Laimei, ir ji, ir kita portalo vlmedicina.lt kalbinta moteris nepaisė visuomenėje gajų baimių apie jų esą nepataisomą, genų nulemtą blogą elgesį. Abi moterys džiaugiasi savo vaikų supratingumu, sėkmingu gyvenimu. Genetikas patvirtino, kad asmenybių formavimąsi lemia ne tik genai, bet ir aplinka.
Šeimoje – daugiau galimybių
Julijos ir Romano Gaiduk šeima augina 5 vaikus, iš kurių du, jau paaugusius, globoja ir dar du mažiukus įsivaikino, o vienas biologinis. Julijos teigimu, nėra blogų genų: „Temperamentas yra genų paveiktas, o elgesį lemia auklėjimas ir temperamentas“.
Paklausta, kodėl nusprendė priimti į šeimą šiuos vaikus, atsakė, jog iš noro padėti, jiems suteikti daugiau galimybių.
„Žmogus turi augti ne institucijoje, o šeimoje. Juo labiau kad, pagal statistiką, daugelis užaugusių tokiose įstaigose pasuka klaidingu keliu. Tad didesnė tikimybė, kad našlaitis taps girtuokliu ar pateks į kalėjimą, jeigu augs vaikų namuose, – mano pašnekovė. – Apie 90 procentų iš vaikų namų išėjusių auklėtinių yra nesėkmingi, tik apie 10 procentų – sėkmingi, tai yra dirba ir nevartoja svaigalų“.
Ar nesibaimino pasiimti vaikus, kurių ateitis galbūt mažiau nuspėjama? „Su vyru buvome labai jauni, tad baimių turėjome mažiau nei kiti. Juk kai augini ir pagimdytus vaikus, negali žinoti, ar negers. Svarbu vaiko asmenybė, temperamentas, tad auklėdamas kartais nepataikai su savo metodais, gali nesisekti. Mudviejų patirtis teigiama, mums labai pasisekė – turime puikius vaikus“, – atviravo J. Gaiduk.
Užsiminus apie patiriamus sunkumus, auklėjant šias atžalas, prasitarė, jog su mažaisiais lengviau, nes žinai, kaip auklėji, o su vyresniaisiais sunkiau, nes tenka dirbti ir su jų patirta trauma.
„Būna sunkesnių ir lengvesnių dienų, bet džiugina, kad auga, išmoksta būti sąžiningi, sakyti tiesą sau ir kitiems. O apie jausmus kalbėti – vieniems sunkiau, kitiems – lengviau“, – sakė mama.
Ji paminėjo, kad nuo devynerių su puse metų auginta dukra, kuri jau užaugusi, ištekėjusi, stebina savo brandumu: moka spręsti su sutuoktiniu iškilusius konfliktus, išsiaiškinti pokalbio metu. Pašnekovės teigimu, požiūrį į gyvenimą, kaip spręsti iškilusius tarpusavio nesutarimus, perėmė iš jų šeimos. Didžiuojamasi ir savarankiškai pradėjusiu gyventi sūnumi, kuris yra labai tvarkingas, disciplinuotas.
Praturtino šeimą
Daugiavaikei mamai pritarė ir du berniukus – dešimtmetį, augantį jau pusantrų metų, bei vienuolikmetį, kuris šeimoje tik keturis mėnesius, globojanti Enrika Mažeikienė.
„Iš pradžių buvo įvairių rūpesčių – teko padirbėti, kad atsikratytų įpročio meluoti, neatsakingumo, o dabar džiugina ir gerais pažymiais, ir pasiekimais sporte“, – šypsodamasi pasakojo moteris.
Ji taip pat patikino nejautusi baimių dėl šių vaikų, tačiau pridūrė, jog nemažai teko išklausyti visuomenės kritikos, tarp kurios buvo minimi ir esą jų paveldėti blogi genai. Tačiau, pasak Enrikos, jeigu užsimezga su vaikais vidinis ryšys, viskas toliau klostosi sėkmingai.
Moters manymu, mūsų šalyje vis dar gajos neigiamos nuostatos apie iš tėvų atimtus ar be jų likusius mūsų tautiečius išliko iš sovietmečio. „Bet niekas nesigilina į tokių stereotipų priežastis. Tie žmonės, kurie man prieš paimant globoti vaiką stengėsi perkalbėti, dabar patys stebisi, koks jis geras“.
Kuo ši patirtis naudinga? E.Mažeikienė atsakė, jog praturtino ją ir jos šeimą, nes atėjo žmogus su sava patirtimi, požiūriu. „Nors namuose į mane kreipiasi vardu, ar net pagarbiai „Jūs“, tačiau teko girdėti iš pedagogų, kad mokykloje pasigiria: „Mano mama pati nuostabiausia, geriausia!“
Genus veikia aplinka
Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Molekulinės ir regeneracinės medicinos skyriaus Molekulinės medicinos laboratorijos medicinos biologas Vaidas Dirsė patvirtino, jog kategoriškai teigti, jog yra geri ar blogi genai, negalima.
„Kita vertus, vaikas paveldi pusę genų iš mamos, o pusę iš tėvo. Tad iš tėvų galima paveldėti geno mutaciją, kuri lemia tam tikrą ligą arba tam tikrus požymius“, – sakė medicinos biologas.
Jo teigimu, genetinėje informacijoje yra užkoduota nuo žmogaus išvaizdos, sveikatos iki charakterio ar temperamento.
„Tačiau reikia nepamiršti, kad čia veikia dar vienas veiksnys – aplinkos poveikis. Vaikas, veikiamas aplinkos, nors ir paveldėjo tam tikrą požymį, gali jo „netekti“ arba „užslopinti“. Tai geriausiai iliustruoja monozigotinių dvynių tyrimai. Šie dvyniai, kaip ir jų genai, yra identiški.
JAV, Švedijoje yra atliktos studijos, kur buvo tirti monozigotiniai dvyniai, įvaikinti skirtingų šeimų. Nors genetiškai identiški, tačiau šie vaikai užaugę skyrėsi charakterio savybėmis, elgsena.
Vadinasi, vienodus genus veikė skirtinga aplinka, kuri ir nulėmė dvynių skirtingų būdo bruožų susiformavimą. Tačiau šis santykis kiekvienu atveju yra individualus – vienus stipriau veiks genai, kitiems lemiamą „žodį tars“ aplinka. To įvertinti procentais neįmanoma. Vis dėlto gamtoje vyrauja tendencija, jog nuolat veikianti aplinka priverčia individus prisitaikyti prie jos pasikeičiant“, – paaiškino genetikas.
Paklaustas apie alkoholizmo paveldimumą, atsakė, jog yra paveldėjimo galimybė. Tikslių skaičių, anot jo, nėra, tačiau alkoholikų vaikai, nors įvaikinti dorų tėvų, gali paveldėti šią ligą. Tiesa, šis reiškinys nėra pakankamai ištirtas.
„Apibendrinant noriu pasakyti, jog elgesys ar charakteris yra ilgą laiką besiformuojančios asmenybės dalis. Tad net jeigu vaikas paveldėjo nelabai tinkamus genus ar požymius, jam augant pavyzdingoje šeimoje viską galima pakeisti“, – optimistiškai pokalbį baigė V. Dirsė.
