Smurto daugėja, o pagalbos prašymų – ne
Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė teigė neabejojanti, kad smurto artimoje aplinkoje padaugėjo, tokias kalbas girdinti ir iš policijos – kalbama net apie 20 proc. augimą, tačiau paradoksas: pranešimų iš policijos apie tokius įvykius gaunama panašiai, kaip ir anksčiau.
„Tai reiškia, kad arba nepradedami ikiteisminiai tyrimai, todėl pranešimai nepasiekia specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, arba policijos pareigūnai smurtą artimoje aplinkoje įformina kaip buitinį konfliktą.
Pagalbos moterims linija taip pat nesulaukia daugiau skambučių. Manome, kad tai gali būti susiję ir su sumažėjusiomis galimybėmis susisiekti: kai partneris yra namuose, moteris bijo arba neturi galimybės paskambinti.
Todėl ir mes patys pradedame svarstyti, kaip organizuoti darbą, galbūt teikti moterims ir internetines konsultacijas, ne tik telefonu, o toms moterims, kurios jau kartą kreipėsi į mus, išsiunčiame žinutes su priminimu, kad pasiruošę joms padėti“, – svarstė pašnekovė.
Paklausta, ar negali būti taip, kad policija į tokius iškvietimus dabar reaguoja atsainiau, nes yra „svarbesnių reikalų“, moterų teisių specialistė teigė, kad policija sakanti priešingai: šiuo metu jie reaguojantys į tokius pranešimus ir netgi patys aplankantys šeimas, kuriose yra buvę smurto.
Suprantu, policija šiuo metu apkrauta, bet ar mes galime leisti tam vykti? Juk tose šeimose auga vaikai, jie mato smurtą.
„Tačiau faktas, kad smurto yra daugiau. Jeigu žmonės nemokėjo gyventi be smurto dar iki karantino, kai 8–9 valandas būdavo atskirai ir susitikdavo tik vakarais bei poilsio dienomis, tai per kelias dienas žmogus negali išmokti kitokio elgesio modelio - juk dabar dauguma porų vienoje patalpoje praleidžia visą dieną. Gali būti, kad pasekmes pajausime, kai karantinas pasibaigs, ir moterys galės laisviau ieškoti pagalbos.
Taip pat yra atvejų, kai policija reaguoja ne iš karto. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai pirmą kartą pagalbos besikreipusi moteris vėliau pati pasakė, kad nieko neįvyko, kitą kartą, kai jau tikrai buvo ir fizinis smurtas, policija nevažiavo, o siūlė išspręsti konfliktą patiems.
Suprantu, policija šiuo metu apkrauta, bet ar mes galime leisti tam vykti? Juk tose šeimose auga vaikai, jie mato smurtą ir automatiškai tokį modelį atsineš į savo šeimas. Užsisuka ratas, iš kurio ir taip sunku išeiti, o dabar, kai moterys matys, kad nei policija važiuoja, nei mes paskambinam (o mes negalime paskambinti, nes negauname informacijos), gali nusivilti“, – pasakojo J.Šeduikienė.
Apie seksualinį smurtą apskritai nekalbama
Pagal sociologinius tyrimus, kas trečia moteris Lietuvoje patiria smurtą artimoje aplinkoje. Paskutinė apklausa, daryta praėjusių metų balandį, parodė, kad 60 proc. respondentų (daugiausiai moterų), patyrusių smurtą, niekur nesikreipia. Pašnekovės teigimu, galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl šiuo metu nefiksuojama smurto atvejų pagausėjimo.
Be to, Lietuvoje, pasak J.Šeduikienės, smurtas vis dar išskirtinai suvokiamas kaip fizinis, nors jeigu yra fizinis smurtas, automatiškai vyksta ir psichologinis, su juo susijęs ir ekonominis, seksualinis smurtas.
Apklausa, daryta praėjusių metų balandį, parodė, kad 60 proc. respondentų (daugiausiai moterų), patyrusių smurtą, niekur nesikreipia.
„Apie seksualinį smurtą šeimoje mes apskritai labai mažai kalbame, netgi lygių galimybių kontrolieriaus tyrimas parodė, kad vis dar dauguma moterų mano, jog tai žmonos pareiga, o nori ji ar ne – niekas neklausia.
Netgi paskutinis sveikatos ministro pasisakymas, kad jeigu moterims šiuo metu problemiška pasidaryti abortą, tinkamas laikas apsigalvoti, rodo požiūrį į moteris“, – svarstė pašnekovė.
DAUGIAU APIE TAI SKAITYKITE: Karantino apribojimai sukėlė klausimų dėl aborto galimybių: ką daryti neplanuotai pastojusioms moterims?
Didės atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų
Moterų asociacijos susirūpinusios ir dėl karantino ekonominių pasekmių moterims. Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija valdžios atstovams išsiuntė raštą, kuriuo siūloma atkreipti dėmesį į moteris, kurioms pandemijos pasekmės labiausiai ir smogs.
„Juk sveikatos apsaugos, švietimo sistemose, visose parduotuvėse, paslaugų sferoje dirba moterys. Nedarbingumą dėl vaikų priežiūros vėlgi paprastai ima moterys. Taigi karantinas tikrai kirs per moterų atlyginimus, o vėliau – per jų pensijas. Vėl padidės darbo užmokesčio atotrūkis tarp moterų ir vyrų.
Todėl svarstant apie pagalbos verslui priemones, reikėtų atskirai vertinti, kaip jos paveiks vyrus ir moteris. Tačiau valdžios atstovai mano, kad tai nesvarbu. Todėl ir kalbame apie skurdo feminizaciją – skyrybų yra daug, po jų dažnai moteris lieka su vaikais, ir jai išgyventi iš savo algos nėra paprasta“, – teigė J.Šeduikienė.
Visi karantino rūpesčiai – ant moterų pečių
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė taip pat sutinka, kad svarstant apie situacijos suvaldymo priemones, visiškai nepaisoma lyčių aspekto.
Pasak jos, karantinas iš tiesų paveikė labai daug verslų, kuriuose dažniausiai dirba moterys, pavyzdžiui, masažo salonai, kirpyklos, mažos kepyklėlės, kavinukės, apgyvendinimo paslaugos ir pan. Tačiau pradėjus kalbėti apie karantino švelninimo priemones, šie verslai vis dar palikti už borto.
Ji teigė suprantanti, kad turime elgtis labai atsakingai, negalime leisti, kad epidemija vėl plistų, visgi pabrėžė, kad verslas yra segmentuotas ir lyčių atžvilgiu. Todėl reikėtų svarstyti skirtingas pagalbos priemones šiems verslams.
„Kritinės situacijos labai gerai parodo, kur nesueina galai. Kaip sakoma, kur trumpa, ten ir plyšta. Akivaizdu, kad karantinas vyrus ir moteris, kaip skirtingas socialines grupes, paliečia skirtingai, tačiau formuojant politines priemones tokie dalykai neįvertinami.
Pamirštame, kad tose priešakinėse fronto linijose 80 proc. medikų yra moterys, nors viešojoje erdvėje situaciją dažniausiai komentuoja vyrai.
Pavyzdžiui, dėkodami medikams už jų darbą ir atsidavimą, mes visada kalbame apie juos apibendrintai. Tačiau pamirštame, kad tose priešakinėse fronto linijose 80 proc. medikų yra moterys, nors viešojoje erdvėje situaciją dažniausiai komentuoja vyrai.
Kitas aspektas. Dabar visų, jeigu įmanoma, prašoma dirbti iš namų. Tačiau vaikai taip pat mokosi namuose. Ir kas turi pasirūpinti, kad tie vaikai, ypač mažesni, kuriems ir normaliomis sąlygomis sudėtinga susikaupti mokymuisi, mokytųsi? Visiškai aišku, kad šalia jų turi būti suaugęs žmogus: greičiausiai, ką rodo ir Lietuvos statistika, tai bus mama.
Taigi moterys turi pasirūpinti ir vaikų švietimu, ir namų ruoša, ir emocine pusiausvyra šeimoje, kad neįvyktų sprogimas nuo nuolatinio buvimo kartu, ir dar atlikti visas funkcijas darbe, kurių iš jų reikalaujama“, – dėstė lyčių lygybės ekspertė.
Moterų teisės nubloškiamos šimtmečiais atgal
Moterų teisių srityje, pasak pašnekovės, apskritai vyksta nesuprantami dalykai.
„Teko skaityti vidaus reikalų ministrės nurodymą, kad dėl pagalbos moterys gali kreiptis ne tik skambindamos, bet ir SMS žinute. Tačiau surašyta visa litanija, kas toje žinutėje turi būti parašyta, kad ji būtų priimta ir į ją būtų reaguojama.
Įsivaizduokite save kritinėje situacijoje. Ar tuomet, kai esate įbauginta, sugebėsite parašyti žinutę pagal kažkokius reikalavimus? Taigi kažkas tarsi daroma, bet visiškai nesusigaudant situacijoje. Tarkime, Ispanijoje moteris gali ateiti į vaistinę, pasakyti kodinį žodį „kaukė 19“, ir bus suprasta, kad jai reikia pagalbos, nes namuose ji jaučiasi nesaugiai. Nereikia jokių formalumų.
Tarkime, Ispanijoje moteris gali ateiti į vaistinę, pasakyti kodinį žodį „kaukė 19“, ir bus suprasta, kad jai reikia pagalbos.
O pas mus tarsi reaguojama į spaudimą iš visuomenės dėl pažeidžiamų grupių apsaugos, bet pagalba taip sudėtingai reglamentuojama, kad didelės naudos iš to nebus.
Dabartinė situacija man kaip déjà vu, kas vyko dar prieš priimant smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Tuo metu mes nuolat girdėdavome, kad policija turi rimtesnių klausimų. Ir šiuo metu tai, kas aktualu moterims, nustumiama į antrą planą.
Ta pati situacija ir su reprodukcinėmis moterų teisėmis – gimdymais, į kuriuos neįleidžiami vyrai, abortais. Toks įspūdis, kad tik ir laukta progos, kai bus galima pasiteisinti, kodėl nepaisoma žmogaus teisių. Beje, moterų klausimai nebuvo vieninteliai. Priverstinis iš užsienio grįžtančių žmonių karantinavimas taip pat buvo vykdomas pačiu grubiausiu būdu, pažeidžiant žmonių teises“, – svarstė M.Jankauskaitė.
Pasak jos, susidaro įspūdis, kad tik nepradedama daryti, visur kyšo žmogaus teisių pažeidimai, nors tikrai nesame pirma valstybė, kuri susiduria su pandemija, ir galėtume imti pavyzdį iš pažangesnių visuomenių.
„Ir dėl to man neramu. Regis, jau susiformuoja tam tikri sisteminiai pokyčiai, atsiranda įdirbis ir suvokimas, kad darome taip, o ne kitaip, tuomet įvyksta humanitarinė krizė ir ja pasinaudojama, kad būtų žengtas žingsnis atgal.
Labai bijau, kad pasibaigus pandemijai situacija moterų teisių srityje savaime neatsistatys. Kritinė situacija parodo tikrąsias nuostatas – akivaizdu, kad moterų problematika nevertinama rimtai, todėl panašu, kad keliais amžiais grįšime atgal ir reikės vėl viską kurti iš naujo“, – teigė lygių galimybių ekspertė.
