Tėvai savo vaikus auklėja kitaip
Psichologės S.Vizgaudienės teigimu, suaugusieji, stebėdami šiuolaikinius vaikus, mato pakankamai didelį skirtumą nuo to, kokie jie patys buvo jaunystėje. Būtent dėl to šie neretai yra pavadinami snaigių karta.
„40–60 metų žmonių akimis, jaunimas iki 25 metų atrodo lėtesnis, greičiau pasiduodantis neigiamoms emocijoms, sunkiau jas kontroliuojantis, sudėtingiau susitvarkantis su gyvenimo iššūkiais, turintis daugiau psichologinių problemų, yra mažiau savarankiškas. Jie ieško malonumų, įdėdami mažiau pastangų, nori pasiekti greito rezultato.
Dėl to vyresnė karta jaučia, kad jie buvo kitokie: daug padėjo savo tėvams, turėjo atsakomybių, savarankiškai ravėjo daržus, gamino maistą, tvarkėsi, o šiuolaikinis jaunimas to nebedaro. Norėdami brangesnių daiktų, jie turėdavo ilgai taupyti, nes niekas lengva ranka nepaduodavo. Visko tarsi reikėdavo nusipelnyti, užsidirbti.
Dabar viskam yra lengvos galimybės. Nuo to žmonės darosi lepesni, tampa lengviau paveikiami išorinių dirgiklių“, – aiškina S.Vizgaudienė.
Anot psichologės, snaigių kartos terminas šiuo metu yra dažniau girdimas ir pritaikomas dabartiniam jaunimui. Kaip specialistė sako, atrodo, kad ši karta tarsi yra nusipelniusi tokio pavadinimo.
„Pastebimas nemažas skirtumas tarp 30-mečių ir 40-mečių, nors amžius skiriasi ne itin daug. Vis dėlto vyko tam tikri istoriniai, visuomeniniai, kultūriniai lūžiai, todėl jie nevienodai vertina gyvenimą, siekius, ne taip pat geba susitvarkyti su iššūkiais“, – teigia S.Vizgaudienė.
Psichologė pabrėžia, kad dėl to jaunosios kartos kaltinti negalima – taip yra nutikę dėl tų, kurie juos auklėja.
