Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kodėl jaunoji Y karta nebejaučia skurdo baimės? Psichologo komentaras

Karjera, pinigai, įdomios patirtys – dabartinio dvidešimtmečio galvoje sukasi nuolat. Vadinamosios Y kartos drąsa bandyti, keliauti, klysti yra vienas pagrindinių aspektų, kuris skiria ją nuo užauginusiųjų kartos. Psichologų teigimu, tai lemia mažesnė skurdo baimė pasąmonėje. „Dabar žmogus gali išvykti į užsienį, užsidirbti, grįžti, ieškoti savęs – minėtoji baimė yra išjungta“, – teigia ir psichologė Genovaitė Petronienė.
Jauna pora
Jauna pora / 123RF.com nuotr.

Pasinaudoja visomis galimybėmis

Jaunoji Y karta (gimusieji 1984–2003 m.) itin daug keliauja, bando save įvairiose srityse, nebijo mesti studijų, keisti darbo. Dvidešimt dvejų metų klaipėdietis Osvaldas Deringis po mokyklos baigimo, studijų Vilniuje, ieškojimų savęs Olandijoje, Anglijoje, šią vasarą leidžia Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Jie nesunkiai apleidžia darbo vietą, kuri jiems nepatiko, ieško kitos, kelia didesnius reikalavimus darbdaviui.

„Susitaikyti su nemėgstamomis studijomis ir vyraujančiais prioritetais, jog būtinai po mokyklos privalai studijuoti, nėra geras dalykas. Jei tik yra galimybė, reikia ieškoti savo laimės“, – teigia vaikinas.

Pasak jo, užsienis duoda neįkainojamą patirtį, todėl nereikia bijoti bandyti: „Mūsų karta turi visas galimybes pasirinkti bet kurį norimą pasaulio kampelį. Galbūt viena kelionė, vienas pusmetis, praleistas svetimoje šalyje, padės apsispręsti, kur ir kaip nori gyventi toliau. Geriau bandyti dabar, kol dar esame jauni.

Savarankiškas gyvenimas svetur žmogų priverčia kritiškai mąstyti, privalai dėti visas pastangas, kad pavyktų susirasti darbą šalyje, kur gimtąja kalba nesusikalbėsi. Ten kur niekam neįdomu, kokią mokyklą baigei ar iš kokio miesto tu esi, – sako O.Deringis. – Patenki į tikrą suaugusiųjų pasaulį ir supranti, kad tik pats savo pastangom gali kažką pasiekti. Galiausiai pamatai, kokia slypi konkurencija, ir supranti, kad į viską turi žvelgti kaip suaugęs, nuo kurio priklauso ir paties likimas.“

Jaunuoliai nebejaučia skurdo baimės

Psichologės G. Petronienės teigimu, Y karta nebeturi pagrindo jausti skurdo baimės: „Jų tėvai augo sovietiniais laikais, bijodavo prarasti darbo vietas. Dabar žmogus gali išvykti į užsienį, užsidirbti, grįžti, ieškoti savęs – minėtoji baimė yra išjungta.

Taip pat patys tėvai turtingesni, todėl gali daug labiau paremti. Dėl šios priežasties jauni žmonės ieško dalykų, kuriuos tikrai mėgsta, ir dirba tai, ką ir nori dirbti. Jie nesunkiai apleidžia darbo vietą, kuri jiems nepatiko, ieško kitos, kelia didesnius reikalavimus darbdaviui.“

G.Petronienė priduria, kad ši karta nesileidžia būti muštruojama autoritetų: „Jie ne taip smarkiai bijo viršininkų, kaip tėvų karta. Pastarieji taikėsi prie bet kokių sąlygų, nutylėdavo savo nuomonę. Dabar jaunimas labiau sako, ką galvoja, ko nori, ginčijasi, labiau pasitiki savimi. Apibendrintai galima teigti, jog jie – drąsesni.“

Asmeninio archyvo nuotr./Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė
Asmeninio archyvo nuotr./Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė

Pastebima darbštumo stoka

Visgi drąsa, laisvės troškimas ir impulsyvumas ne visada atneša tik naudą. „Dabartinė karta – ne tokia darbšti, – teigia specialistė. – Jaunuoliai nenori dirbti nuobodžių darbų. Sovietiniai vaikai nuo pat vaikystės buvo pripratę padėti tėvams kambarius tvarkyti, daržus ravėti. Dabartiniams vaikams dirbti tokį nuobodų darbą yra daug didesnė kančia nei jų tėvams. Taip yra dėl to, kad Y kartos žmonės augdami neturi tiek daug pareigų, be to kiekvienuose namuose yra labai įdomus dalykas – internetas.“

Būtent darbštumo stoka atliekant elementarius darbus kartais gali pakišti koją siekiant karjeros (kai reikia nuosekliai ugdyti meistriškumą, atlikti neįdomias užduotis). „Y kartą yra linkusi norėti įdomumo, greitai pasiekiamo malonumo, todėl labiau blaškosi“, – teigia pašnekovė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologė G.Petronienė. Kuri karta psichologiškai sveikesnė – jaunoji ar vyresnioji?

Pinigai – didžiausias stimulas stengtis

Tačiau kai kalba pasisuka apie pinigus, jauni žmonės, pasak psichologės, pradeda stengtis kaip įmanydami.

„Jaunimas nenori uždirbti mažai pinigų, jie nori uždirbti jų labai daug arba labai kažką įdomaus veikti. Kalbant apie „šiek tiek“ pinigų, jie visada žino, kad yra variantas bet kada nuvažiuoti į Angliją ir užsidirbti. Taigi jeigu yra galimybė uždirbti labai daug pinigų, jie gali smarkiai dirbti, visiškai paaukoti savo laisvalaikį“, – aiškina psichologė.

Ji pridūrė, kad didelėse korporacijose ir įmonėse, kur galimos aukštos karjeros galimybės, jauni žmonės dirba labai save išsekindami: „Jie uždirba labai daug, bet ir dirba beprotiškai. Jų tėvai to nedarydavo. Kai baigdavosi darbo valandos, jie eidavo ilsėtis. Tėvai nei save taip išsekindavo, nei turėdavo realių galimybių tiek uždirbti.“

Taigi jeigu yra galimybė uždirbti labai daug pinigų, jie gali smarkiai dirbti, visiškai paaukoti savo laisvalaikį

Paklausta, o kaipgi Y kartos žmonės reaguoja, kai jiems vis dėlto nepasiseka, specialistė atsakė, kad visos kartos vertinti nereiktų – tai labai individualu. Vis dėlto galima išskirti du tipus: „Tie, kurie yra lengvabūdiški, juda tolyn. Vienur nepasisekė, bando kitur. Tačiau perfekcionistai, praradę „auksinę“ vietą, labai skaudžiai išgyvena nesėkmes. Kai kurie iš jų ilgą laiką nieko nedaro, nes nenori dirbti prastesnio darbo.“

TAIP PAT SKAITYKITE: Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė: „Perfekcionistas yra labiausiai savęs nemylintis žmogus“

Tėvų rūpesčio nori kuo ilgiau

Tačiau kad ir kokie karjeristai bebūtų, nuo tėvų rūpesčio jaunoji karta pabėgti neskuba. Psichologės teigimu, tai yra susiję su lengviausio kelio ieškojimu.

„Y kartos vaikams tėvai stengiasi būti draugai. Jie mažai tuos vaikus kritikuoja, jų neskriaudžia, nereikalauja, kad atžalos pataikautų ar padėtų tėvams. Tėvai – kaip vyresnieji broliai, seserys, kurie visada parems, be abejo, ir finansiškai. Paprasčiausiai patogu šalia tokių tėvų būti, nes jeigu liksi vienas, turėsi pats savimi rūpintis. Jeigu susirasi porą, tai ta pora iškels kažkokius reikalavimus“, – pastebi G.Petronienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?