Spaudos konferencijoje klausiamas, ką daryti moterims, kurios negali nutraukti nėštumo, nes dėl karantino tokia paslauga neteikiama, ministras ragino nesiimti neteisėtų priemonių, o gal ir persvarstyti savo sprendimus.
„Paraginčiau šeimoms ir moterims būti sąmoningoms ir nesiimti kažkokių priemonių, kurios prasilenktų su įstatymu ar keltų riziką jūsų sveikatai.
Jei yra tokios aplinkybės, kad poliklinikos apsisprendžia kažkokių paslaugų neteikti, šiuo atveju – nėštumo nutraukimo, tai gali pasitarnauti kaip situacija, kuri gali paskatinti moteris pakartotinai pasitarti su medikais, su psichologais, ir gal tai gali būti tinkamas momentas persvarstyti tokį apsisprendimą to nėštumo nenutraukti“, – kalbėjo ministras.
Kaip pernai skelbė Lietuvos žiniasklaida, šalyje per metus padaroma apie 4–5 tūkst. abortų. Moterys gimdyti atsisako dėl skirtingų priežasčių, o apie 6 procentai nutraukusių nėštumą – merginos iki 19 metų amžiaus.
Visgi nėštumą nutraukti galima ir esant karantinui, tačiau tam reikia gauti šeimos gydytojo siuntimą ir kreiptis į ligonines. Pavyzdžiui, Vilniaus gimdymo namus, Kauno P.Mažylio gimdymo namus ir pan. Nors ši paslauga karantino metu teikiama, vis dėlto ji apribota, todėl moterims tapo sunkiau prieinama, ypač toms, kurios gyvena toliau nuo didmiesčių.
V.Kildienė: moterų skambučių daug
Kaip 15min sakė Kaune esančios Dr. Kildos klinikos vadovė Vilija Kildienė, įstaigos veikla karantino metu yra sustabdyta.
„Ir tokių paslaugų mes neteikiame. Nėštumo nutraukimas yra antrinio lygio paslauga. Pirminis lygis yra šeimos gydytojo paslaugos, antrinis – ambulatorinės ir dienos stacionaras. Tad mūsų veikla yra sustabdyta, mes tokios paslaugos negalime teikti, o ministras pakomentavo, kad yra periodas moterims persigalvoti, susimąstyti. Ir viskas tuo pasibaigė“, – kalbėjo V.Kildienė.
V.Kildienė linkusi galvoti, kad nėštumo nutraukimas yra būtina paslauga, nes ji turi terminą, iki kada galima tai atlikti.
„Moterims (situacija) bloga. Nuolat sulaukiame skambučių. Mes labai gražiai aiškiname, kad negalime. Nežinau, kur jos ieško pagalbos“, – kalbėjo V.Kildienė.
Nėštumą nutraukia dėl įvairių priežasčių
Kaip 15min sakė Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje Dienos chirurgijos skyriuje dirbanti ginekologė Geda Holcmann, karantino metu jai teko sulaukti kelių moterų skambučių, kurios norėjo nutraukti nėštumą. Tiesa, išgirdusios, kad to padaryti šioje gydymo įstaigoje negalima, žinią jos priėmė be didelių emocijų.
„Nežinau, gal galvojo, kad ieškos kitų medicinos įstaigų, kur tą galėtų padaryti? Tačiau aš abejočiau, ar oficialios medicinos įstaigos, ginekologai ryžtųsi tą daryti, nes nėštumo nutraukimas yra prilygintas planinėms operacijoms ir yra draudžiamas. Kaip tik šiandien apie tai su kolegėmis diskutavome, ką daryti moterims, pasiryžusioms nutraukti nėštumą“, – kalbėjo G.Holcmann.
Kaip tik šiandien apie tai su kolegėmis diskutavome, ką daryti moterims, pasiryžusioms nutraukti nėštumą.
Pasak ginekologės, vienas iš variantų, jei moteris neplanuotai pastojo dabar, yra laukti – galbūt, švelninant karantino sąlygas, bus leidžiamos planinės operacijos: „Nes nėštumą galima nutraukti iki 12 nėštumo savaitės.“
G.Holcmann sako, kad viešai dėl to nė viena moteris greičiausiai nesipiktins, mat abortą visad lydi konfidencialumas – moterys apie tai kalbėti nėra linkusios.
„Kodėl jos nutraukia nėštumą? Dėl įvairių priežasčių. Vienos jau turi vaikų tiek, kiek planavo, kitos sako, jog neturi už ką jų auginti. O kitoms abortas yra tiesiog toks šeimos planavimo būdas, kai kurios jų apie kontracepciją būna negirdėjusios arba nepagalvojusios.
Kartais po ilgų ir argumentuotų pokalbių pavyksta įtikinti moterį nenutraukti nėštumo, o kartais jos būna tvirtai apsisprendusios negimdyti. Tiesa, turėčiau pasakyti, kad bent jau pas mus abortų mažėja“, – kalbėjo G.Holcmann.
Turi būti prilyginamas skubiai pagalbai
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė teigė, jog nėštumo nutraukimas neturi priklausyti planinėms operacijoms, nes yra skubi pagalba, turinti aiškų terminą.
„Antras dalykas, kuo anksčiau nepageidaujamą nėštumą moteris nutraukia, tuo mažiau yra komplikacijų“, – teigė E.Kuliešytė, kalbėdama apie A.Verygos moterims siūlomą laiką pagalvoti.
Kalbant apie situaciją bendrai, sakė E.Kuliešytė, tai visus priverčia susimąstyti ir atrodo tarsi generalinė repeticija: kas būtų, jei nėštumo nutraukimas būtų uždraustas?
Nėštumo nutraukimas neturi priklausyti planinėms operacijoms, nes yra skubi pagalba, turinti aiškų terminą.
„Visų pirma, demokratinėje teisinėje valstybėje tai būtų savo įsipareigojimų ir supratimo saugoti moterų teises nevykdymas.
Visos organizacijos, Vyriausybė jau daug kartų yra parašiusios tarptautinius įsipareigojimus vienaip ar kitaip ginti moterų teises pasirenkant nėštumo nutraukimą. Kalbame apie žmogaus laisves, teisę į kūno autonomiją.
Tokia šalis, kuri uždraustų nėštumo nutraukimą, ji būtų visur analizuojama, kartojama jai, kad taip negalima. Tą patį, ką dabar išgyvena Lenkija, tą patį, ką išgyveno Airija daugiau kaip 30 metų, kai buvo uždrausti abortai“, – sakė pašnekovė.
Kalbėdama apie karantino laiką, ji teigė iš kelių moterų girdėjusi apie ribojimus nutraukiant nėštumą.
„Tada aš pati pasiskambinau į Vilniaus gimdymo namus. Man telefonu atsiliepusi administratorė paaiškino, kad reikia gauti ginekologo siuntimą, ir nėštumas Vilniaus gimdymo namuose gali būti nutraukiamas.
Kitas klausimas, ar sudėtinga moterims gauti tokį siuntimą? Manau, kad sunku. Vizitai pas gydytojus yra apriboti, nors, mano nuomone, ginekologai turėtų dirbti – jie teikia skubią pagalbą“, – kalbėjo E.Kuliešytė.
K.Mačiulienė: koronavirusas turi išmokyti ir planuoti nėštumą
Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė sako, jog jų darbe pokyčių nėra – įstaiga dirba, o nėštumo nutraukimas atliekamas daugiausiai keturioms moterims per savaitę.
„Kaip dirbom anksčiau, taip ir dirbam. Kaip ir iki šiol, kada moteris turi šeimos gydytojo siuntimą, nėštumo nutraukimas atliekamas. Jei ji siuntimo neturi – ne. Visos planinės procedūros yra sustabdytos“, – kalbėjo K.Mačiulienė.
Vilniaus gimdymo namuose per savaitę nėštumas nutraukiamas kelioms moterims.
„Daugiausiai yra buvusios keturios. Užrašom savaitei į eilę. Planinė veikla neturi būti vykdoma, bet kai nėštumas 9–10 savaičių, nėra kur dėtis, tada nutraukiam“, – kalbėjo medikė.
Pasak K.Mačiulienės, šeimos gydytojo siuntimą gauti nėra sudėtinga, o tą galima padaryti ir nuotoliniu būdu.
Medikė patarė nepamiršti, jog vaistinėse parduodami ir vadinamieji greitieji kontraceptikai, apsaugantys 72 valandas po nesaugaus lytinio akto.
„Bet mus karantinas išmokė gyventi kitaip. Koronavirusas mus privertė užsidėti kaukes, išmokė plautis rankas. Reiktų išmokti ir planuoti nėštumus, naudoti kontraceptikus, ir tada viskas bus gerai. Jei to laikysimės, kaip ir COVID-19 profilaktikos, viskas bus tvarkinga. Tada pastojus nereikės lakstyti paskutinėmis minutėmis.
Lakstymas kartais baigiasi tuo, kad kreipiasi į įvairiausias interneto žinoves, kurios rekomenduoja Lietuvoje neregistruotus medikamentus. Su jais prisižaidžiama iki nukraujavimų, skausmų ir taip toliau“, – kalbėjo K.Mačiulienė.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjos Linos Bušinskaitės komentaras dėl nėštumo nutraukimo karantino metu:
„Karantino laikotarpiu abortai priskiriami prie tų stacionarinių procedūrų, kurias tenka atlikti ir dėl medicininių indikacijų, ir jų atlikimas sąlygotas riboto termino. Kaip ir įprastai, jas teikia gydymo įstaigos, teikiančios ginekologijos stacionarines paslaugas. Tokia galimybė yra numatyta teisės aktuose.
Visgi visada svarbu įvertinti, dar kartą pasverti priimtus sprendimus, ar nėštumo nutraukimas – tikrai vienintelė galima išeitis. Žinoma, tai jokiais būdais nėra draudimas ar bandymas, prisidengiant karantinu, neleisti moterims pasirinkti.“