Galime patirti emocinę vienatvę, kai jaučiama tuštuma ir stinga empatijos aplinkoje. Gali kamuoti egzistencinė vienatvė ir netikrumo būsena, kelianti nerimą. Arba asmuo paprasčiausiai tampa atskirtas nuo bendruomenės, keliauja vienas, gyvena toli nuo artimųjų ar yra jų netekęs.
Tikriausiai nėra kitos šventės metuose, labiau sutelkiančios visuomenę bendravimui, nei Kalėdos. Vienišas žmogus stebi idealizuotą kito laimę, o žengęs į naujuosius metus, permąsto savo gyvenimą. Žodis „šventės“ jam įgauna liūdesio vienatvėje konotaciją.
Kaip išgyventi šį laiką? Ar yra būdų leidžiančių įveikti nemalonius jausmus, neretai atsirandančius dėl suvokimo, kuris neatitinka tikrovės? Kaip elgtis užklupus tokioms mintims? Patarimais dalinasi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Psichikos sveikatos programos specialistai.
- Susikoncentruokite į dabartį. Venkite nostalgiškų prisiminimų, liūdnos muzikos, senų nuotraukų albumų vartymo ir kitų veiksmų, stiprinančių liūdesio ir tuštumos jausmą. Sutelkite dėmesį į šios dienos rutiną. Atlikite sąmoningumo praktikas, medituokite. Dėmesingumo ir kvėpavimo pratimai padės nusiraminti ir susikaupti. Susikurkite rutiną ir jos laikykitės. Su vienišumo jausmu tvarkytis sunkiau, kai prarandamas dienos ritmas ar jo visai nėra. Kasdienės rutinos nustatymas padės jaustis tvirčiau ir suteiks pagrindo jausmą po kojomis.
- Pasirūpinkite savimi. Vienas geriausių būdų nebejausti vidinės tuštumos – tai apdovanoti save ir nepamiršti savimi pasirūpinti. Suplanuokite sau malonios veiklos sesiją. Pavyzdžiui, nuvykite į SPA, perskaitykite norimą knygą, apsilankykite spektaklyje, pasivaikščiokite gamtoje. Tai ženkliai sumažins įtampą, pagerins nuotaiką, padės organizmui atsinaujinti. Suteikite sau galimybę atkurti ryšį su savimi, šiek tiek palepinti save, įsiklausyti į savo norus ir poreikius.
- Dovanokite meilę kitiems. Pasirūpinus savimi, dovanokite dėmesį jo stokojantiems. Susisiekite su labai seniai nematytu draugu ar giminaičiu, imkitės visuomeninės veiklos, užsiimkite savanoryste. Galbūt tai bus iškeptas pyragas žmogui, kuris jau seniai tokio pyrago nėra ragavęs? O gal tai bus vienišo senjoro aplankymas arba apsilankymas gyvūnų prieglaudoje? Šventiniu laikotarpiu įvairaus tipo savanorystė padeda pasijusti bendruomenės dalimi ir suteikia dalinimosi galimybę. Žmonės džiaugiasi iniciatyvomis ir mielai prie jų prisijungia.
- Nelyginkite savęs su kitais. Daugybė žmonių socialiniuose tinkluose pateikia glamūrinius vaizdus, mažai ką bendro turinčius su realybe. Nelyginkite kitų išorės su savo vidumi. Padarę išvadą, kad jie laimingi ir gyvena išsvajotus gyvenimus, tuojau pat imame lygintis – o ar mes jaučiamės laimingi? Kaip mes atrodome kitų laimės kontekste? Ar esame pakankamai geri, gražūs? Didžioji dalis lūkesčių yra ne kas kita, kaip mūsų galvoje susikurti scenarijai. Leisdami šiems scenarijų ratams suktis, rizikuojame, kad nerimas tik didės. Svarbu atsitraukti nuo tokio mąstymo ir, jei reikia, rasti būdų pasikalbėti su artimaisiais arba kreiptis pagalbos į specialistus.
Karlas Gustavas Jungas yra sakęs, kad „tampame vieniši ne tada, kai nebeturime artimų žmonių, o tada, kai negalime pasidalyti dalykais, kurie mums atrodo svarbūs“. Vienatvė yra visuotinai jaučiama, bet retai aptariama būsena. Trumpos vienumos akimirkos leidžia apmąstyti savo gyvenimą ir atsakyti sau svarbius klausimus. Bet jei jaučiame, kad vienišumas prailgsta ir kelia nerimą, nepabijokime ieškoti emocinės paramos.
