Visgi šiais laikais moterys susilaukia vis mažiau vaikų arba atideda motinystę vėlesniam amžiui. Tam, žinoma, didelę įtaką daro politikų sprendimai, finansiniai įsipareigojimai, asmeninių santykių peripetijos. Taip pat daugėja moterų bei porų, kurios apskritai nusprendžia neturėti vaikų, – o toks sprendimas mūsų visuomenėje priimamas ir vertinamas labai įvairiai.
Manau, kad sveikas suaugęs žmogus gali pats už save nuspręsti ir prisiimti atsakomybę – būti mama ar nebūti.
Klausimai „kada pagaliau turėsite vaikų“ arba „kaip galite nenorėti turėti vaikų“ daugeliui tampa tikra kančia ir našta, juolab kad tai asmeninis žmogaus sprendimas, ir neturėtume niekam aiškinti to sprendimo priėmimo priežasčių.
Tačiau kodėl mums ir artimiesiems bei visuomenei taip sunku suvokti tokį apsisprendimą ir kokie motyvai už to slypi? Savo pastebėjimais dalijasi geštalto terapeutė Daiva Žukauskienė.
„Dėl kokių priežasčių moterys nenori turėti vaikų? Viena iš esminių priežasčių yra egoizmas. Gimdyti ir auginti vaikus reiškia nuolat dalinti save ir savo gyvenimą kitiems, paskirti jį motinystei. Bent jau kažkurią laiko dalį investuoti ne į save, o į vaikus“, – sako D.Žukauskienė.
Laisvė rinktis
„Pasipriešinimas motinystei moterims atsirado kartu su galimybe rinktis. Galimybė spręsti už save atsirado kartu su sekso apsaugos priemonėmis ir medicininėmis žiniomis apie vaikų planavimą.
Laisvė rinktis, būti motina ar ja nebūti ir kada ja tapti, daugeliui moterų atvėrė kelius į karjerą ar akademines aukštumas. Nusistatymas neturėti vaikų iki tam tikro laiko arba turėti vėliau gimė iš sveikstančios visuomenės ir ilgėjančios gyvenimo trukmės. Galimybė tapti motina po keturiasdešimties ar net vėliau šiandien ne naujiena.
Galimybė spręsti už save atsirado kartu su sekso apsaugos priemonėmis ir medicininėmis žiniomis apie vaikų planavimą.
Kartais be reikalo poros užpuolamos su ankstyvais klausimais apie vaikus. Ilgėjanti gyvenimo trukmė atskleidė kitokias galimybes. Tapti tėvais galima ir ne iškart susituokus, o palipus mokslo ar karjeros laipteliais.
Nyksta ir „nevisavertės“ moters epitetas, nes moteris rado kitų būdų realizuoti save, o ne tik per motinystę“, – atskleidžia geštalto terapeutė.
Silpnėjantys vyrai
Motinystė yra gamtos duotas savirealizacijos ir saviaktualizacijos būdas moteriai, tačiau šiuolaikinė moteris ne tik nenusileidžia vyrams, bet dažnai ima juos ir lenkti.
„Štai dar viena priežastis, kodėl moterys vis rečiau tampa mamomis arba net renkasi vaikus auginti vienos – tai silpnoji vyriška lytis. Silpsta vyrų genofondas, berniukai auga silpni ir jautrūs, vėliau jie tampa silpnais, nevisaverčiais partneriais ir prastais tėvais.
Šiuolaikines moteris, mylinčias ir save, ir komfortą, sunku įtikinti, kad seilėtas ir zyziantis vaikutis yra laimė.
Moterys instinktyviai renkasi stiprius vyrus savo vaikams, o nerasdamos už save stipresnio partnerio, dažnai lieka vienišos arba kuria draugyste paremtas santuokas, arba tiesiog gyvena po vienu stogu, bet savęs nelaiko šeima.
Dažna moteris, laikydama visus penkis namų kampus, neberanda laiko ir noro gimdyti vaikus. „Vaikai“ dar daugeliui moterų skamba kaip grėsminga savęs ir savo komforto praradimo tema.
Mamos ir močiutės nepagailėjo sunkių žodžių apie vaikų gimdymą bei auginimą, todėl šiuolaikines moteris, mylinčias ir save, ir komfortą, sunku įtikinti, kad seilėtas ir zyziantis vaikutis yra laimė. Pati gamta vykdo griežtą atrankos tradiciją ir kai kuriems neleidžia džiaugtis motinyste.
Medicina, technologijos, mokslas leidžia apžaisti gamtą ir susilaukti vaikų. Tik ar tai teisinga, ar sveika? Nuomonių yra įvairių, gyvenimo atvejų taip pat. Ligi šiol gamta puikiai tvarkė šiuos reikalus, ar žmogus sugebės taip sklandžiai vykdyti atrankas?“ – klausia D.Žukauskienė.
Svarbiausia – sveikai ir laimingai gyventi
„Moteris, kaip ir vyras, gali puikiai, sveikai ir kokybiškai gyventi ir be vaikų, rasdama, kur save realizuoti. Nerimą, įtampą ir neurozes kelia socialinė aplinka, siekdama savo egoistiškų tikslų.
Moterys gimdo tenkindamos vyrų, močiučių, draugių užgaidas, kad šie turėtų kuo džiaugtis, kad šeimos būtų kaip visų ir taip toliau. Manau, kad sveikas suaugęs žmogus gali pats už save nuspręsti ir prisiimti atsakomybę – būti mama ar nebūti.
Svarbu sveikai ir laimingai gyventi. Ne visada vaikai būna laukiami, dažnai jie būna tik įrankiai santykiams sutvarkyti, išlaikyti vyrą prie savęs ir būti kaip visiems. Jei būti mama yra tokios priežastys, gal tada geriau ja nebūti. Turėti vaikų yra drąsa, didelė atsakomybė, tai ateitis, bet jokiu būdu ne uždarbis, nauda ar senatvės garantas.
Vaikai – tai meilės vaisius, ir skanus vaisius tik tiems, kurie myli save ir kitą. Būti mama ir aukotis motinystei – pasmerkti savo atžalas augti su mama auka, nemokėti savęs mylėti. Kas nemyli savęs, sunkiai geba mylėti ir kitą, nors darbais ir savo atsidavimu tai deklaruoja“, – sako Daiva Žukauskienė.