Atsako gydytoja, vaikų neurologė Rūta Maciulevičienė:
„Žagsėjimą sukelia nevalingai susitraukinėjanti diafragma bei tarpšonkauliniai raumenys. Tuo metu, kai diafragma ir tarpšonkauliniai raumenys pradeda spazmuoti, labai greitai įkvepiame oro, užsidaro antgerkliai. Tai ir sukelia žagsėjimą. Nors žagsėjimas yra visiškai normalus reiškinys, jis neturi jokios fiziologinės funkcijos, priešingai nei kosulys, kai kosint oras yra iškvepiamas pro burną ir valosi kvėpavimo takai, ar čiaudėjimas, kuris reikalingas nosiai išsivalyti.
Žagsėjimas žmogui yra tarsi nereikalingas arba jo reikšmė iki šiol neatrasta, o vadinamas jis dar gerybiniu kvėpavimo sutrikimu. Žagsėjimas yra refleksas, bet iki šiol nėra tiksliai žinomas jo anatominis mechanizmas. Tai reiškia, kad mes nežinome, ką reikia sudirginti, kad sukeltume žagsėjimą. Pavyzdžiui, norėdami sukelti čiaudulį, galime padirginti nosies gleivinę, o štai žagsėjimo sąmoningai neišprovokuosime.
Kai žagsėjimas vargina
Nors žagsėjimas yra „nekaltas“ reiškinys, vis dėlto kartais jis gali kelti problemų – kai niekaip nepavyksta liautis žagsėjus, sutrinka normali plaučių ventiliacija. Dažniausiai tokį niekaip nesiliaujantį žagsėjimą sukelia psichogeninės, organinės arba tiesiog nežinomos priežastys.
Norėdami sukelti čiaudulį, galime padirginti nosies gleivinę, o štai žagsėjimo sąmoningai neišprovokuosime.
Psichogeninės tai stresas, nervinės reakcijos, nervinė anoreksija, kai kurie asmenybės sutrikimai. Organinės – hidrocefalija, nervų sistemos traumos, encefalitai, meningitai. Visa tai gali suaktyvinti žagsėjimo refleksą, ir jis tapti nevaldomu. Persirgus plaučių uždegimu, bronchitu, žagsėjimas taip pat gali tapti įkyrus ir sunkiai nuslopinamas. Šį refleksą gali išprovokuoti ir kai kurie vaistai.
Kai kurios žinomos priežastys, galinčios paskatinti žagsėjimą:
- Viena dažniausių yra skrandžio pertempimas, kai į skrandį patenka per daug oro, arba kai per daug prisivalgoma.
- Žagsėjimą gali sukelti ir angliarūgštės prisotinti gėrimai (gazuoti) bei alkoholis.
- Temperatūrų kaita taip pat gali išprovokuoti žagsėjimą. Karštas arba šaltas oras, šaltas arba karštas gėrimas. Žagsėjimą gali sukelti net ir maudymasis po šaltu dušu ar šaltame vandens telkinyje.
Kai žagsi kūdikis
Kartais tėvai nerimauja, kai kūdikis labai intensyviai žagsi, klausia, kaip mažyliui padėti. Dažniausiai jokia pagalba nėra reikalinga, mat žagsėjimas prasideda savaime ir baigiasi po kelių minučių. Vis dėlto, jeigu žagsėjimas užsitęsia ilgiau – gali sukelti mitybos sutrikimus, dehidrataciją, svorio kritimą.
Tad, jeigu kūdikis ar mažas vaikas žagsi itin dažnai ir ilgai, geriau jį parodyti gydytojui. Bet dažniausiai įprastinis žagsėjimas praeina be jokių komplikacijų ir jo gydyti nereikia. Žagsėjimas netiriamas jokiais medicininiais testais. Jeigu vaikas ilgesnį laiką nesiliauja žagsėjęs, yra daroma krūtinės ląstos rentgenograma ir tikrinama, ar nėra uždegiminių procesų.
Žagsėjimas gydomas tik tada, jeigu yra labai dažnas ir stiprus – trukdo valgyti, miegoti, gyventi. Skiriami neuroleptiniai, prieštraukuliniai vaistai, kartais mažinantys skrandžio rūgštingumą.
Norėdami sustabdyti žagsėjimą, prašome vaiko sulaikyti kvėpavimą arba išgerti vandens, bet neaišku, ar šie būdai padeda, ar žagsėjimas liaujasi savaime.“
