Nuo šiol kiekvieną savaitę 15min GYVENIMAS rasite tinklaraščio „Raising free kids“ įkūrėjos Linos Banytės-Surplienės, 16 metų dirbusios finansų ir mokesčių srityje, pastaruosius ketverius metus aktyviai besidominčios vaikų ir pinigų tema, straipsnius.
Tėvai labai dažnai daro prielaidą, kad kišenpinigių dydis priklauso nuo to, kiek jie uždirba ir gali sau leisti. Taip mąstant gali atrodyti, kad, jei šeima gyvena labiau susiveržusi diržus, kišenpinigių vaikams duoti iš viso neturėtų. Nes juk neturi iš ko! Bet tada tai reiškia, kad mažiau pasiturinčios šeimos visiškai nemoko vaikų elgtis su pinigais.
Dar gali atrodyti, kad turtingai gyvenančios šeimos vaikams turėtų duoti po keliasdešimt eurų per savaitę – todėl, kad gali sau leisti ir tai tėvams nėra dideli pinigai.
Ne. Ne. Ir dar kartą – ne.
Kišenpinigių dydis nepriklauso nuo jūsų šeimos galimybių. Jų dydis priklauso nuo to, kiek savo vaikui perleidote finansinių atsakomybių.
Kitaip sakant, pradėjus duoti kišenpinigius vaikui jūsų šeimos biudžetas neturėtų pasikeisti – turėtumėte išleisti lygiai tiek pat pinigų, kiek ir anksčiau, tik pinigų pasiskirstymas tarp šeimos narių pasikeistų – jūs savo išlaidas sumažintumėte kišenpinigių suma, o vaiko išlaidos padidėtų kišenpinigių suma.
Tarkime, su vaiku sutariate, kad jis už savo pinigus pirks žurnaliukus ir žaislus. Tuomet jūs paskaičiuojate, kiek jūs per savaitę vidutiniškai išleidžiate žurnaliukams ir žaislams (tarkime, 2 eurus), ir tą sumą atiduodate vaikui kišenpinigiais (paaiškinę, kad dabar jūs tų daiktų nebepirksite, nes jis pirks pats).
Jei su vaiku sutariate, kad jis dabar bus atsakingas ir už dovanas draugų gimtadieniams, vėlgi jūs paskaičiuojate, kiek iki šiol išleisdavote gimtadienių, į kuriuos eidavo vaikas, dovanoms, ir tuos pinigus atiduodate vaikui kišenpinigiais.
Vadinasi, jei vyresniam vaikui atiduodate atsakomybę pirkti drabužius, batus, mokėti už būrelius, mokėti už pramogas (kiną su draugais ir pan.), kišenpinigių suma gali būti visai nemaža, bet, jei viską vis dar apmokate jūs – kišenpinigių duoti iš viso nereikia.
Esminės taisyklės:
- Jūs nebegalite leisti savo pinigų tiems dalykams, už kuriuos turėtų sumokėti vaikas. Tėvai dažnai paslysta tuomet, jei būnant parduotuvėje vaikas neturi pasiėmęs savo pinigų, o labai prašo nupirkti kokį nors žaislą. Jei papulsite į tokią situaciją, priminkite vaikui, kad jūs susitarėte, jog jis pirks žaislus už savo pinigus ir jokiu būdu nenusileiskite (galite nebent paskolinti, geriausia – už palūkanas).
- Kai jau susitarėte, ką vaikas pirks už savo pinigus, leiskite vaikui klysti. Tai gali reikšti, kad einant į draugo gimtadienį vaikas nebeturės pinigų dovanai, nes bus prisipirkęs daugiau žaislų ar žurnalų, nei galėjo sau leisti. Na, ką gi – tada ir prasidės tikrosios pamokos. Tada pakalbėkite su vaiku, ką jis kitaip darytų kitą kartą, ir aptarkite, ką daryti dabar – gimtadienis ant nosies, o pinigų nėra (neiti į gimtadienį? Ką nors pagaminti? Pasiskolinti pinigų iš tėvų?).
Priminkite vaikui, kad jūs susitarėte, jog jis pirks žaislus už savo pinigus ir jokiu būdu nenusileiskite.
Tai tik vienas iš klausimų, kurie kyla tėvams apie kišenpinigius. Kitus klausimus ir atsakymus į juos apžvelgiau nemokamoje elektroninėje knygoje „Kišenpinigiai vaikams. 10 klausimų“.
Šioje knygoje atsakau į dažniausiai tėvų užduodamus klausimus:
- Kada pradėti duoti kišenpinigius?
- Ar mokėti už atliekamus buities darbus?
- Ar kišenpinigius geriau duoti grynaisiais ar kortele?
- Kuo skiriasi kišenpinigiai ir maistpinigiai?
- Kokias klaidas dažniausiai daro tėvai?
