Sirenos kaukia dėl įvairių priežasčių
Lietuvos gyventojams apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją praneša speciali perspėjimo sistema. Ji susideda iš trijų dalių: į mobiliuosius telefonus siunčiamų pranešimų, informacijos, skelbiamos per nacionalinį radiją ir televiziją, bei perspėjimo sirenų.
Kaip 15min aiškina PAGD specialistas E.Trunovas, sirenos žmones gali perspėti apie daugiau nei vieną pavojų. Iš viso civilinės saugos signalų yra aštuoni.
Pirmieji du – balsu skelbiamas signalas „Perspėjimo sistemos patikrinimas“ ir įspėjamasis garsinis signalas „Dėmesio visiems“. Pastaruoju gyventojai informuojami apie pavojų, tiksliai nenurodant, koks jis yra.
Likę šeši signalai, anot pašnekovo, jau įvardija, kokia grėsmė žmonėms yra iškilusi. Signalai yra tokie: „Cheminis pavojus“, „Radiacinis pavojus“, „Katastrofinis užtvindymas“, „Potvynio pavojus“, „Uragano pavojus“ ir „Oro pavojus“.
PAGD Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas patikina – išgirdus kaukiant sireną, iš karto bėgti slėptis į rūsį ar požeminę perėją tikrai nereikia. Gyventojai, visų pirma, turėtų įsijungti Lietuvos radiją ir televiziją bei išklausyti pranešimą, kas konkrečiai atsitiko ir ką reikėtų daryti.
Kokiais atvejais ir kur nedelsiant slėptis?
Tiesa, anot E.Trunovo, išgirdus sireną negaišti laiko reikėtų karo metu, kada kauksmas, tikėtina, praneštų apie oro pavojų.
„Reikia įvertinti, kad oro pavojus taip savaime iš niekur neatsiranda. Matyt, vyksta kažkokia eskalacija, kažkokie parengiamieji karo veiksmai. Visa tai suponuoja, kad situacijai jau bus pasirengta iš visų pusių“, – tvirtina ekspertas.
Išgirdus apie oro pavojų, jo teigimu, svarbu kuo greičiau pasišalinti iš atvirų vietų. Visgi, priduria E.Trunovas, gyventojai mėlynu trikampiu pažymėtose vietose – kolektyvinės apsaugos statiniuose – slėptis neturėtų.
„Kolektyvinės apsaugos statiniai paprastai naudojami gyventojų laikinam apgyvendinimui, kai jie praranda galimybę būti savo būste, bet jie iš principo nėra pritaikyti oro pavojaus atvejui. Tam skirtos priedangos, žymimos geltonu ženklu su stogeliu ir žmogeliuku.
Kai kurie statiniai, galime pastebėti, turi du ženkliukus – ir kolektyvinės apsaugos statinio, ir priedangos. Kaip artimiausia priedanga, tai jau galėtų būti aktualus statinys“, – dėsto pašnekovas.
Žinoma, skuba pridurti jis, jeigu pasigirsta oro pavojaus signalas, o šalia pastato su priedangos ženklu nėra, gaišti laiko jo beieškant tikrai nereikėtų.
„Pasislėpimui gali būti labai mažai laiko, todėl tikrai neverta bėgioti ar važinėti po visą miestą ir jo ieškoti. Tiesiog reikia rasti kažkokią požeminę vietą, požeminę perėją, pastato cokolinį aukštą, rūsį. Galima pereiti į buto vidų, kur sienos apsaugotų nuo langų duženų“, – pataria PAGD atstovas.
Jeigu sužinotume, jog sirena kaukia dėl radiologinio pavojaus, pasak E.Trunovo, slėpimasis taip pat būtų teisinga apsaugos priemonė.
„Bendras principas yra eiti į vidų, likti viduje, užsisandarinti duris, langus, ortakius ir klausyti informacijos. Na, prieš tai, aišku, reikėtų būti pasirengus viduje išbūti kažkiek ilgiau – turėti maisto atsargų, vandens ir panašiai“, – tvirtina ekspertas.
Specialisto teigimu, radiologinio pavojaus atveju kalio jodido tablečių neturėtume skubėti vartoti.
„Reikėtų sulaukti Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų, nes galbūt ta priemonė yra visai nereikalinga. Kad ir tos pačios branduolinės elektrinės avarijos atveju, gali tiesiog tokių izotopų ore nebūti. Žmogus tada be tikslo išgertų kažkokių medžiagų.“
Daugiau informacijos apie tai, ką daryti ir ko nedaryti išgirdus pavojaus sireną, galite rasti tinklalapyje LT72.lt.
