Kasmet susiduriu su studentais, be proto trokštančiais mokytis vien dešimtukais. Tai man kelia nerimą. Kai kurie jų dėl šio tikslo aukoja savo sveikatą ir sveiką protą. Keletas net bandė paduoti į teismą mokyklas, kuriose jiems nesisekė akademiškai. Visi buvo suvedžioti perfekcionizmo kulto, žadančio, kad geriausiai besimokantys mokiniai įstoja į elitines aukštąsias mokyklas ir gauna pelningiausius darbo pasiūlymus.
Aš buvau vienas jų. Mokslus pradėjau turėdamas tikslą baigti studijas vien dešimtukais. Tikėjausi, kad tai atspindės mano protinius gebėjimus ir valios jėgą; parodys, kad turiu tai, ko reikia sėkmingam gyvenimui, tačiau klydau.
Akademinis pranašumas nelemia sėkmingos karjeros
Tyrimai rodo, kad visose pramonės šakose santykis tarp pažymių ir darbo našumo pirmaisiais metais po mokslų baigimo yra nedidelis, o po kelerių metų – visai nežymus.
Pažymiai retai parodo tokias savybes kaip kūrybiškumas, lyderystė, gebėjimas dirbti komandoje, taip pat socialinį, emocinį ar politinį intelektą. Taip, dešimtukininkai meistriškai susidoroja su dideliu informacijos kiekiu ir žino, kaip ją panaudoti egzaminų metu. Bet dažniausiai sėkmingos karjeros paslaptis nėra gebėjimas pasakyti teisingą atsakymą. Verčiau tai sugebėjimas atrasti problemas, kurias verta spręsti.
1962 metais tyrimo metu psichologų komanda surinko kūrybiškiausius Jungtinių Amerikos Valstijų architektus ir palygino juos su tokį pat techninį išsilavinimą turinčiais, bet originalių idėjų stokojančiais architektais. Vienas bendras kūrybiškųjų architektų bruožas – nenuoseklūs pažymiai.
„Kūrybiškiausiųjų architektų pažymių vidurkiai svyruoja ties aštuonetu, – pastebėjimais dalinasi Donaldas Makinonas. – Mokydamiesi dalykų, kurie jiems labiausiai patikdavo, jie sugebėdavo gauti ir dešimtukų, tačiau tai, kas jiems buvo neįdomu, jie stengdavosi mokytis mažiau.“ Daugiausia dėmesio šie architektai skyrė savo smalsumo tenkinimui ir labiausiai juos žavinčiai veiklai. Galiausiai tai jiems padėjo pasiekti puikių rezultatų profesinėje veikloje.
Dešimtukams gauti reikia prisitaikymo. Įtaką daranti karjera reikalauja originalumo
Tyrimo metu ugdymą analizuojanti Karen Arnold pastebėjo, kad dešimtukininkų karjeros taip pat būna sėkmingos, tačiau jie retai kyla karjeros laiptais. „Aukščiausiais pažymiais besimokantys studentai greičiausiai nebus pokyčių vedliai, paprastai užuot bandę rasti efektyviausią plaukimo prieš srovę būdą, jie pasirenka plaukti pasroviui“, – sako ji.
Tai paaiškina, kodėl Steve'as Jobsas mokyklą baigė prastais pažymiais, o J.K.Rowling ir Martinas Lutheris Kingas mokydamiesi universitete beveik negavo dešimtukų.
Jeigu tavo tikslas yra baigti mokslus su nepriekaištingai atrodančiu diplomu, tikriausiai rinksiesi lengvesnes paskaitas, vengsi iššūkių ir taip liksi komforto zonoje. Jei tavęs nebaugina gautas aštuonetas, gali paskirti laiko mokytis naują programavimo kalbą besiruošdamas atsiskaitymui. Susidorojus su kliūtimis pakilti ant kojų vėl patyrus nesėkmę darosi vis lengviau.
Dešimtukininkai taip pat praleidžia progą užmegzti ryšius su bendramoksliais. Kuo daugiau laiko praleidžiama bibliotekoje, tuo mažiau laiko lieka diskusijoms, bendram laisvalaikiui ar savanorystei. Tai žinau iš patirties. Nepasiekiau savo tikslo mokslus baigti vien dešimtukais. Baigiau su keliais devynetais bei aštuonetais. Pirmą kartą po to, kai stojau į Magistro studijas prieš 16 metų miniu savo vidurkį. Tiesa ta, kad niekam tas vidurkis nerūpi. Nesigailiu baigęs tokiais pažymiais ir nenorėčiau aukštesnių. Jei galėčiau ką nors pakeisti, mokyčiausi kur kas mažiau. Valandas, kurias iššvaisčiau kaldamas akies struktūrą, galėjau praleisti bandydamas savo jėgas komiko amplua ar su kambariokais diskutuodamas apie gyvenimo prasmę.
Jei galėčiau kažką pakeisti, mokyčiausi kur kas mažiau.
Brangios aukštosios mokyklos, paskatinkite studentus rizikuojant mokytis iš savo klaidų. Kodėl negalėtume grįžti prie penkiabalės sistemos nekreipiant dėmesio į skaičius po kablelio? Taip pat galėtumėte sumažinti pažymių infliaciją, kuri sukelia akademines lenktynes ir skatina studentus siekti bereikšmio tobulumo konkuruojant dešimtąja balo dalimi.
Brangūs darbdaviai, aiškiai parodykite, jog labiau vertinate įgūdžius negu dešimtukus. Kai kurios įmonės jau taip daro. 2006 metais atliktame tyrime paaiškėjo, kad iš 500 darbo pasiūlymų beveik 15% darbdavių aktyviai rinkosi darbuotojus su mažesniais vidurkiais (galbūt jie dvejojo dešimtukininkų prioritetais ir gyvenimo įgūdžiais), o daugiau nei 40% pirmaisiais įdarbinimo etapais visai nežiūrėjo į pažymius.
Brangūs dešimtukininkai, pripažinkite sau, kad prastesni pažymiai gali paruošti jus geresniam gyvenimui. Galbūt laikas būti drąsiems ir išsikelti sau naują tikslą – baigti mokslus bent su vienu septynetu.
Iš anglų k. vertė Nora Popova.
