokite pasikalbėjimų vakarus, kurių metu visi atvirai ir nuoširdžiai pasipasakokite apie savo jausmus ir lūkesčius.
Galime kontroliuoti tik patys save
Jungtinės šeimos dinamika labai stipriai skiriasi nuo pirmosios šeimos. Čia nuolat kyla netikėtumų ir dalies jų negalite nei išspręsti, nei daryti jiems įtaką. Todėl itin svarbu dėmesį nukreipti ne į tai, ko negalite pakeisti, o į tai, ką galite padaryti.
„Kai pradedi tai taikyti – gyvenimas nusidažo kitomis spalvomis“, – teigia ekspertė.
Jeigu susiduriate su šiais ar panašiais iššūkiais, specialistė ragina nebijoti ir ieškoti pagalbos. Pradedant nuo bendraminčių, šeimos ekspertų, psichologų ar santykių konsultantų.
„Nenuleiskite rankų ir kurkite kokybišką gyvenimą tiek sau, tiek savo vaikams“, – įkvepia I.Laučytė.
