Savo klausimą bet kurios srities gydytojui arba psichologei Miglei Motiejūnei iš „Sąmoningos šeimos“ galite užduoti ČIA, YPATINGOS skiltyje „Klausk gydytojo“.
Skaitytojo laiškas
Su vyru santuokoje esame daugiau nei 20 metų, turime 2 vaikus. Tiesą sakant, jei ne netyčia atsiradę vaikai, nežinau, ar apskritai būtumėme susituokę. Per tuos metus buvo visko – ir gražių akimirkų, bet ir labai tamsių. Vyras ne kartą kėlė prieš mane ranką, niekada neklausydavo mano nuomonės, įžeidinėdavo, žemindavo. Nepagarba man tęsiasi iki šiol, tik jau mažiau, nes kokius 5 metus mes tiesiog gyvename po vienu stogu, miegame skirtinguose kambariuose ir nesišnekame. Jei pratariame vienas kitam žodį, tai būna nebent pykčiai ar kaltinimai.
Iš santykių nepabėgu dėl to, nes yra nepilnametis vaikas. Tačiau tuo pačiu ir labai bijau pradėti viską iš naujo. Visgi visą gyvenimą pragyvenau vienaip, o dabar bandyti kurti ir viską statyti iš naujo yra baisu – baisu, kad jausiuosi dar vienišesnė, kad bus sunkiau susitvarkyti finansiškai, nes mano atlyginimas yra kur kas mažesnis.
Taip gyvendama aš tikrai labai kankinuosi, nuolat jaučiu gumulą gerklėje, kartais net pagalvoju, kad tuoj visas mano patiriamas stresas pereis į kokią baisią ligą... Tačiau žengti to lemiamo žingsnio niekaip nesugebu. Vien mintis apie tai, kaip reikėtų tartis ir dalintis turtą, kažkur kraustytis ir gyventi vienai kelia didžiulį nerimą.
Kaip pasiūlytumėte man spręsti šią situaciją? Kaip atrasti savyje jėgų ir nebijoti? Nuo ko pradėti kurti naują gyvenimą?
Vyras ne kartą kėlė prieš mane ranką, niekada neklausydavo mano nuomonės, įžeidinėdavo, žemindavo. Nepagarba man tęsiasi iki šiol
„Sąmoningos šeimos“ psichologės M.Motiejūnės atsakymas
Neįsiklausymas į poreikius ar nuomonę, įžeidinėjimas, žeminimas ar net „rankos pakėlimas“ – priskiriamas smurtui. Ši patirtis – kankinanti, dažnai žalojanti asmenybę bei atimanti pasitikėjimą savimi. Ilgai besitęsiantis smurtas trukdo patikėti, kad esi verta pokyčių ir gali juos kurti.
Verta sau priminti, kad nutraukti santykius yra sunku ne todėl, kad „esate silpna“, „neturite jėgų“, „ar nemokate“ atstovėti savęs. Tikėtina, kad nuolankumo išmokote stengiantis išgyventi grėsmę keliančiuose santykiuose.
Keli paaiškinimai, kaip išmokstame nepalikti santykių, kuriuose smurtaujama:
Tiesa, net ir tais atvejais, kai santykiai žaloja, mes neskubame jų nutraukti. Juk tarp sudėtingų ir slegiančių prisiminimų atrasime ne vieną džiuginantį momentą kartu. Akimirkos, kai sulaukiame dėmesio ar atjaučiančio žodžio, pažadų, kad situacija nebepasikartos, sukuria įspūdį, kad sunkios akimirkos jau praeityje ir yra vilties, kad „viskas bus kitaip“. Ši iliuzija įprastai stabdo nuo kryptingų veiksmų nutraukti santykį su smurtaojančiu žmogumi ir kurti kitokį gyvenimą.
Negana to, jausdami nuolatinę grėsmę siekiame apsaugoti save vengdami konfliktų. Santykiuose, kuriuose smurtaujama, nesunku išmokti, jog pasipriešinimas sukuria tik didesnius tarpusavio nesutarimus, o kantrybė ir tyla padeda išlaikyti bent jau tariamą ramybę. Taip įgyvendiname visus kito reikalavimus, bandome pasikeisti tapti „gera žmona“, „gera mama“. Dėl šio išmokto nuolankumo kyla sunkumai pasipriešinti ir atsiskirti nuo smurtaujančio žmogaus.
Santykiuose, kuriuose smurtaujama, nesunku išmokti, jog pasipriešinimas sukuria tik didesnius tarpusavio nesutarimus, o kantrybė ir tyla padeda išlaikyti bent jau tariamą ramybę
Kartais siekiame išlaikyti santykius bandydami apsaugoti šeimą, nenorime, kad vaikai netektų vieno iš tėvų, todėl dedame visas pastangas išlaikyti gerbūvį. Tiesa, vaikai matydami nevaldomus emocinius proveržius šeimoje, anaiptol, nesijaučia saugiai. Įprastai vaikai išgyvena krizę, kuri nesprendžiama tampa traumuojančia patirtimi bei atkartojama suaugus, kuriant naujus santykius.
Vaiko psichologinei gerovei tėvų skyrybos, pasikeitusi aplinka ar atsiradęs nepriteklius gali būti mažesnė trauma nei nesaugi aplinka šeimoje. Todėl siekiant gerovės vaikams daug vertingiau nutraukti smurtaujančius santykius.
Būdai, kurie padeda atgauti vidinę stiprybę ir pasiruošti pokyčiams:
Kelią į savęs stiprinimą galima pradėti sąmoningai išgyvenant vidinį kančios jausmą, leidžiant sau pajausti neteisybę, supykti ant žmogaus, kuris prisideda prie šio neteisingumo. Negalime padėti kitiems, nepadėję sau ir būtent pyktis padeda žengti žingsnius pagalbos sau link.
Taip pat vertinga sau priminti akimirkas, kai pavyko išlaikyti tvirtumą nesaugioje ir nerimą keliančioje situacijoje. Kokiais žodžiais bandydavote atstovėti save konflikto metu? Ar kada davėte žinoti sutuoktiniui, kad situacija nepakenčiama ir norite pokyčių? Kokius žodžius sau mintyse sakydavote, kai pasirinkdavote išvengti nesutarimo? Net jeigu aktyviai nesipriešinote patiriamam smurtui, tikėtina, kad mintyse sau pačiai išreikšdavote nepritarimą, o tai rodo, kad turite vidinių jėgų pasipriešinti.
Vertinga įtraukti į šiuos pokyčius kitą jums svarbų žmogų, kuris gali išklausyti ir palaikyti. Gali būti, jog bandydama išlaikyti „gražios šeimos“ vaizdą niekam anksčiau nepasakojote apie sunkumus, kurie jus slegia. Priminkite sau, jog tai, kas vyksta šeimoje nėra tik jūsų atsakomybė ir jūs nesate kalta dėl to, kas vyksta, ir tam, kad išeitumėte iš pavojingų santykių, svarbu dalintis su kitu jums svarbiu žmogumi nuoskaudomis, kurias patiriate. Pasidalinkite su šiuo žmogumi, kad atėjo laikas pokyčiams ir bandysite juos kurti bei tikėsitės emocinės paramos, padrąsinimo, o galbūt finansinės ar prieglobsčio pagalbos.
Neabejotina, jog gyvenant santykiuose, kuriose esi žeminamas 20 metų, sunku atstatyti sugriautą tikėjimą savimi ir apginti poreikius, kurie daug kartų buvo paminti ir ignoruoti
Neabejotina, kad sunku kurti pokyčius, esant nežinomybei ir neužtikrintumui dėl ateities. Sudėtinga žengti tvirtus žingsnius naujo gyvenimo link, turint abejonių dėl finansinių galimybių, naujos gyvenimo vietos, skyrybų proceso. Nerimą įprastai padeda sumažinti žinojimas. Vertinga pradėti naujo gyvenimo kelionę susisiekiant su artimiausiame mieste esančiu krizių centru, kuris gali pasiūlyti laikiną apgyvendinimą, ar specializuotos pagalbos centrais, kurie teikia teisinę, psichologinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms.
Nepasitikėjimas savimi dažnai lydi smurto aukas. Neabejotina, jog gyvenant santykiuose, kuriose esi žeminamas 20 metų, sunku atstatyti sugriautą tikėjimą savimi ir apginti poreikius, kurie daug kartų buvo paminti ir ignoruoti. Tačiau prisimindami atvejus, kai pavyko išlikti stipriems, kreipdamiesi pagalbos į artimus žmones ar institucijas – galime kurti naują gyvenimą.
Nors šis atsakymas skirtas skaitytojai, kuri susiduria su vyro smurtu, tie patys išgyvenimai gali lydėti ir vyrus, kurie patiria smurtą artimoje aplinkoje.
