Būtini tyrimai ir vakcinacijos
Pasak PetCity Ozas klinikos gydytojos Guodos Girdžijauskaitės, vykstant į užsienį keturkojis šeimos narys privalo turėti Europos gyvūno augintinio pasą, kuriame turi būti nurodyti galiojantys vakcinacijos įrašai: „Prieš kelionę į tam tikras šalis skiepų pase turi būti pažymėtos ir klinikinės apžiūros, kurios patvirtina, kad šiuo metu gyvūnas yra kliniškai sveikas ir neturi klinikinių ligos požymių, taip pat įrašai apie gydymą nuo parazitų sukeltų ligų.“
Augintinių šeimininkams reikėtų pasidomėti iš anksto, prieš kiek laiko būtina atlikti vakcinaciją, nes kartais kreipiasi per vėlai. Gydytoja nurodo, kad keliaujant ES šalyse su šunimi, kate ar šešku būtina, kad augintinis būtų vakcinuotas nuo pasiutligės ir po vakcinacijos būtų praėjęs numatytas karantinavimo laikotarpis – t.y. 21 diena arba 3 savaitės. Keliaujant į JAV – ne mažiau 30 d. po vakcinacijos.
„Priklausomai nuo šalies, į kurią vyksite, įstatymų, reikia atlikti kraujo ir kitokius tyrimus. Pavyzdžiui, keliaujant į Islandiją gyvūnai privalo būti tirti dėl bruceliozės, leišmaniozės, angiostrongiliozės ir pasiutligės antikūnų kiekio. Kiekvienos šalies reikalavimus galima rasti šalies veterinarijos tarnybos puslapyje“, – pasakoja G.Girdžijauskaitė.
Keliaujant į trečiąsias šalis ir norint sugrįžti į Europos sąjungą reikia atlikti pasiutligės titro tyrimą. „Papildomi tyrimai gali būti atliekami dėl atsiradusių negalavimų ar ligos simptomų“, – nurodo gydytoja.
Problemos kelionėje: pykinimas, seilėtekis, lekavimas
G.Girdžijauskaitė pasakoja, kad visi šunys, nepaisant veislės, gali būti jautrūs aplinkos pokyčiams kelionės metu – vibracijai, supimui, stipriam garsui: „Ypač atkreipkite dėmesį, kaip jaučiasi brachicefalinių veislių šunys – mopsai, prancūzų, anglų buldogai, kuriems sunkiau kvėpuoti. Kelionės metu dėl riboto oro srauto tai sukelia papildomą riziką.“
Taip pat gydytoja pabrėžia, kad visus gyvūnus važiavimo ar skrydžio metu dėl supimo gali pykinti, todėl prieš kelionę rekomenduojama duoti mažesnę pašaro porciją.
„Tai, kad kelionės metu jūsų augintinis blogai jaučiasi, išduoda šie požymiai: seilėtekis, drebulys, padažnėjęs kvėpavimas, lekavimas, gyvūnas bando prisispausti prie žemės ar rodyti agresiją“, – atkreipia dėmesį G. Girdžijauskaitė.
Jautriems šunims gali prireikti raminančiųjų preparatų
Pasak gydytojos, gyvūną gali nuraminti šeimininko buvimas kartu, glostymas ir kalbėjimas ramiu tonu. „O jautriems, nervingiems šunims prieš kelionę rekomenduojama duoti raminančiųjų preparatų“, – pataria G. Girdžijauskaitė.
Kiekvienam gyvūnui medikamentinius preparatus individualiai skiria veterinarijos gydytojas. G. Girdžijauskaitė rekomenduoja kelionei pradėti ruoštis iš anksto ir išbandyti skirtus vaistus bent kelios savaitės iki numatomos kelionės datos: „Visi medikamentai gali turėti šalutinį poveikį, todėl svarbu, kad kilus problemoms, galėtumėte suteikti augintiniui specialistų pagalbą. Tai ypač svarbu skrentant lėktuvu ir atiduodant šunį į bagažo skyrių. Jei augintiniui pirmą kartą duosite vaistų prieš skrydį, nežinia, ar preparato poveikis bus tinkamas.“
Jei augintiniui skiriami augalinės kilmės preparatai, juos reikia pradėti vartoti 3–7 dienos iki numatomos kelionės. Jei preparatas medikamentinis – veterinaras duos konkrečias instrukcijas, kaip vaistas turėtų būti vartojamas.
Kelionėje geriau jaučiasi socializuoti šunys
Pasak „Dog Punk“ šunų mokyklos vyr. trenerės Žanos Penkauskienės, ruošiantis keliauti kartu su šunimi, reikia praeiti bendrosios dresūros pagrindus:
„Neretai klientai prašo pagalbos, nes augintinis nemoka elgtis viešoje vietoje – eidamas gatve tempia pavadėlį, nežinojo, ką reiškia žodis „palauk“, „priekabiauja“ prie kitų šunų ir žmonių, nemoka ramiai reaguoti į aplinką, pasėdėti kavinėje, kol šeimininkas geria kavą ar arbatą.“
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad augintinio bei jo šeimininko lūkesčiai gali neatitikti – jei norime aplankyti Europos didmiestį ar triukšmingą muzikos festivalį, reikia gerai apsvarstyti, ar tokioje išvykoje šuo nepatirs diskomforto.
Anot Ž.Penkauskienės, aplinkai jautresnis šuo geriau jausis ne judriose miesto gatvėse, o keliaudamas kartu su šeimininku gamtoje.
Išsiruošus į žygį miške ar kalnuose, taip pat reikėtų įvertinti augintinio fizinio pasirengimo galimybes. Šuo galėtų nešti ir kuprinę–krepšį su gertuve, pirmosios pagalbos vaistinėle.
Prieš kelionę pasirūpinkite narvu
Prieš kelionę Ž.Penkauskienė pataria pasidomėti, kokios taisyklės taikomos toje šalyje, į kurią planuojate vykti: „Pavyzdžiui, Vokietijoje draudžiama šunis laisvai vežti automobilio salone, jis turi keliauti narve.“
Šunų dresuotoja su vokiečių bokseriu daug keliauja po Vokietiją, Lenkiją, Švediją, bet jai neteko susidurti su reikalavimu uždėti šuniui antsnukį: „Visgi, kiekvienoje šalyje nustatomos savitos taisyklės, antsnukio gali prireikti viešame transporte, pavyzdžiui, traukinyje.“
Ž.Penkauskienė pataria planuojantiems kelionę lėktuvu atkreipti dėmesį, kaip šuo reaguoja į stiprius garsus – jo klausa daug jautresnė nei žmogaus, todėl gali kilti problemų.
„Taip pat šuo turi saugiai, be panikos jaustis narve, mokėti jame užmigti“, – pažymi „Dog Punk“ šunų mokyklos vyr. trenerė Ž.Penkauskienė.
Keturkojis keleivis lėktuve
Jei planuojate skristi lėktuvu, jūsų augintinis keliaus kartu su jumis salone uždarame narve arba turi būti atiduotas į bagažo skyrių.
Kiekviena aviakompanija turi savo taisykles – bendrovės „Ryanair“ ir „Wizzair“ iš viso nepriima gyvūnų į lėktuvus. Išimtis taikomos tik neregių keleivių šunims – vedliams.
Oro linijos „AirBaltic“ į saloną priima ne daugiau kaip 2 naminius gyvūnus, todėl apie juos reikia pranešti iš anksto prieš perkant bilietą.
Bendros gyvūnų gabenimo lėktuvu taisyklės numato, kad augintinis vežamas uždarame narve ar krepšyje, kuris telpa po sėdyne. Gyvūno ir narvo svoris neturi viršyti 8–12 kg.
Gyvūnai, kurie dėl dydžio negali keliauti lėktuvo salone, turi būti atiduoti į bagažo skyrių kaip registruotas bagažas gyvūnams pritaikytuose narvuose. Bendras gyvūno ir narvo svoris neturi viršyti 75 kg., o bendras dydis neviršyti 84x142x84xcm.
Svarbu, kad gyvūnas narve jaustųsi patogiai, galėtų natūralia poza stovėti, apsisukti, atsigulti. Kartu su savininku vienu skrydžio metu gali skristi ne daugiau nei penki gyvūnai.
Narve turi būti paklotas nepralaidus skysčiam paklotas, saugiai įrengtas maisto ir vandens dubenėlis. Ant narvo rekomenduojama parašyti gyvūno vardą.
